Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Galvakojai
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Cephalopoda | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
Aštuonkojis | ||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||
|
Galvakojai (Cephalopoda) – moliuskų (Mollusca) tipo klasė, kuriai priklauso jūriniai dvišalės simetrijos gyvūnai su apatinėje kūno pusėje esančia gilia mantijos ertme. Kūnas sudarytas iš galvos ir liemens. Koja virtusi . Kriauklę turi tik primityvios rūšys, o kitų ji visiškai redukuota. Skirtalyčiai.
Galvakojų galva gerai išsivysčiusi. Joje yra akys, o burna apsupta čiuopiklių. Primityviausių nautilų čiuopikliai (gali būti iki 82-90) yra be siurbtukų. Aukštesnieji galvakojai turi 8-10 čiuopiklių, kuriuose gausu siurbtukų. Dešimtkojų 2 čiuopikliai yra gerokai ilgesni už kitus. Galvakojai čiuopikliais gaudo grobį.
Liemuo plokščias, maišo arba torpedos formos, neretai dorsoventraliai suplotas. Šonuose ar kūno gale yra skiautės, kurios padeda palaikyti judėjimo kryptį. Galvakojams būdingas reaktyvinis judėjimas. Čia labai didelį vaidmenį atlieka mantijos ertmė, į kurią priteka vandens, o po to, susitraukus mantijos raumenims, vanduo veržiasi pro prie galvos esantį platų plyšį. Galvakojai paveja žuvis, o kai kurie kalmarai virš vandens nuskrieja apie porą šimtų metrų.
Virškinimo sistema
Už burnos esančioje ryklėje yra pora raginių žandų, primenančių papūgos snapą. Jais galvakojis gali perkąsti žuvies kaukolę. Ryklėje yra liežuvis su radule. Taip pat į ryklę atsiveria ir 1-2 poros seilių liaukų. Seilėse yra fermentų ir nuodų. Fermentai skaido baltymus ir angliavandenius, o nuodai padeda nužudyti . Praplatėjusi stemplė sudaro gurklį. Už jos yra skrandis, toliau – plonoji žarna. Užpakalinė žarna atsiveria į mantijos ertmę. Be to, užpakalinės žarnos gale yra rašalinė liauka, gaminanti rudą skystį. Pajutęs pavojų galvakojis išskiria keletą lašų rudo skysčio, sudarančio tamsų debesėlį, ir suklaidinantį persekiotoją. Taip pat galvakojai turi kepenų latakus.
Kraujotakos sistema
Širdis sudaryta iš skilvelio ir dviejų (nautilų – 4) prieširdžių, kraujotakos sistema beveik uždara. Iš skilvelio į priekinę kūno dalį eina stambi galvinė aorta, o plonesnė – į vidaus organus. Aortos skyla į arterijas, o šios – į kapiliarus, toliau – į venas ir lakūnas. Stambių lakūnų yra aplink širdį, kepenis ir skrandį. Odoje ir raumenyse arterijų kapiliariai pereina į venų kapiliarus. Stambiausios venos iš čiuopiklių eina į galvinę veną. Ji šakojasi į žiaunines venas, kurios geba pulsuoti ir varo kraują pro žiaunų kapiliarų tinklą į prieširdžius.
Galvakojų kraujas, kitaip vadinamas hemolimfa, turi ląstelinių elementų ir plazmoje ištirpusio pigmento – hemocianino, kurio sudėtyje yra vario.
Kvėpavimo sistema
Kvėpavimo organus sudaro tipiškos ktenidinės žiaunos, kurių nautilai turi 4, o kiti galvakojai – 2.
Nervų sistema
Galvakojų nervų sistema labai išsivysčiusi. Virš ryklės yra smegenys iš stambių susiliejusių ganglijų. Nuo smegenų eina du mantijos nervai, kurie baigiasi žvaigždės formos ganglijais.
Jutimo organai
Visame galvakojų kūno paviršiuje gausu lietimo ir cheminio jutimo ląstelių, kurių ypač daug prie burnos ir čiuopikliuose. Aukštesnieji dvižiauniai galvakojai turi uoslės organus, kurių pagalba užuodžia iš toli savo . Aukštesnieji galvakojai turi sudėtingas akis, kurios kai kurių giluminių rūšių sudaro 40 procentų kūno masės. Todėl ryškiai mato aplinką ir spalvas iš įvairių atstumų.
