Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
François DuvalierDiuvaljė 1963 m Gimė 1907 m balandžio 14 d Port o Prensas HaitisMirė 1971 m balandžio 21 d 64 metai Por
Fransua Diuvaljė
| François Duvalier | |
|---|---|
| Diuvaljė 1963 m. | |
| Gimė | 1907 m. balandžio 14 d. Port o Prensas, Haitis |
| Mirė | 1971 m. balandžio 21 d. (64 metai) Port o Prensas, Haitis |
| Tėvai | Diuvalis Diuvaljė, Ulusija Avraam |
| Sutuoktinis (-ė) | Simonė Ovid |
| Vaikai | , Mari Denis, Nikolė, Simonė |
| Religija | vudu |
| Kelintas | 32 |
| Ėjo pareigas | 1957 m. balandžio 22 d. – 1971 m. balandžio 21 d. |
| Ankstesnis | |
| Vėlesnis | |
| Išsilavinimas | gydytojas |
| Alma mater | |
| Vikiteka | François Duvalier |
Fransua Diuvaljė (François Duvalier, dar žinomas kaip Papa Doc; 1907 m. balandžio 14 d. – 1971 m. balandžio 21 d.) – Haičio valstybės veikėjas, pirmasis juodaodis prezidentas, diktatorius. Šalį valdė nuo 1957 m. iki pat savo mirties.
Biografija
Gimė Port o Prense. 1934 m. baigė mediciną Haičio universitete, dirbo gydytoju vietinėse ligoninėse. 1944 m. pasinaudojęs JAV tropinių ligų prevencijos programa išvyko studijuoti į Mičigano universitetą. 1946 m. dirbo sveikatos apsaugos ministru. Užėjus karinei chuntai pasitraukė į pogrindį, prisijungė prie negrų aktyvistų judėjimo, pradėjo domėtis vudu tikėjimu.
1956 m. dalyvavo prezidento rinkimuose, tačiau nors ir pralaimėjo, su kariuomenės pagalba 1957 m. surengė naujus rinkimus ir tapo Haičio prezidentu.
Diuvaljė valdymo metu apribotos pilietinės laisvės, pradėtas armijos kadrų tikrinimas, 1959 m. sudarytos specialiosios prezidento policijos pajėgos (). Įvairūs politiniai priešininkai, įtariami sąmokslininkai ar kiti prezidentui neparankūs asmenys buvo baudžiami mirties bausme. Manoma, kad per visą Diuvaljė valdymo laikotarpį nužudyta ~30 tūkst. žmonių.
1961 m. prezidento rinkimuose užfiksuotas rezultatas – 100 % balsų už Diuvaljė. 1964 m. save pasiskelbė prezidentu iki gyvos galvos, iškėlė asmenybės kultą, save laikė Haičio tautos tėvu.
Kad įgytų populiarumo ir sukeltų baimę Fransua Diuvaljė tapo vudu žyniu, save laikė (vudu mirties dievybė). Tonton makutai taip pat save laikė mirusiųjų karalystės atstovais. Kai JAV valstybės administracija, vadovaujama Džono Kenedžio, pradėjo kritikuoti Haičio valdžią už korupciją ir diktatūrą, Diuvaljė atliko vudu ritualą ir adatomis subadė Kenedžio figūrą. Netrukus po to sekusi paslaptinga Kenedžio mirtis Haityje dar labiau sustiprino tikėjimą Diuvaljė galia. Naujoji JAV administracija rėmė Haičio režimą, kaip atsvarą komunistinės Kubos įtakai, į šalį galimai buvo tiekiama JAV karinė parama.
1963 m. Haitis vos neįsivėlė į karą su Dominikos Respublika, tačiau Amerikos Valstybių organizacijai pavyko konfliktą išspręsti.
1971 m. mirus Fransua Diuvaljė, jo vietą užėmė sūnus . Tačiau jis nesugebėjo sukurti tokio asmenybės kulto kaip tėvas ir 1986 m. perversmo metu buvo pašalintas.
Šaltiniai
- Duvalier François (Fransua Diuvaljė). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 235 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Fransua Diuvaljė, Kas yra Fransua Diuvaljė? Ką reiškia Fransua Diuvaljė?
Francois DuvalierDiuvalje 1963 m Gime 1907 m balandzio 14 d Port o Prensas HaitisMire 1971 m balandzio 21 d 64 metai Port o Prensas HaitisTevai Diuvalis Diuvalje Ulusija AvraamSutuoktinis e Simone OvidVaikai Mari Denis Nikole SimoneReligija vuduKelintas 32Ėjo pareigas 1957 m balandzio 22 d 1971 m balandzio 21 d AnkstesnisVelesnisIssilavinimas gydytojasAlma materVikiteka Francois Duvalier Fransua Diuvalje Francois Duvalier dar zinomas kaip Papa Doc 1907 m balandzio 14 d 1971 m balandzio 21 d Haicio valstybes veikejas pirmasis juodaodis prezidentas diktatorius Salį valde nuo 1957 m iki pat savo mirties BiografijaGime Port o Prense 1934 m baige medicina Haicio universitete dirbo gydytoju vietinese ligoninese 1944 m pasinaudojes JAV tropiniu ligu prevencijos programa isvyko studijuoti į Micigano universiteta 1946 m dirbo sveikatos apsaugos ministru Uzejus karinei chuntai pasitrauke į pogrindį prisijunge prie negru aktyvistu judejimo pradejo dometis vudu tikejimu 1956 m dalyvavo prezidento rinkimuose taciau nors ir pralaimejo su kariuomenes pagalba 1957 m surenge naujus rinkimus ir tapo Haicio prezidentu Diuvalje valdymo metu apribotos pilietines laisves pradetas armijos kadru tikrinimas 1959 m sudarytos specialiosios prezidento policijos pajegos Įvairus politiniai priesininkai įtariami samokslininkai ar kiti prezidentui neparankus asmenys buvo baudziami mirties bausme Manoma kad per visa Diuvalje valdymo laikotarpį nuzudyta 30 tukst zmoniu 1961 m prezidento rinkimuose uzfiksuotas rezultatas 100 balsu uz Diuvalje 1964 m save pasiskelbe prezidentu iki gyvos galvos iskele asmenybes kulta save laike Haicio tautos tevu Kad įgytu populiarumo ir sukeltu baime Fransua Diuvalje tapo vudu zyniu save laike vudu mirties dievybe Tonton makutai taip pat save laike mirusiuju karalystes atstovais Kai JAV valstybes administracija vadovaujama Dzono Kenedzio pradejo kritikuoti Haicio valdzia uz korupcija ir diktatura Diuvalje atliko vudu rituala ir adatomis subade Kenedzio figura Netrukus po to sekusi paslaptinga Kenedzio mirtis Haityje dar labiau sustiprino tikejima Diuvalje galia Naujoji JAV administracija reme Haicio rezima kaip atsvara komunistines Kubos įtakai į salį galimai buvo tiekiama JAV karine parama 1963 m Haitis vos neįsivele į kara su Dominikos Respublika taciau Amerikos Valstybiu organizacijai pavyko konflikta isspresti 1971 m mirus Fransua Diuvalje jo vieta uzeme sunus Taciau jis nesugebejo sukurti tokio asmenybes kulto kaip tevas ir 1986 m perversmo metu buvo pasalintas SaltiniaiDuvalier Francois Fransua Diuvalje Visuotine lietuviu enciklopedija T V Dis Fatva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 235 psl