Galina Dauguvietytė

Ella Galina Dauguvietytė (1926 m. lapkričio 25 d. – 2015 m. spalio 8 d.) – Lietuvos televizijos režisierė, scenaristė, aktorė.

Galina Dauguvietytėapie 1943 metusGimė 1926 m. lapkričio 25 d.
Kaunas
Mirė 2015 m. spalio 8 d. (88 metai)
Vilnius
Tėvas Borisas DauguvietisMotina Petronėlė Vosyliūtė-DauguvietienėSutuoktinis (-ė) Jurijus NikolajevasVeikla televizijos režisierė, scenaristė, aktorėSritis televizija, kinasAlma mater Lietuvos konservatorijaŽymūs apdovanojimai
  • 2004 m. Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius

Biografija

redaguoti

Gimė 1926 m. lapkričio 25 d., tėvai Borisas Dauguvietis ir Petronėlė Vosyliūtė.[1]1943–1944 m. vaidino (slapyvardis Galina Daugaitė) Žemaičių teatre Telšiuose. 1947–1949 m. lankė Lietuvos dramos teatro vaidybos studiją, 1948–1952 m. vaidino šiame teatre. 1951–1958 m. studijavo Lietuvos konservatorijoje. 1952–1958 m. ansamblio „Lietuva“ artistė. 1960–1989 m. Lietuvos radijo ir televizijos režisierė.

G. Dauguvietytės valia, jos ir prieš 10 metų mirusio vyro urnos su pelenais palaidotos Biržų rajone, Dauguviečiuose.[2]

Kūryba

redaguoti

TV serialų, pirmosios lietuvių situacijų komedijos „Petraičių šeimoje“ (1964–1972 m., nuo 1969 m. su Kaziu Bagdonavičiumi), „Sveika, Irena“ (1984–1985 m., su K. Bagdonavičiumi) ir TV laidų „Mudu abudu“ (1992–1993 m.), „Mudu abudu ir kiti“ (1993–1997 m.) scenarijų autorė, režisierė. Įgarsino daugiau, kaip 50 animaciniu filmų.[3]

Filmografija

redaguoti
  • Posūkis, 1967 m., rež. Borisas Jermolajevas
  • Akmuo ant akmens, 1971 m., rež. Raimondas Vabalas
  • Laimingas laimės neradęs, 1973 m., rež. Algirdas Araminas
  • Ilga kelionė prie jūros, 1976 m., rež. Algirdas Araminas – Vagono palydovė
  • Amerikietiška tragedija, 1981 m., rež. Marijonas Giedrys
  • Žaltvykslės, 1980 m., rež. Gytis Lukšas
  • Žolės šaknys, 1988 m., rež. Gytis Lukšas
  • Mano mažytė žmona, 1984 m., rež. Raimundas Banionis
  • Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio, 1990 m., rež. Raimundas Banionis
  • Žalčio žvilgsnis, 1990 m., rež. Gytis Lukšas
  • Trys dienos, 1991 m., rež. Šarūnas Bartas
  • Vilko dantų karoliai, 1997 m., rež. Algimantas Puipa
  • Kaukazo naktis, 1998 m., rež. Gordian Maugg
  • Nepasotinamumas, 2003 m., rež. Viktoras Grodeckis

Bibliografija

redaguoti
  • Perpetuum mobile: atsiminimų knyga (sud. Inga Liutkevičienė). – Vilnius: Tyto alba, 2002. – 255 p. – ISBN 9986-16-231-9
  • Post scriptum / Galina Dauguvietytė (sud. Inga Liutkevičienė). – Vilnius: Tyto alba, 2006. – 182 p.: iliustr. – ISBN 9986-16-497-4
  • Dialogai su savimi / Galina Dauguvietytė (sud. Inga Liutkevičienė, Vyginto Grigonio nuotraukos). – Vilnius: Tyto alba, 2010. – 212 p.: portr. – ISBN 978-9986-16-744-0
  • 15 metų su Galina Dauguvietyte (Inga Liutkevičienė). – Vilnius: Mažoji leidykla, 2016. – 224 p. – ISBN 978-609-95570-8-3

Įvertinimas

redaguoti
  • 2004 m. Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius [4]
  1. Linksmai apie Galinos Dauguvietytės krikštą ir jubiliejų, 2011-12-05[neveikianti nuoroda]
  2. Po garsios režisierės laidotuvių – painūs klausimai 2015-10-14 iš Wayback Machine projekto.
  3. Laura Blynaitė. Galina Dauguvietytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 527 psl.
  4. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=237124


vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Galina Dauguvietytė, Kas yra Galina Dauguvietytė? Ką reiškia Galina Dauguvietytė?