Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Galfridas Monmutietis lot Galfridus MonemutensisGalfridas Monmutietis instaliacija Oksforde Gimė apie 1095 m VelsasMirė
Galfridas Monmutietis
| Galfridas Monmutietis lot. Galfridus Monemutensis | |
|---|---|
| Galfridas Monmutietis (instaliacija Oksforde) | |
| Gimė | apie 1095 m. (?), Velsas |
| Mirė | apie 1155 m. (~60 metų) (?), Velsas |
| Veikla | kronikininkas, rašytojas, katalikų dvasininkas |
| Žinomas (-a) už | Karaliaus Artūro legendos |
| Vikiteka | Galfridas Monmutietis |
Galfridas Monmutietis, arba Godfridas Monmutietis (lot. Galfridus Monemutensis, Galfridus Arturus, angl. Geoffrey of Monmouth, val. Sieffre o Fynwy, Gruffydd ap Arthur; apie 1095 m. – apie 1155 m.) – britų dvasininkas ir vienas pagrindinių autorių, plėtojusių britų istoriografiją ir populiarinusių legendas apie karalių Artūrą. Jis yra pagarsėjęs dėl populiarios kronikos „“ (lot. Historia Regum Britanniae, apie 1137 m.), kuri buvo parašyta lotyniškai ir išversta į kitas kalbas. Joje išdėstyta medžiaga nebuvo abejojama dar ir XVI a., tačiau dabar ji laikoma istoriškai nepatikima.
Biografija
Galfrido biografijai trūksta tikslių duomenų. Žinoma, kad jis gimė tarp 1090 ir 1100 m. Velse arba Velso markose. „Istorijoje“ jis prisistato Galfridu Monmutiečiu. Tai turi sąsajų su Monmutšyro istorine sostine pietryčių Velse, pasienyje su Anglija, todėl Monmutas laikytinas jo gimtine. Jo darbuose minimi ir šio regiono vietovardžiai. Amžininkai autorių pažinojo kaip Galfridą Artūrą ar panašiais vardais. Šioje vardo versijoje „Artūras“ gali reikšti tėvo vardą arba slapyvardį, siejamą su jo moksliniais interesais.
Anksčiau manyta, kad Galfridas buvo valas arba bent jau kalbėjo valų kalba. Tačiau paaiškėjo, kad jo šios kalbos žinios buvo menkos, be to, nėra jokių įrodymų, kad jis būtų kilęs iš valų ar anglosaksų-normanų. Jo kilmė gali būti siejama su tais pačiais prancūzakalbiais elito atstovais iš Velso pasienio regiono, tokiais kaip Geraldas Velsietis (Gerald of Wales), Valteris Mepas (Walter Map) ir Robertas Glosterietis (Robert, 1st Earl of Gloucester), kuriuos Galfridas mini savo „Istorijoje“. Pasak istoriko ir kitų, Galfrido tėvai galėjo būti tarp daugelio bretonų, kurie dalyvavo pergalingose kovose prieš Vilhelmą I ir apsigyveno Velso pietryčiuose. Monmutas buvo bretonų valdovų rankose nuo 1075 arba 1086 m., o vardai „Galfridas“ ir „Artūras“ buvo labiau paplitę tarp bretonų nei valų.
Manoma, kurį laiką jis tarnavo benediktinų Monmuto abatijoje, tačiau panašu, kad didžioji jo brandaus gyvenimo dalis buvo praleista už Velso ribų. Nuo 1129 iki 1151 m. jo vardas paminėtas šešiose Oksfordo regiono chartijose, kartais jis vadintas magisteriu (mokytoju). Jis greičiausiai buvo Šv. Jurgio kolegijos kanauninkas. Ant visų chartijų, kurias pasirašė Galfridas, parašus taip pat dėjo Oksfordo arkivyskupas Valteris, tos pačios bažnyčios kanauninkas. Kitas dažnas dokumentų bendraautoris yra Ralfas Monmutietis, Linkolno kanauninkas.
1152 m. vasario 24 d. Kenterberio arkivyskupas (Theobald of Bec) Galfridą įšventino vyskupu, vos prieš 10 dienų paskyręs jį kunigu Vestminsteryje. Luiso Torpo (Lewis Thorpe) teigimu, „nėra įrodymų, kad jis kada nors lankėsi savo katedroje, juolab vykę karai iš tikrųjų tai daro mažai tikėtina“. Remiantis Velso kronikomis, jis mirė tarp 1154 m. gruodžio 25 d. ir 1155 m. gruodžio 24 d., kai pradėjo eiti pareigas jo įpėdinis.