Šalinimo sistema
Keturžiauniai galvakojai (pvz., nautilai) turi 4 inkstus, o dvižiauniai – 2. Inkstai plačių maišelių pavidalo. Jų vienas galas atsiveria į mantijos ertmę. Kraujo ekskretai patenka į inkstus.
Lytinė sistema
Skirtalyčiai. Nautilų ir kai kurių aukštesniųjų galvakojų gonados porinės. Kiti turi vieną gonadą. Lytiniai produktai iš gonados patenka į gonadocelį, o iš ten – į lytinius latakus. Sėklatakis turi liaukingą praplatėjimą – sėklinę pūslelę ir pridėtinę liauką (prostatą), kuri lipdo spermatozoidus ir formuoja spermatoforo kapsulę. Patelių kiaušintakiai poriniai arba neporiniai, trumpi, atsiveria į mantijos ertmę. Šalia kiaušintakių angos atsiveria kelios kevalinės liaukos. Iš jų sekreto formuojasi kiaušinių kevalai ar kokonai. Patinas paima į pakitusį čiuopiklį spermatoforą ir įdeda į patelės mantijos ertmę. Čia kiaušinis apvaisininamas.
Įvairovė
Galvakojai gyvena jūrose, dauguma plėšrūnai. Kai kurie giluminiai galvakojai turi švytėjimo organus, todėl tamsoje atpažįsta gentainius bei vilioja grobį. Švytėjimo organai būna labai sudėtingi.
Kalmarai dažniausiai minta žuvimis, vėžiagyviais. Aštuonkojai, sepijos gaudo krabus, žuvis, moliuskus. Paprastai jie medžioja prieblandoje.
Aštuonkojai, kalmarai, sepijos ir kiti galvakojai gaudomi maistui. Iš rašalinės liaukos sekreto gaminami puikūs tamsiai rudi akvareliniai dažai.
Galvakojų klasifikacija
Galvakojai skirstomi į du dabar gyvenančių poklasius:
- Poklasis. (Nautiloidea):
- Būrys. Nautilai (Nautilida)
- Poklasis. (Coleoidea):
- Antbūris. (Decapodiformes)
- Būrys. Spirulės (Spirulida)
- Būrys. Sepijos (Sepiida)
- Būrys. (Sepiolida)
- Būrys. Kalmarai (Teuthida)
- Antbūris. (Octopodiformes)
- Būrys. Vampyriniai kalmarai (Vampyromorphida)
- Būrys. Aštuonkojai (Octopoda)
- Antbūris. (Decapodiformes)
Galvakojams moliuskams priklauso ir išnykę amonitai, belemnitai.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Galvakojai, Kas yra Galvakojai? Ką reiškia Galvakojai?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais CephalopodaAstuonkojisMoksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Moliuskai Mollusca Klase Galvakojai Cephalopoda Galvakojai Cephalopoda moliusku Mollusca tipo klase kuriai priklauso juriniai dvisales simetrijos gyvunai su apatineje kuno puseje esancia gilia mantijos ertme Kunas sudarytas is galvos ir liemens Koja virtusi Kriaukle turi tik primityvios rusys o kitu ji visiskai redukuota Skirtalyciai Galvakoju galva gerai issivysciusi Joje yra akys o burna apsupta ciuopikliu Primityviausiu nautilu ciuopikliai gali buti iki 82 90 yra be siurbtuku Aukstesnieji galvakojai turi 8 10 ciuopikliu kuriuose gausu siurbtuku Desimtkoju 2 ciuopikliai yra gerokai ilgesni uz kitus Galvakojai ciuopikliais gaudo grobį Liemuo plokscias maiso arba torpedos formos neretai dorsoventraliai suplotas Sonuose ar kuno gale yra skiautes kurios padeda palaikyti judejimo kryptį Galvakojams budingas reaktyvinis judejimas Cia labai didelį vaidmenį atlieka mantijos ertme į kuria priteka vandens o po to susitraukus mantijos raumenims vanduo verziasi pro prie galvos esantį platu plysį Galvakojai paveja zuvis o kai kurie kalmarai virs vandens nuskrieja apie pora simtu metru Virskinimo sistemaUz burnos esancioje rykleje yra pora raginiu zandu primenanciu papugos snapa Jais galvakojis gali perkasti zuvies kaukole Rykleje yra liezuvis su radule Taip pat į rykle atsiveria ir 1 2 poros seiliu liauku Seilese yra fermentu ir nuodu Fermentai skaido baltymus ir angliavandenius