Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Frederikas Juozapas Mošinskis
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Grafas Frederikas Juozapas Mošinskis (lenk. Fryderyk Józef Moszyński, 1738 m. kovo 14 d., Drezdenas – 1817 m. sausio 21 d., Kijevas) – ATR valstybinis ir karinis veikėjas, Lenkijos armijos generolas-majoras (1768), Varšuvos Kadetų korpuso vicekomendantas (1768–1793), Lietuvos didysis stovyklininkas (nuo 1771 metų), Lietuvos didysis referentas (nuo 1773 metų), Lietuvos didysis sekretorius (nuo 1781 metų), paskutinis Karūnos didysis maršalka (1793–1795).
| Frederikas Juozapas Mošinskis | |
|---|---|
| Mošinskių herbas | |
| Gimė | 1738 m. kovo 14 d. Drezdenas |
| Mirė | 1817 m. sausio 21 d. (78 metai) Kijevas |
| Palaidotas (-a) | Dolskas |
| Tėvas | |
| Motina | Frederika Augusta fon Kozel |
| Sutuoktinis (-ė) | Salomėja, Barbora |
| Žymūs apdovanojimai | |
| Vikiteka | Frederikas Juozapas Mošinskis |
Biografija
Kilo iš Mazovijos bajorų Mošinskių giminės, herbo „Nalenč“ savininkas. Karūnos didžiojo iždininko Jano Kantijaus Mošinskio (Jan Kanty Moszyński; 1690–1737) ir Frederikos Augustos fon Kozel (Friederike Alexandrine von Cosel; 1709–1784) jaunesnysis sūnus. Jo motina buvo Lenkijos karaliaus Augusto Stipriojo ir jo favoritės grafaitės Anos Konstancijos fon Kozel nesantuokinė duktė. Jo vyresnysis brolis – Lenkijos architektas Augustas Frederikas Mošinskis (1731–1786).
Gimė jau po savo tėvo mirties, augo ir buvo auklėjamas Saksonijoje. Savo tarnybą pradėjo Saksonijos armijos, pėstininkų pulko pulkininko titulu. 1754 m. lapkričio 16 d. 16-metis tapo Lenkijos armijos pulkininku. Iš savo dėdės Saksonijos kurfiursto Augusto III gavo valdyti Vabalninkų seniūniją Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. 1762 m. gegužės 22 d. buvo paskirtas Novo-Korčino seniūnu. Tais pačiais metais pirmą kartą buvo išrinktas pasiuntiniu į seimą nuo Sandomiro žemės. Nupirko iš Liublino vėliavininko Stanislovo Vibranovskio Lipincko seniūniją, taip pat nuo Lenkijos karaliaus gavo valdyti dvi vaitijas Saksonijos žemėje.
1766 m. gegužės 28 d. Frederikas Juozapas Mošinskis įėjo į Karūnos Iždo komisijos sudėtį, kurioje posėdžiavo iki 1778 metų. Kartu su Lietuvos dvaro paiždininkiu Antanu Tyzenhauzu vadovavo Lenkijos karaliaus Stanislovo Poniatovskio finansinėms pajamoms.
1768 metais kaip paporučikis Frederikas Juozapas Mošinskis buvo paskirtas Varšuvos Kadetų korpuso (Riterių mokykla, Szkoła Rycerska) vicekomendantu. Komendantu kaip paporučikas tapo Adomas Kazimieras Čartoriskis. 1767 metais buvo išrinktas pasiuntiniu į Repnino seimą.
1770 metais buvo apdovanotas Švenro Stanislovo ordinu ir paskirtas Lietuvos didžiuoju stovyklininku. 1773 metais gavo Lietuvos didžiojo referento pareigybę. 1771 metais tapo Baltojo erelio ordino kavalieriumi.
1778 metais Frederikas Juozapas Mošinskis buvo išrinktas pasiuntiniu į seimą ir įėjo Nuolatinės tarybos iždo departamentą. 1781 m. gegužės 27 d. Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis paskyrė Lietuvos didžiuoju pasaulietiniu sekretoriumi. 1787 metais tapo Grigorijaus Potiomkino, Rusijos imperatorės Jekaterinos II favorito, didžiulių dvarų ATR teritorijoje valdytoju.
1788–1792 metais – pasiuntinys į Ketverių metų seimą. Buvo pirmo surašymo ATR teritorijoje iniciatorius. 1792 metais prisijungė prie Targovicos konfederacijos ir tapo Karūnos generalinės konfederacijos konsuliaru. 1793 metais Gardino seime, po savanoriško Mykolo Jurgio Mnišeko atsistatydinimo, Frederikas Juozapas Mošinskis buvo paskirtas paskutiniu Karūnos didžiuoju maršalka. Tame seime įėjo į Gardino konfederacijos, kuri priėmė Antrąjį ATR padalijimą tarp Rusijos ir Prūsijos, sudėtį. 1793 metais ėjo į naujos Pastovios Tarybos sudėtį, kur jis vadovavo policijai ir ekonominei komisijai. 1794 m. Varšuvos sukilimo metu Kosciuškos sukilėlių buvo suimtas.
Senatvėje Frederikas Juozapas Mošinskis gyveno savo dvare, Voluinėje.
Buvo vedęs du kartus. Jo pirmoji žmona tapo Salomėja, Liubačevsko kašteliono Adomo Žiševsko duktė. Antrą kartą vedė Barborą, Chncino seniūno Mykolo Rudzenskio dukterį. Po savimi palikuonių nepaliko.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Frederikas Juozapas Mošinskis, Kas yra Frederikas Juozapas Mošinskis? Ką reiškia Frederikas Juozapas Mošinskis?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Grafas Frederikas Juozapas Mosinskis lenk Fryderyk Jozef Moszynski 1738 m kovo 14 d Drezdenas 1817 m sausio 21 d Kijevas ATR valstybinis ir karinis veikejas Lenkijos armijos generolas majoras 1768 Varsuvos Kadetu korpuso vicekomendantas 1768 1793 Lietuvos didysis stovyklininkas nuo 1771 metu Lietuvos didysis referentas nuo 1773 metu Lietuvos didysis sekretorius nuo 1781 metu paskutinis Karunos didysis marsalka 1793 1795 Frederikas Juozapas MosinskisMosinskiu herbasGime 1738 m kovo 14 d DrezdenasMire 1817 m sausio 21 d 78 metai KijevasPalaidotas a DolskasTevasMotina Frederika Augusta fon KozelSutuoktinis e Salomeja BarboraZymus apdovanojimaiOrder Orla BialegoSv Stanislovo ordinasVikiteka Frederikas Juozapas MosinskisBiografijaKilo is Mazovijos bajoru Mosinskiu gimines herbo Nalenc savininkas Karunos didziojo izdininko Jano Kantijaus Mosinskio Jan Kanty Moszynski 1690 1737 ir Frederikos Augustos fon Kozel Friederike Alexandrine von Cosel 1709 1784 jaunesnysis sunus Jo motina buvo Lenkijos karaliaus Augusto Stipriojo ir jo favorites grafaites Anos Konstancijos fon Kozel nesantuokine dukte Jo vyresnysis brolis Lenkijos architektas Augustas Frederikas Mosinskis 1731 1786 Gime jau po savo tevo mirties augo ir buvo auklejamas Saksonijoje Savo tarnyba pradejo Saksonijos armijos pestininku pulko pulkininko titulu 1754 m lapkricio 16 d 16 metis tapo Lenkijos armijos pulkininku Is savo dedes Saksonijos kurfiursto Augusto III gavo valdyti Vabalninku seniunija Lietuvos Didziojoje Kunigaikstysteje 1762 m geguzes 22 d buvo paskirtas Novo Korcino seniunu Tais paciais metais pirma karta buvo isrinktas pasiuntiniu į seima nuo Sandomiro zemes Nupirko is Liublino veliavininko Stanislovo Vibranovskio Lipincko seniunija taip pat nuo Lenkijos karaliaus gavo valdyti dvi vaitijas Saksonijos zemeje 1766 m geguzes 28 d Frederikas Juozapas Mosinskis įejo į Karunos Izdo komisijos sudetį kurioje posedziavo iki 1778 metu Kartu su Lietuvos dvaro paizdininkiu Antanu Tyzenhauzu vadovavo Lenkijos karaliaus Stanislovo Poniatovskio finansinems pajamoms 1768 metais kaip paporucikis Frederikas Juozapas Mosinskis buvo paskirtas Varsuvos Kadetu korpuso Riteriu mokykla Szkola Rycerska vicekomendantu Komendantu kaip paporucikas tapo Adomas Kazimieras Cartoriskis 1767 metais buvo isrinktas pasiuntiniu į Repnino seima 1770 metais buvo apdovanotas Svenro Stanislovo ordinu ir paskirtas Lietuvos didziuoju stovyklininku 1773 metais gavo Lietuvos didziojo referento pareigybe 1771 metais tapo Baltojo erelio ordino kavalieriumi 1778 metais Frederikas Juozapas Mosinskis buvo isrinktas pasiuntiniu į seima ir įejo Nuolatines tarybos izdo departamenta 1781 m geguzes 27 d Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis paskyre Lietuvos didziuoju pasaulietiniu sekretoriumi 1787 metais tapo Grigorijaus Potiomkino Rusijos imperatores Jekaterinos II favorito didziuliu dvaru ATR teritorijoje valdytoju 1788 1792 metais pasiuntinys į Ketveriu metu seima Buvo pirmo surasymo ATR teritorijoje iniciatorius 1792 metais prisijunge prie Targovicos konfederacijos ir tapo Karunos generalines konfederacijos konsuliaru 1793 metais Gardino seime po savanorisko Mykolo Jurgio Mniseko atsistatydinimo Frederikas Juozapas Mosinskis buvo paskirtas paskutiniu Karunos didziuoju marsalka Tame seime įejo į Gardino konfederacijos kuri prieme Antrajį ATR padalijima tarp Rusijos ir Prusijos sudetį 1793 metais ejo į naujos Pastovios Tarybos sudetį kur jis vadovavo policijai ir ekonominei komisijai 1794 m Varsuvos sukilimo metu Kosciuskos sukileliu buvo suimtas Senatveje Frederikas Juozapas Mosinskis gyveno savo dvare Voluineje Buvo vedes du kartus Jo pirmoji zmona tapo Salomeja Liubacevsko kasteliono Adomo Zisevsko dukte Antra karta vede Barbora Chncino seniuno Mykolo Rudzenskio dukterį Po savimi palikuoniu nepaliko