Apie kaimą Karaliaučiaus krašte žr Struvė Pobeda dd Frydrichas Georgas Vilhelmas StruvėFrydrichas Georgas Vilhelmas Stru
Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė

- Apie kaimą Karaliaučiaus krašte žr. Struvė (Pobeda).
Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė | |
---|---|
Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė | |
Gimė | 1793 m. balandžio 15 d. Altonoje, Hamburgas |
Mirė | 1864 m. lapkričio 23 d. (71 metai) , Peterburgas |
Veikla | astronomas, geodezininkas, Dorpato universiteto profesorius. |
Vikiteka | Friedrich Georg Wilhelm von Struve |
Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė (vok. Friedrich Georg Wilhelm von Struve, 1793 m. balandžio 15 d. Altonoje, Hamburgas – 1864 m. lapkričio 23 d. , Peterburgas) – astronomas, geodezininkas, Dorpato universiteto profesorius.
Biografija
Tėvas Jakobas Struvė, pabėgęs iš Napoleono užimtos Vokietijos tarnavo Rusijos kariuomenėje Latvijoje. Frydrichas Vilhelmas, 1808 m. įstojęs į Dorpato universitetą studijavo filologiją, vėliau susidomėjo astronomija. 1813–1839 m. Dorpato observatorijos mokslinis bendradarbis, nuo 1820 m. profesorius ir observatorijos direktorius. 1839 m. įsteigė Pulkovo observatoriją prie Sankt Peterburgo, iki 1862 m. – jos direktorius. 1862–1889 m. observatorijai vadovavo jo sūnus (1819–1905 m.), atradęs daugiau, kaip 500 dvigubų žvaigždžių.
Sūnus (1822–1908 m.) – akademikas, chemikas, kelių atradimų autorius. Kito sūnaus Bernardo Struvės (1827–1889 m.), Rusijos valstybės veikėjo, Astrachanės ir Permės gubernatoriaus, sūnus (1870–1944 m.) – akademikas, 1898 m. pirmojo Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos suvažiavimo manifesto autorius, Antrojo Internacionalo Londono kongreso delegatas, vėliau Konstitucinių demokratų partijos lyderis, visų trijų Rusijos Valstybės Dūmų deputatas.
Darbai
1816 m. sukūrė metodiką dienovidiniam lankui išmatuoti, sudarydamas trikampių (trianguliacijos) grandinę nuo Dunojaus iki Norvegijos šiaurės, kurią sudaro 258 trikampiai su specialiais ženklais įtvirtintomis viršūnėmis. Dienovidinio lankui skaičiuoti atrinktų trianguliacijos tinklų fragmentų matavimo rezultatus susistemino ir aprašė darbe „Arc du Méridien de 25°20'“. Remdamasis šiuo darbu, 1888 m. Žemės dienovidinio ilgį apskaičiavo geodezininkas A. Bonsdorfas. Ši grandinė jo garbei vadinama Struvės geodezinis lankas.
1837 m. pastebėjo žvaigždžių paralaksą, nustatė, kad tarpžvaigždinė erdvė absorbuoja šviesą. Dorpato, o vėliau ir Pulkovo observatorijoje, panaudojęs Fraunhoferio preciziškai pagamintus su tiksliais okuliariniais mikrometrais ir laikrodiniais mechanizmais, atliko tikslius sisteminius dvinarių žvaigždžių paieškos ir matavimų darbus. Jo matavimai neprarado vertės ir iki šiol.
Šaltiniai
- Stasė Matulaitytė. von Struve Friedrich Georg Wilhelm (Vasilij Struve; Frydrichas Georgas Vilhelmas fon Struvė). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 612 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė, Kas yra Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė? Ką reiškia Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė?
Apie kaima Karaliauciaus kraste zr Struve Pobeda dd Frydrichas Georgas Vilhelmas StruveFrydrichas Georgas Vilhelmas StruveGime 1793 m balandzio 15 d Altonoje HamburgasMire 1864 m lapkricio 23 d 71 metai PeterburgasVeikla astronomas geodezininkas Dorpato universiteto profesorius Vikiteka Friedrich Georg Wilhelm von Struve Frydrichas Georgas Vilhelmas Struve vok Friedrich Georg Wilhelm von Struve 1793 m balandzio 15 d Altonoje Hamburgas 1864 m lapkricio 23 d Peterburgas astronomas geodezininkas Dorpato universiteto profesorius BiografijaTevas Jakobas Struve pabeges is Napoleono uzimtos Vokietijos tarnavo Rusijos kariuomeneje Latvijoje Frydrichas Vilhelmas 1808 m įstojes į Dorpato universiteta studijavo filologija veliau susidomejo astronomija 1813 1839 m Dorpato observatorijos mokslinis bendradarbis nuo 1820 m profesorius ir observatorijos direktorius 1839 m įsteige Pulkovo observatorija prie Sankt Peterburgo iki 1862 m jos direktorius 1862 1889 m observatorijai vadovavo jo sunus 1819 1905 m atrades daugiau kaip 500 dvigubu zvaigzdziu Sunus 1822 1908 m akademikas chemikas keliu atradimu autorius Kito sunaus Bernardo Struves 1827 1889 m Rusijos valstybes veikejo Astrachanes ir Permes gubernatoriaus sunus 1870 1944 m akademikas 1898 m pirmojo Rusijos socialdemokratu darbininku partijos suvaziavimo manifesto autorius Antrojo Internacionalo Londono kongreso delegatas veliau Konstituciniu demokratu partijos lyderis visu triju Rusijos Valstybes Dumu deputatas DarbaiPagrindinis straipsnis Struves geodezinis lankas 1816 m sukure metodika dienovidiniam lankui ismatuoti sudarydamas trikampiu trianguliacijos grandine nuo Dunojaus iki Norvegijos siaures kuria sudaro 258 trikampiai su specialiais zenklais įtvirtintomis virsunemis Dienovidinio lankui skaiciuoti atrinktu trianguliacijos tinklu fragmentu matavimo rezultatus susistemino ir aprase darbe Arc du Meridien de 25 20 Remdamasis siuo darbu 1888 m Zemes dienovidinio ilgį apskaiciavo geodezininkas A Bonsdorfas Si grandine jo garbei vadinama Struves geodezinis lankas 1837 m pastebejo zvaigzdziu paralaksa nustate kad tarpzvaigzdine erdve absorbuoja sviesa Dorpato o veliau ir Pulkovo observatorijoje panaudojes Fraunhoferio preciziskai pagamintus su tiksliais okuliariniais mikrometrais ir laikrodiniais mechanizmais atliko tikslius sisteminius dvinariu zvaigzdziu paieskos ir matavimu darbus Jo matavimai neprarado vertes ir iki siol SaltiniaiStase Matulaityte von Struve Friedrich Georg Wilhelm Vasilij Struve Frydrichas Georgas Vilhelmas fon Struve Visuotine lietuviu enciklopedija T XXII Sko Sala Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2012 612 psl