Kūryba
Galfridas sukūrė keletą žymių literatūros kūrinių. Jis rašė lotynų kalba, viduramžiais įprasta literatūroje ir studijose. ir Artūro legendos susilaukė didžiulio populiarumo, kuris tęsiasi ir šiandien. Mokslininkai autorių paprastai vertina kaip pagrindinį karaliaus Artūro ciklo įtvirtintoją. „Britanijos karalių istorijos“ poveikis Artūro legendai buvo toks didelis, kad su Artūru susiję darbai buvo klasifikuojami kaip „iki Galfrido“ ir „po Galfrido“, priklausomai nuo to, kiek jiems būta šio autoriaus įtakos.
Galfrido parašyta „Istorija“ aprėpia menamą Britanijos istoriją nuo pirmos gyvenvietės, kurią įkūrė Brutas iš Trojos, trojėnų didvyrio Enėjo palikuonis, iki Gvinedo valdovo mirties VII a., įskaitant Julijaus Cezario invazijas į Britaniją, karalių ir (radusius vietą Šekspyro kūriniuose „Karalius Lyras“ ir „Cimbelinas“) bei vieną iš anksčiausiai išplėtotų karaliaus Artūro versijų.
Britanijos karalių istorija
Galfridas savo dedikacijoje tvirtina, kad jo knyga yra vertimas iš Oksfordo arkidiakono Valterio pateiktos „britų kalba parašytos senovės knygos, kurioje eilės tvarka pasakojama apie visų Britanijos karalių darbus“. Šiuolaikiniai istorikai šį teiginį atmeta, nors vis dėlto tikėtina, kad pateikė autoriui tam tikros medžiagos, parašytos valų kalba, padėjusios įkvėpti jo kūrybą. Didelė knygos dalis pagrįsta IX a. istoriniu rinkiniu valų ir lotynų kalbomis „Historia Britonum“, Bedos „Historia ecclesiastica gentis Anglorum“ ir VI a. polemine „De Excidio et Conquestu Britanniae“, papildyta bardų žodinės tradicijos ir genealoginių traktatų šaltiniais, praturtinta paties Galfrido vaizduote. Keisdamiesi rankraštine medžiaga savo istorijoms, Robertas Torinjietis (lot. Robertus de Torigneio) perdavė Henrikui Hantingdoniečiui (lot. Henricus Huntindoniensis) „Istorijos“ kopiją, kurią jie abu nekritiškai pateikė kaip autentišką istoriją ir vėliau panaudojo savo darbuose, o tai reiškė, kad dalis Galfrido kūrybos tapo populiariosios istorijos dalimi.
„Britanijos karalių istorija“ dabar paprastai laikoma literatūriniu nacionalinio mito kūriniu, turinčiu mažai patikimos istorijos. Tai paskatino daugelį šiuolaikinių mokslininkų pritarti Vilhelmui Niuburgiečiui (lot. Wilhelmus Neubrigensi), kuris rašė apie 1190 m., kad „visiškai akivaizdu, kad viskas, ką šis žmogus rašė apie Artūrą ir jo įpėdinius ar net apie jo pirmtakus nuo Vortigerno, dalis buvo sugalvota jo paties, dalis – kitų“.
Kitų amžininkų Galfrido „Istorija“ taip pat neįtikino. Pavyzdžiui, Geraldas Velsietis pasakoja apie demonų apsėsto žmogaus patirtį: „Jei piktosios dvasios žmogų per daug spaudė, „Šv. Jono Evangelija“ buvo dedama jam ant krūtinės, ir jos, tarsi paukščiai, iškart dingdavo, bet ją pakeitusi Galfrido Artūro (kaip save vadino autorius) „Istorija“ akimirksniu jas gražino – ir daugiau, ir ilgesniam laikui nei įprasta“.