o nuodai padeda nuzudyti Praplatejusi stemple sudaro gurklį Uz jos yra skrandis toliau plonoji zarna Uzpakaline zarna atsiveria į mantijos ertme Be to uzpakalines zarnos gale yra rasaline liauka gaminanti ruda skystį Pajutes pavoju galvakojis isskiria keleta lasu rudo skyscio sudarancio tamsu debeselį ir suklaidinantį persekiotoja Taip pat galvakojai turi kepenu latakus Kraujotakos sistemaSirdis sudaryta is skilvelio ir dvieju nautilu 4 priesirdziu kraujotakos sistema beveik uzdara Is skilvelio į priekine kuno dalį eina stambi galvine aorta o plonesne į vidaus organus Aortos skyla į arterijas o sios į kapiliarus toliau į venas ir lakunas Stambiu lakunu yra aplink sirdį kepenis ir skrandį Odoje ir raumenyse arteriju kapiliariai pereina į venu kapiliarus Stambiausios venos is ciuopikliu eina į galvine vena Ji sakojasi į ziaunines venas kurios geba pulsuoti ir varo krauja pro ziaunu kapiliaru tinkla į priesirdzius Galvakoju kraujas kitaip vadinamas hemolimfa turi lasteliniu elementu ir plazmoje istirpusio pigmento hemocianino kurio sudetyje yra vario Kvepavimo sistemaKvepavimo organus sudaro tipiskos ktenidines ziaunos kuriu nautilai turi 4 o kiti galvakojai 2 Nervu sistemaGalvakoju nervu sistema labai issivysciusi Virs rykles yra smegenys is stambiu susiliejusiu gangliju Nuo smegenu eina du mantijos nervai kurie baigiasi zvaigzdes formos ganglijais Jutimo organaiVisame galvakoju kuno pavirsiuje gausu lietimo ir cheminio jutimo lasteliu kuriu ypac daug prie burnos ir ciuopikliuose Aukstesnieji dviziauniai galvakojai turi uosles organus kuriu pagalba uzuodzia is toli savo Aukstesnieji galvakojai turi sudetingas akis kurios kai kuriu giluminiu rusiu sudaro 40 procentu kuno mases Todel ryskiai mato aplinka ir spalvas is įvairiu atstumu Salinimo sistemaKeturziauniai galvakojai pvz nautilai turi 4 inkstus o dviziauniai 2 Inkstai placiu maiseliu pavidalo Ju vienas galas atsiveria į mantijos ertme Kraujo ekskretai patenka į inkstus Lytine sistemaSkirtalyciai Nautilu ir kai kuriu aukstesniuju galvakoju gonados porines Kiti turi viena gonada Lytiniai produktai is gonados patenka į gonadocelį o is ten į lytinius latakus Seklatakis turi liaukinga praplatejima sekline puslele ir pridetine liauka prostata kuri lipdo spermatozoidus ir formuoja spermatoforo kapsule Pateliu kiausintakiai poriniai arba neporiniai trumpi atsiveria į mantijos ertme Salia kiausintakiu angos atsiveria kelios kevalines liaukos Is ju sekreto formuojasi kiausiniu kevalai ar kokonai Patinas paima į pakitusį ciuopiklį spermatofora ir įdeda į pateles mantijos ertme Cia kiausinis apvaisininamas ĮvairoveGalvakojai gyvena jurose dauguma plesrunai Kai kurie giluminiai galvakojai turi svytejimo organus todel tamsoje atpazįsta gentainius bei vilioja grobį Svytejimo organai buna labai sudetingi Kalmarai dazniausiai minta zuvimis veziagyviais Astuonkojai sepijos gaudo krabus zuvis moliuskus Paprastai jie medzioja prieblandoje Astuonkojai kalmarai sepijos ir kiti galvakojai gaudomi maistui Is rasalines liaukos sekreto gaminami puikus tamsiai rudi akvareliniai dazai Galvakoju klasifikacijaGalvakojai skirstomi į du dabar gyvenanciu poklasius Poklasis Nautiloidea Burys Nautilai Nautilida Poklasis Coleoidea Antburis Decapodiformes Burys Spirules Spirulida Burys Sepijos Sepiida Burys Sepiolida Burys Kalmarai Teuthida Antburis Octopodiformes Burys Vampyriniai kalmarai Vampyromorphida Burys Astuonkojai Octopoda Galvakojams moliuskams priklauso ir isnyke amonitai belemnitai