Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Fumaro rūgštisSisteminis IUPAC pavadinimas E buteno dirūgštisCAS numeris 110 17 8 Cheminė formulė C4H4O4Molinė masė 116
Fumaro rūgštis
| Fumaro rūgštis | |
|---|---|
| Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
| (E)-buteno dirūgštis | |
| CAS numeris | [110-17-8] |
| Cheminė formulė | C4H4O4 |
| Molinė masė | 116,07 g/mol |
| SMILES | C(=CC(=O)O)C(=O)O |
| Rūgštingumas (pKa) | |
| Bazingumas (pKb) | |
| Valentingumas | |
| Fizinė informacija | |
| Tankis | |
| Išvaizda | balti milteliai |
| Lydymosi t° | 287 °C |
| Virimo t° | |
| Lūžio rodiklis (nD) | |
| Klampumas | |
| Tirpumas H2O | 0,63 g/100 mL |
| Šiluminis laidumas | |
| Farmakokinetinė informacija | |
| Metabolizmas | |
| Pusamžis | |
| Pavojus | |
| MSDS | |
| NFPA 704 | |
| Žybsnio t° | |
| Užsiliepsnojimo t° | |
| LD50 | |
| Struktūra | |
| Kristalinė struktūra | |
| Molekulinė forma | |
| Dipolio momentas | |
| Simetrijos grupė | |
| Termochemija | |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingi karboksirūgštys | , , |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingos grupės | |
Fumaro rūgštis (angl. fumaric acid), HO2CCH=CHCO2H – nesočioji karboksirūgštis, kurios kitas izomeras yra . Tai vaisių skonio balti kristaliniai milteliai. Fumaro rūgšties druskų pavadinimas – fumaratai.
Fumaro rūgštis pavadinta pagal žvirbliarūtės, kurioje aptinkama, lotynišką pavadinimą Fumaria.
Fumaro rūgštis naudojama kaip maisto priedas rūgštiklis, kurios kodas E297.
Biologija
Nemažai fumaro rūgšties turi žvirbliarūtės (Fumaria officinalis), baravykai (ypač Boletus fomentarius var. pseudo-igniarius), kerpės (pvz., islandinė kerpena (Cetraria islandica)).
Fumarato jonai yra tarpinė medžiaga citrinos rūgšties cikle, kurio metu gaminamas ATP. Cikle fumarato jonai susidaro sukcinato dehidrogenazei oksiduojant jonus, o po to veikiami fermento jie virsta jonais.
Fumarato jonai gaminasi ir amoniaką verčiant šlapalu (šlapalo cikle).
Panaudojimas
Vaistai
Fumaro rūgšties esteriai kartais naudojami žvynelinei gydyti, kadangi buvo iškelta hipotezė, kad šią ligą sukelia fumaro rūgšties gaminimosi sutrikimas odoje. Pradinė dozė būna 60-105 mg per dieną, po to palaipsniui didinama iki 1290 mg per dieną. Šalutiniai efektai yra inkstų ir virškinimo trakto sutrikimai, odos paraudimas, kuriuos sukelia per didelis fumaratų suvartojimas. Ilgai vartojant fumaratus kartais sumažėja leukocitų kiekis.
Maisto priedas
Fumaro rūgštis naudojama kaip maisto nuo 1946 m. Ji netoksiška, naudojamas gėrimuose ir . Paprastai ji naudojamas kaip pakaitalas, kartais – vietoje (0,91 g fumaro rūgšties pakeičia 1,36 g citrinų rūgšties).
Pudingų mišiniuose naudojama kaip .
Kita
Fumaro rūgštis naudojama gaminant poliesterio dervas ir polialkoholius, taip pat kaip dažant.
Sauga
Dalinai degdama fumaro rūgštis sudaro dirginamąją medžiagą .
Nuorodos
- Br J Dermatol 05; 152(4):597-615), BR J Dermatol 98;138(3): 456–460
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Fumaro rūgštis, Kas yra Fumaro rūgštis? Ką reiškia Fumaro rūgštis?
Fumaro rugstisSisteminis IUPAC pavadinimas E buteno dirugstisCAS numeris 110 17 8 Chemine formule C4H4O4Moline mase 116 07 g molSMILES C CC O O C O ORugstingumas pKa Bazingumas pKb ValentingumasFizine informacijaTankisIsvaizda balti milteliaiLydymosi t 287 CVirimo t Luzio rodiklis nD KlampumasTirpumas H2O 0 63 g 100 mLSiluminis laidumasFarmakokinetine informacijaMetabolizmasPusamzisPavojusMSDSNFPA 704Zybsnio t Uzsiliepsnojimo t LD50StrukturaKristaline strukturaMolekuline formaDipolio momentasSimetrijos grupeTermochemijaGiminingi junginiaiGiminingi karboksirugstys Giminingi junginiaiGiminingos grupes Fumaro rugstis angl fumaric acid HO2CCH CHCO2H nesocioji karboksirugstis kurios kitas izomeras yra Tai vaisiu skonio balti kristaliniai milteliai Fumaro rugsties drusku pavadinimas fumaratai Fumaro rugstis pavadinta pagal zvirbliarutes kurioje aptinkama lotyniska pavadinima Fumaria Fumaro rugstis naudojama kaip maisto priedas rugstiklis kurios kodas E297 BiologijaNemazai fumaro rugsties turi zvirbliarutes Fumaria officinalis baravykai ypac Boletus fomentarius var pseudo igniarius kerpes pvz islandine kerpena Cetraria islandica Fumarato jonai yra tarpine medziaga citrinos rugsties cikle kurio metu gaminamas ATP Cikle fumarato jonai susidaro sukcinato dehidrogenazei oksiduojant jonus o po to veikiami fermento jie virsta jonais Fumarato jonai gaminasi ir amoniaka verciant slapalu slapalo cikle PanaudojimasVaistai Fumaro rugsties esteriai kartais naudojami zvynelinei gydyti kadangi buvo iskelta hipoteze kad sia liga sukelia fumaro rugsties gaminimosi sutrikimas odoje Pradine doze buna 60 105 mg per diena po to palaipsniui didinama iki 1290 mg per diena Salutiniai efektai yra inkstu ir virskinimo trakto sutrikimai odos paraudimas kuriuos sukelia per didelis fumaratu suvartojimas Ilgai vartojant fumaratus kartais sumazeja leukocitu kiekis Maisto priedas Fumaro rugstis naudojama kaip maisto nuo 1946 m Ji netoksiska naudojamas gerimuose ir Paprastai ji naudojamas kaip pakaitalas kartais vietoje 0 91 g fumaro rugsties pakeicia 1 36 g citrinu rugsties Pudingu misiniuose naudojama kaip Kita Fumaro rugstis naudojama gaminant poliesterio dervas ir polialkoholius taip pat kaip dazant SaugaDalinai degdama fumaro rugstis sudaro dirginamaja medziaga NuorodosBr J Dermatol 05 152 4 597 615 BR J Dermatol 98 138 3 456 460