Nepaisant to, pagrindinis Galfrido darbas buvo plačiai pasklidęs viduramžių Vakarų Europoje. 1929 m. buvo suskaičiuoti 186 išlikę rankraščiai, o ir vėliau buvo identifikuojama naujų. „Istorija“ reiškėsi įvairiausiomis formomis, įskaitant vertimus ir adaptacijas, tokias kaip anglų-normanų riterių romanas „Roman de Brut“, viduriniąja anglų kalba parašytas „Brut“ ir kelios nežinomų valų autorių versijos, žinomos kaip „Brut y Brenhinedd“ („Karalių kronika“), iš esmės laikytos tikromis istorijomis.
Kiti darbai
Prie ankstyviausios kūrybos priskiriamos „Merlino pranašystės“ (Prophetiae Merlini), sukurtos iki 1135 m. Jos pasirodė ir atskirai, ir įtrauktos į „Britanijos karalių istoriją“. Kūrinį sudaro keletas burtininkui Merlinui priskiriamų apokaliptinių tekstų, kuriuos Galfridas, esą, išvertęs iš neapibrėžtos kalbos.
Kitas Galfridui priskiriamas darbas yra hegzametro eilėdara parašyta poema „Merlino gyvenimas“ (Vita Merlini), labiau paremta tradiciniais šaltiniais apie Merliną, nei kiti darbai. Čia jis žinomas kaip Girių Merlinas (Merlinus Sylvestris) arba Škotų Merlinas (Merlinus Caledonius), vaizduojamas kaip senas žmogus, beprotis, sielvarto išgintas į mišką. Veiksmas vyksta gerokai vėliau po „Istorijos“ Merlino laikotarpio, tačiau autorius bando sinchronizuoti kūrinius su nuorodomis į pamišusio pranašo ankstesnius ryšius su Vortigernu ir Artūru. „Merlino gyvenimas“ nebuvo labiau paplitęs, o Galfridui autorystė priskiriama tik viename XIII a. pabaigos rankraštyje, tuo tarpu kūrinio struktūroje ir turinyje yra akivaizdžių šio autoriaus kūrybos elementų, pripažįstamų daugumos kritikų.
Šaltiniai
- Artūro legendos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002
- Didžiosios Britanijos literatūra. Anglų literatūros pradžia (5–6 amžius). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
- J. C. Crick, "Monmouth, Geoffrey of (d. 1154/5)", Oxford Dictionary of National Biography, 2004, 2009-06-07
- Roberts, "Geoffrey of Monmouth, Historia Regnum Britanniae and Brut y Brenhinedd", p. 98.
- Burton, Edwin Hubert. „Geoffrey of Monmouth“. Catholic Encyclopedia (1913). 6.
- The History of the Kings of Britain (London: Penguin Books, 1966), стр. 12
- Thorpe, Kings of Britain, p. 20ff., particularly pp. 20–22 & 28–31.
- C. Warren Hollister, Henry I (Yale English Monarchs), 2001:11 note44.
- Gerald of Wales, Itinerarium Cambriae (Lewis Thorpe ed.), Penguin, 1978, Chapter 5, p 116.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Galfridas Monmutietis, Kas yra Galfridas Monmutietis? Ką reiškia Galfridas Monmutietis?
Galfridas Monmutietis lot Galfridus MonemutensisGalfridas Monmutietis instaliacija Oksforde Gime apie 1095 m VelsasMire apie 1155 m 60 metu VelsasVeikla kronikininkas rasytojas kataliku dvasininkasZinomas a uz Karaliaus Arturo legendosVikiteka Galfridas Monmutietis Galfridas Monmutietis arba Godfridas Monmutietis lot Galfridus Monemutensis Galfridus Arturus angl Geoffrey of Monmouth val Sieffre o Fynwy Gruffydd ap Arthur apie 1095 m apie 1155 m britu dvasininkas ir vienas pagrindiniu autoriu pletojusiu britu istoriografija ir populiarinusiu legendas apie karaliu Artura Jis yra pagarsejes del populiarios kronikos lot Historia Regum Britanniae apie 1137 m kuri buvo parasyta lotyniskai ir isversta į kitas kalbas Joje isdestyta medziaga nebuvo abejojama dar ir XVI a taciau dabar ji laikoma istoriskai nepatikima BiografijaGalfrido biografijai truksta tiksliu duomenu Zinoma kad jis gime tarp 1090 ir 1100 m Velse arba Velso markose Istorijoje jis prisistato Galfridu Monmutieciu Tai turi sasaju su Monmutsyro istorine