Gajos hipotezė hipotezė pagal kurią teigiama kad Žemės atmosfera hidrosfera litosfera ir biosfera sąveikauja tarpusavyje
Gajos hipotezė

Gajos hipotezė – hipotezė, pagal kurią teigiama, kad Žemės atmosfera, hidrosfera, litosfera ir biosfera sąveikauja tarpusavyje kaip savireguliacinė sistema, kuri palaiko sąlygas, būtinas gyvybės išsaugojimui Žemėje. Hipotezę 1970-ųjų pradžioje suformulavo britų atmosferos chemikas Džeimsas Lovlokas (James Lovelock, g. 1919 m.) ir amerikiečių biologė Lin Margulis (Lynn Margulis, 1938−2011). Hipotezė vertinama nevienareikšmiškai, labai diskutuotina.
Pagal hipotezę, Žemė suprantama kaip milžiniškas organizmas, kurio gyvybė sukelia pokyčius vienoje sferoje tam, kad atsvertų pokyčius kitoje ir palaikytų gana siauras gyvybės egzistavimo sąlygų ribas. Pavyzdžiui, per beveik 3,5 mlrd. pastarųjų metų Žemės temperatūra jos paviršiuje vidutiniškai buvo palaikoma 10−30 °C intervale nepaisant to, kad nuo Hadėjaus eono planetos gaunamas Saulės energijos kiekis išaugo, pagal įvairius vertinimus, nuo 40 iki 330 %. Tai buvo pasiekta mažinant „šiltnamio efekto“ dujų kiekį atmosferoje silpstant vulkaniniam aktyvumui ir dėl fotosintetinančių organizmų veiklos. Menki pakitimai anglies dvideginio CO2 ir kitų dujų koncentracijoje gali sukelti save palaikantį „šiltnamio“ arba „šaltnamio“ efektą, tačiau Žemėje buvo palaikytos sąlygos tokios, kad gyvybė išliko.
Kai kurių dujų, pavyzdžiui, amoniako NH3, koncentracija atmosferoje yra tose ribose, kurių pakanka palaikyti dirvos rūgštingumą, artimą 8 pH, kuris yra idealus palaikyti gyvybinius procesus ir drauge − atmosferinio deguonies kiekį. Dujų balansas yra būtinas, pavyzdžiui, metano dujos CH4 beveik neegzistuoja Veneros ar Marso atmosferoje. Vandenynų druskingumas palaikomas apie 3,4 %, kuris yra balanso tarp vandens garavimo, kritulių ir uolienų dūlėjimo pasekmė, ir yra kaip tik intervale druskingumo ribų, tarp kurių gali egzistuoti gyvybė jūrose. Mechanizmai, kaip Žemė kompensuoja didėjantį Saulės aktyvumą, yra nežinomi. Pavyzdžiui, tai galima pasiekti didinant Žemės plotų Saulės šviesos atspindėjimo laipsnį ledo paviršiumi, tam tikrų augalų plotais ir debesimis. Bendrai hipotezės šalininkai sutaria, kad tarp Žemės sferų egzistuoja homeostaziniai ryšiai, kuriais atsveriami pokyčiai.
Šaltiniai
- Kusky, Timothy M. Encyclopedia of Earth Science. Infobase Publishing, 2014, p. 163
- Encyclopaedia Britannica
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gajos hipotezė, Kas yra Gajos hipotezė? Ką reiškia Gajos hipotezė?
Gajos hipoteze hipoteze pagal kuria teigiama kad Zemes atmosfera hidrosfera litosfera ir biosfera saveikauja tarpusavyje kaip savireguliacine sistema kuri palaiko salygas butinas gyvybes issaugojimui Zemeje Hipoteze 1970 uju pradzioje suformulavo britu atmosferos chemikas Dzeimsas Lovlokas James Lovelock g 1919 m ir amerikieciu biologe Lin Margulis Lynn Margulis 1938 2011 Hipoteze vertinama nevienareiksmiskai labai diskutuotina Zemes planeta Pagal hipoteze Zeme suprantama kaip milziniskas organizmas kurio gyvybe sukelia pokycius vienoje sferoje tam kad atsvertu pokycius kitoje ir palaikytu gana siauras gyvybes egzistavimo salygu ribas Pavyzdziui per beveik 3 5 mlrd pastaruju metu Zemes temperatura jos pavirsiuje vidutiniskai buvo palaikoma 10 30 C intervale nepaisant to kad nuo Hadejaus eono planetos gaunamas Saules energijos kiekis isaugo pagal įvairius vertinimus nuo 40 iki 330 Tai buvo pasiekta mazinant siltnamio efekto duju kiekį atmosferoje silpstant vulkaniniam aktyvumui ir del fotosintetinanciu organizmu veiklos Menki pakitimai anglies dvideginio CO2 ir kitu duju koncentracijoje gali sukelti save palaikantį siltnamio arba saltnamio efekta taciau Zemeje buvo palaikytos salygos tokios kad gyvybe isliko Kai kuriu duju pavyzdziui amoniako NH3 koncentracija atmosferoje yra tose ribose kuriu pakanka palaikyti dirvos rugstinguma artima 8 pH kuris yra idealus palaikyti gyvybinius procesus ir drauge atmosferinio deguonies kiekį Duju balansas yra butinas pavyzdziui metano dujos CH4 beveik neegzistuoja Veneros ar Marso atmosferoje Vandenynu druskingumas palaikomas apie 3 4 kuris yra balanso tarp vandens garavimo krituliu ir uolienu dulejimo pasekme ir yra kaip tik intervale druskingumo ribu tarp kuriu gali egzistuoti gyvybe jurose Mechanizmai kaip Zeme kompensuoja didejantį Saules aktyvuma yra nezinomi Pavyzdziui tai galima pasiekti didinant Zemes plotu Saules sviesos atspindejimo laipsnį ledo pavirsiumi tam tikru augalu plotais ir debesimis Bendrai hipotezes salininkai sutaria kad tarp Zemes sferu egzistuoja homeostaziniai rysiai kuriais atsveriami pokyciai SaltiniaiKusky Timothy M Encyclopedia of Earth Science Infobase Publishing 2014 p 163 Encyclopaedia Britannica