sostine pietryciu Velse pasienyje su Anglija todel Monmutas laikytinas jo gimtine Jo darbuose minimi ir sio regiono vietovardziai Amzininkai autoriu pazinojo kaip Galfrida Artura ar panasiais vardais Sioje vardo versijoje Arturas gali reiksti tevo varda arba slapyvardį siejama su jo moksliniais interesais Anksciau manyta kad Galfridas buvo valas arba bent jau kalbejo valu kalba Taciau paaiskejo kad jo sios kalbos zinios buvo menkos be to nera jokiu įrodymu kad jis butu kiles is valu ar anglosaksu normanu Jo kilme gali buti siejama su tais paciais prancuzakalbiais elito atstovais is Velso pasienio regiono tokiais kaip Geraldas Velsietis Gerald of Wales Valteris Mepas Walter Map ir Robertas Glosterietis Robert 1st Earl of Gloucester kuriuos Galfridas mini savo Istorijoje Pasak istoriko ir kitu Galfrido tevai galejo buti tarp daugelio bretonu kurie dalyvavo pergalingose kovose pries Vilhelma I ir apsigyveno Velso pietryciuose Monmutas buvo bretonu valdovu rankose nuo 1075 arba 1086 m o vardai Galfridas ir Arturas buvo labiau paplite tarp bretonu nei valu Manoma kurį laika jis tarnavo benediktinu Monmuto abatijoje taciau panasu kad didzioji jo brandaus gyvenimo dalis buvo praleista uz Velso ribu Nuo 1129 iki 1151 m jo vardas paminetas sesiose Oksfordo regiono chartijose kartais jis vadintas magisteriu mokytoju Jis greiciausiai buvo Sv Jurgio kolegijos kanauninkas Ant visu chartiju kurias pasirase Galfridas parasus taip pat dejo Oksfordo arkivyskupas Valteris tos pacios baznycios kanauninkas Kitas daznas dokumentu bendraautoris yra Ralfas Monmutietis Linkolno kanauninkas 1152 m vasario 24 d Kenterberio arkivyskupas Theobald of Bec Galfrida įsventino vyskupu vos pries 10 dienu paskyres jį kunigu Vestminsteryje Luiso Torpo Lewis Thorpe teigimu nera įrodymu kad jis kada nors lankesi savo katedroje juolab vyke karai is tikruju tai daro mazai tiketina Remiantis Velso kronikomis jis mire tarp 1154 m gruodzio 25 d ir 1155 m gruodzio 24 d kai pradejo eiti pareigas jo įpedinis KurybaGalfridas sukure keleta zymiu literaturos kuriniu Jis rase lotynu kalba viduramziais įprasta literaturoje ir studijose ir Arturo legendos susilauke didziulio populiarumo kuris tesiasi ir siandien Mokslininkai autoriu paprastai vertina kaip pagrindinį karaliaus Arturo ciklo įtvirtintoja Britanijos karaliu istorijos poveikis Arturo legendai buvo toks didelis kad su Arturu susije darbai buvo klasifikuojami kaip iki Galfrido ir po Galfrido priklausomai nuo to kiek jiems buta sio autoriaus įtakos Galfrido parasyta Istorija aprepia menama Britanijos istorija nuo pirmos gyvenvietes kuria įkure Brutas is Trojos trojenu didvyrio Enejo palikuonis iki Gvinedo valdovo mirties VII a įskaitant Julijaus Cezario invazijas į Britanija karaliu ir radusius vieta Sekspyro kuriniuose Karalius Lyras ir Cimbelinas bei viena is anksciausiai ispletotu karaliaus Arturo versiju Britanijos karaliu istorija Galfridas savo dedikacijoje tvirtina kad jo knyga yra vertimas is Oksfordo arkidiakono Valterio pateiktos britu kalba parasytos senoves knygos kurioje eiles tvarka pasakojama apie visu Britanijos karaliu darbus Siuolaikiniai istorikai sį teiginį atmeta nors vis delto tiketina kad pateike autoriui tam tikros medziagos parasytos valu kalba padejusios įkvepti jo kuryba Didele knygos dalis pagrįsta IX a istoriniu rinkiniu valu ir lotynu kalbomis Historia Britonum Bedos Historia ecclesiastica gentis Anglorum ir VI a polemine De Excidio et Conquestu Britanniae papildyta bardu zodines tradicijos ir genealoginiu traktatu saltiniais praturtinta paties Galfrido vaizduote Keisdamiesi rankrastine medziaga savo istorijoms Robertas Torinjietis lot Robertus de Torigneio perdave Henrikui Hantingdonieciui lot Henricus Huntindoniensis Istorijos kopija kuria jie abu nekritiskai pateike kaip autentiska istorija ir veliau panaudojo savo darbuose o tai reiske kad dalis Galfrido kurybos tapo populiariosios istorijos dalimi Britanijos karaliu istorija dabar paprastai laikoma literaturiniu nacionalinio mito kuriniu turinciu mazai patikimos istorijos Tai paskatino daugelį siuolaikiniu mokslininku pritarti Vilhelmui Niuburgieciui lot Wilhelmus Neubrigensi kuris rase apie 1190 m kad visiskai akivaizdu kad viskas ka sis zmogus rase apie Artura ir jo įpedinius ar net apie jo pirmtakus nuo Vortigerno dalis buvo sugalvota jo paties dalis kitu Kitu amzininku Galfrido Istorija taip pat neįtikino Pavyzdziui Geraldas Velsietis pasakoja apie demonu apsesto zmogaus patirtį Jei piktosios dvasios zmogu per daug spaude Sv Jono Evangelija buvo dedama jam ant krutines ir jos tarsi pauksciai iskart dingdavo bet ja pakeitusi Galfrido Arturo kaip save vadino autorius Istorija akimirksniu jas grazino ir daugiau ir ilgesniam laikui nei įprasta Nepaisant to pagrindinis Galfrido darbas buvo placiai pasklides viduramziu Vakaru Europoje 1929 m buvo suskaiciuoti 186 islike rankrasciai o ir veliau buvo identifikuojama nauju Istorija reiskesi įvairiausiomis formomis įskaitant vertimus ir adaptacijas tokias kaip anglu normanu riteriu romanas Roman de Brut viduriniaja anglu kalba parasytas Brut ir kelios nezinomu valu autoriu versijos zinomos kaip Brut y Brenhinedd Karaliu kronika is esmes laikytos tikromis istorijomis Kiti darbai Prie ankstyviausios kurybos priskiriamos Merlino pranasystes Prophetiae Merlini sukurtos iki 1135 m Jos pasirode ir atskirai ir įtrauktos į Britanijos karaliu istorija Kurinį sudaro keletas burtininkui Merlinui priskiriamu apokaliptiniu tekstu kuriuos Galfridas esa isvertes is neapibreztos kalbos Kitas Galfridui priskiriamas darbas yra hegzametro eiledara parasyta poema Merlino gyvenimas Vita Merlini labiau paremta tradiciniais saltiniais apie Merlina nei kiti darbai Cia jis zinomas kaip Giriu Merlinas Merlinus Sylvestris arba Skotu Merlinas Merlinus Caledonius vaizduojamas kaip senas zmogus beprotis sielvarto isgintas į miska Veiksmas vyksta gerokai veliau po Istorijos Merlino laikotarpio taciau autorius bando sinchronizuoti kurinius su nuorodomis į pamisusio pranaso ankstesnius rysius su Vortigernu ir Arturu Merlino gyvenimas nebuvo labiau paplites o Galfridui autoryste priskiriama tik viename XIII a pabaigos rankrastyje tuo tarpu kurinio strukturoje ir turinyje yra akivaizdziu sio autoriaus kurybos elementu pripazįstamu daugumos kritiku SaltiniaiArturo legendos Visuotine lietuviu enciklopedija T II Arktis Beketas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 Didziosios Britanijos literatura Anglu literaturos pradzia 5 6 amzius Visuotine lietuviu enciklopedija T IV Chakasija Dirziu kapinynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 J C Crick Monmouth Geoffrey of d 1154 5 Oxford Dictionary of National Biography 2004 2009 06 07 Roberts Geoffrey of Monmouth Historia Regnum Britanniae and Brut y Brenhinedd p 98 Burton Edwin Hubert Geoffrey of Monmouth Catholic Encyclopedia 1913 6 The History of the Kings of Britain London Penguin Books 1966 str 12 Thorpe Kings of Britain p 20ff particularly pp 20 22 amp 28 31 C Warren Hollister Henry I Yale English Monarchs 2001 11 note44 Gerald of Wales Itinerarium Cambriae Lewis Thorpe ed Penguin 1978 Chapter 5 p 116 Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu