Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
it Francesco PetrarcaFrančeskas PetrarkaGimė 1304 m liepos 20 d ArecasMirė 1374 m liepos 19 d 69 metai Tautybė italasVei
Frančeskas Petrarka
| it. Francesco Petrarca | |
|---|---|
| Frančeskas Petrarka | |
| Gimė | 1304 m. liepos 20 d. Arecas |
| Mirė | 1374 m. liepos 19 d. (69 metai) |
| Tautybė | italas |
| Veikla | poetas, mąstytojas, mokslininkas |
| Žymūs apdovanojimai | |
| Vainikuotas Lauro vainiku Kapitolijuje | |
| Vikiteka | Frančeskas Petrarka |
Frančeskas Petrarka (it. Francesco Petrarca, 1304 m. liepos 20 d. − 1374 m. liepos 19 d.) – italų poetas, mąstytojas, mokslininkas. Humanistinės renesanso kultūros pradininkas.
Milžinišką autoritetą Petrarka išsikovojo visų pirma savo moksline−humanistine veikla. Jis sukūrė Europos humanistinę kultūrą, padėjo pagrindus mokslui, vėliau pavadintam klasikine filologija.
Biografija
Frančeskas Petrarka buvo Florencijos notaro Petrako, Dantės draugo ir politinio vienminčio, sūnus. Jis gimė Areco mieste, kur rado prieglaudą daugelis politinių Florencijos komunos tremtinių. 1312 m. notaras Petrakas su šeima persikėlė į Avinjoną, esantį Prancūzijos pietuose, į kurį prieš septynerius metus buvo perkeltas popiežiaus sostas; jis gavo vietą popiežiaus sekretoriate, o šeimą apgyvendino Karpentros miestelyje. Čia mažasis Petrarka pradėjo eiti mokslus pas apsiskaičiusį lotynistą Konvenevolę da Pratą, kuris įskiepijo jam meilę . Tėvo verčiamas studijavo teisę iš pradžių Monpeljė, vėliau Bolonijos universitete, bet teisininku būti nenorėjo ir 1326 m., po tėvo ir motinos mirties, metė studijas. Grįžęs į Avinjoną, tapo pranciškonu, o tai atvėrė jam duris į popiežiaus dvarą.
1327 m., šventos Klaros bažnyčioje, jis sutiko gražią jauną moterį, kurią ilgus metus šlovino savo eilėse Lauros vardu. Jos dėka jį ėmėsi globoti įtakinga Romos aristokratų Kolonos šeima. 1330 m. Petrarka stojo tarnauti kardinolui Džovaniui Kolonai, kuris suteikė jam galimybę studijuoti antikos rašytojus. Petrarkos biografams pavyko nustatyti, kad Laura gimė apie 1307 m. Avinjone, kilmingoje Novų šeimoje, kad 1325 m. ištekėjo už vietinio aristokrato Hugo de Sado, kad ji pagimdė 11 vaikų ir mirė 1348 maro metais. Tai, kad Laura ištekėjusi moteris, neprieštarauja jos paveikslui Petrarkos eilėse, nes jis vaizdavo Laurą ne mergina, o moterimi; jo eilėraščiuose nėra nė vienos užuominos apie Lauros jausmus jam; nekalbama ir apie artumą jam.
Dar jaunystėje Petrarka pasirodo kaip didžiulio žingeidumo žmogus, mėgstąs keliauti ir aistringai siekiąs pažinti pasaulį ir žmogų. 1337 m. išsipildo sena poeto svajonė: jis pabuvoja Romoje. Petrarką apstulbina ir sužavi antikos ir senosios krikščionybės paminklai.
Grįžęs iš Romos į Avinjoną, Petrarka apsigyvena Vokliūze, už penkiolikos mylių nuo Avinjono, kur ketverius metus (1337−1341 m.) gyvena kaip atsiskyrėlis, užsiiminėdamas sodininkyste, fiziniu darbu ir kurdamas. Vokliūze Petrarka parašė epopėją „Afrika“ lotynų kalba, kuri atnešė Petrarkai didžiojo poeto šlovę − jis buvo vainikuotas laurais Kapitolijuje. To vainikavimo metu, kuris įvyko 1341 m., Petrarka susirinkusiai žmonių miniai pasakė kalbą apie poezijos esmę, pabrėždamas jos didžiulį auklėjamąjį poveikį. „Afrika“ parašyta sekant Vergilijaus „Eneida“. Ji susideda iš 9 giesmių ir liko nebaigta. Tai patriotinis nacionalinis epas, kuriame apdainuojami Scipijono, Afrikos užkariautojo, žygdarbiai.
Paskutiniuosius dvidešimt gyvenimo metų Petrarka praleido iš pradžių Milano valdovų Viskončių šeimoje (1353−1361 m.), kurie pamėgino pačiame miesto centre sukurti jam aplinką, panašią į tą, kurią jis turėjo Vokliūze, vėliau Venecijoje ir Paduvoje. Įvairių Italijos miestų karaliai ir valdovai kvietėsi poetą pas save. Popiežius Klemensas VI ir jo įpėdiniai kvietė jį sekretoriumi, bet Petrarka vis atsisakydavo tos pelningos tarnybos − nepriklausomybė jam buvo svarbiau už viską.
Visą savo gyvenimą Petrarka ieškojo ir tyrinėjo senovės rankraščius ir šioje srityje padarė nemažai svarbių atradimų: jis rado dvi Cicerono kalbas ir jo laiškus, taip pat svarbiausią Kvintilijano veikalą „Apie oratoriaus mokslą“. Petrarka blogai mokėjo graikų kalbą, ir todėl jo žinios iš antikinės literatūros ribojosi romėnų literatūra. Negalėdamas skaityti Homero originalų, jis naudojosi Homero poemų lotyniškais vertimais.
Pasinaudodamas savo poeto ir mokslininko padėtimi, Petrarka bandė daryti įtaką politiniam šalies gyvenimui. Kaip ir Dantė, jis neskyrė meno nuo politikos ir manė, kad poetas iš prigimties yra tautų mokytojas ir auklėtojas. Panašiai kaip ir Dantė, jis buvo karštas patriotas, kovojęs už Italijos suvienijimą, už jos buvusios galybės atkūrimą. Jis liūdėjo dėl Italijos valstybėlių nesutarimų, skelbė pasiaukojimo bendram tautos reikalui idėją, kvietė atsisakyti smulkių asmeninių interesų.
Tačiau Petrarkos politinė veikla nebuvo vaisinga, nes jo mintis buvo abstraktaus, utopinio pobūdžio ir neatitinkanti konkrečių XIV a. italų gyvenimo sąlygų.
Petrarka nemanė esą sukurtas politinei veiklai ir nuolat svajojo apie atsiskyrėlio gyvenimą. Paskutinieji poeto gyvenimo metai prabėgo miestelyje, netoli Paduvos, kur turėjo pasistatydinęs namuką. Čia jis ir mirė 1374 m. liepos 19 d., palinkęs prie senoviško manuskripto.
Istorinė Petrarkos lyrikos reikšmė yra ta, kad jis pakreipė italų poeziją nuo mistiškumo, alegoriškumo ir abstraktumo. Petrarkos kūryboje pirmą kartą meilės lyrika ėmė tarnauti realios žemiškos aistros išaukštinimui. Todėl ji suvaidino didžiulį vaidmenį, stiprinant humanistinę pasaulėžiūrą. Petrarkos sukurtas individualistinis stilius tapo lyrinės poezijos kanonu.
Kūryba
- „Afrika“ (1339−1442)
- „Laiškai“
- „Kanconjerė“
- „Triumfai“ (1352)
- „Mano Italija“
- „Kilni dvasia“
- Eklogė „Bukolikos“ (1346−1357)
- „Mano paslaptis“ (1342−1343)
- Traktatas „Apie nuošalų gyvenimą“ (1346−1366)
- Traktatas „Apie vienuolių laisvalaikį“ (1347)
- Traktatas „Apie priemones apsisaugoti nuo fortūnos“ (1358−1366)
Šaltiniai
- Užsienio literatūros istorija (Vilnius:1972)
Nuorodos
Vikicitatos
- Frančeskas Petrarka (anglų k.)
- Apie Frančeską Petrarką Archyvuota kopija 2010-06-08 iš Wayback Machine projekto. (anglų k.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Frančeskas Petrarka, Kas yra Frančeskas Petrarka? Ką reiškia Frančeskas Petrarka?
it Francesco PetrarcaFranceskas PetrarkaGime 1304 m liepos 20 d ArecasMire 1374 m liepos 19 d 69 metai Tautybe italasVeikla poetas mastytojas mokslininkasZymus apdovanojimaiVainikuotas Lauro vainiku KapitolijujeVikiteka Franceskas Petrarka Franceskas Petrarka it Francesco Petrarca 1304 m liepos 20 d 1374 m liepos 19 d italu poetas mastytojas mokslininkas Humanistines renesanso kulturos pradininkas Milziniska autoriteta Petrarka issikovojo visu pirma savo moksline humanistine veikla Jis sukure Europos humanistine kultura padejo pagrindus mokslui veliau pavadintam klasikine filologija BiografijaFrancesko Petrarkos kapas Arkvoje Franceskas Petrarka buvo Florencijos notaro Petrako Dantes draugo ir politinio vienmincio sunus Jis gime Areco mieste kur rado prieglauda daugelis politiniu Florencijos komunos tremtiniu 1312 m notaras Petrakas su seima persikele į Avinjona esantį Prancuzijos pietuose į kurį pries septynerius metus buvo perkeltas popieziaus sostas jis gavo vieta popieziaus sekretoriate o seima apgyvendino Karpentros miestelyje Cia mazasis Petrarka pradejo eiti mokslus pas apsiskaiciusį lotynista Konvenevole da Prata kuris įskiepijo jam meile Tevo verciamas studijavo teise is pradziu Monpelje veliau Bolonijos universitete bet teisininku buti nenorejo ir 1326 m po tevo ir motinos mirties mete studijas Grįzes į Avinjona tapo pranciskonu o tai atvere jam duris į popieziaus dvara 1327 m sventos Klaros baznycioje jis sutiko grazia jauna moterį kuria ilgus metus slovino savo eilese Lauros vardu Jos deka jį emesi globoti įtakinga Romos aristokratu Kolonos seima 1330 m Petrarka stojo tarnauti kardinolui Dzovaniui Kolonai kuris suteike jam galimybe studijuoti antikos rasytojus Petrarkos biografams pavyko nustatyti kad Laura gime apie 1307 m Avinjone kilmingoje Novu seimoje kad 1325 m istekejo uz vietinio aristokrato Hugo de Sado kad ji pagimde 11 vaiku ir mire 1348 maro metais Tai kad Laura istekejusi moteris nepriestarauja jos paveikslui Petrarkos eilese nes jis vaizdavo Laura ne mergina o moterimi jo eilerasciuose nera ne vienos uzuominos apie Lauros jausmus jam nekalbama ir apie artuma jam Dar jaunysteje Petrarka pasirodo kaip didziulio zingeidumo zmogus megstas keliauti ir aistringai siekias pazinti pasaulį ir zmogu 1337 m issipildo sena poeto svajone jis pabuvoja Romoje Petrarka apstulbina ir suzavi antikos ir senosios krikscionybes paminklai Grįzes is Romos į Avinjona Petrarka apsigyvena Vokliuze uz penkiolikos myliu nuo Avinjono kur ketverius metus 1337 1341 m gyvena kaip atsiskyrelis uzsiiminedamas sodininkyste fiziniu darbu ir kurdamas Vokliuze Petrarka parase epopeja Afrika lotynu kalba kuri atnese Petrarkai didziojo poeto slove jis buvo vainikuotas laurais Kapitolijuje To vainikavimo metu kuris įvyko 1341 m Petrarka susirinkusiai zmoniu miniai pasake kalba apie poezijos esme pabrezdamas jos didziulį auklejamajį poveikį Afrika parasyta sekant Vergilijaus Eneida Ji susideda is 9 giesmiu ir liko nebaigta Tai patriotinis nacionalinis epas kuriame apdainuojami Scipijono Afrikos uzkariautojo zygdarbiai Paskutiniuosius dvidesimt gyvenimo metu Petrarka praleido is pradziu Milano valdovu Viskonciu seimoje 1353 1361 m kurie pamegino paciame miesto centre sukurti jam aplinka panasia į ta kuria jis turejo Vokliuze veliau Venecijoje ir Paduvoje Įvairiu Italijos miestu karaliai ir valdovai kvietesi poeta pas save Popiezius Klemensas VI ir jo įpediniai kviete jį sekretoriumi bet Petrarka vis atsisakydavo tos pelningos tarnybos nepriklausomybe jam buvo svarbiau uz viska Visa savo gyvenima Petrarka ieskojo ir tyrinejo senoves rankrascius ir sioje srityje padare nemazai svarbiu atradimu jis rado dvi Cicerono kalbas ir jo laiskus taip pat svarbiausia Kvintilijano veikala Apie oratoriaus moksla Petrarka blogai mokejo graiku kalba ir todel jo zinios is antikines literaturos ribojosi romenu literatura Negaledamas skaityti Homero originalu jis naudojosi Homero poemu lotyniskais vertimais Pasinaudodamas savo poeto ir mokslininko padetimi Petrarka bande daryti įtaka politiniam salies gyvenimui Kaip ir Dante jis neskyre meno nuo politikos ir mane kad poetas is prigimties yra tautu mokytojas ir aukletojas Panasiai kaip ir Dante jis buvo karstas patriotas kovojes uz Italijos suvienijima uz jos buvusios galybes atkurima Jis liudejo del Italijos valstybeliu nesutarimu skelbe pasiaukojimo bendram tautos reikalui ideja kviete atsisakyti smulkiu asmeniniu interesu Taciau Petrarkos politine veikla nebuvo vaisinga nes jo mintis buvo abstraktaus utopinio pobudzio ir neatitinkanti konkreciu XIV a italu gyvenimo salygu Petrarka nemane esa sukurtas politinei veiklai ir nuolat svajojo apie atsiskyrelio gyvenima Paskutinieji poeto gyvenimo metai prabego miestelyje netoli Paduvos kur turejo pasistatydines namuka Cia jis ir mire 1374 m liepos 19 d palinkes prie senovisko manuskripto Istorine Petrarkos lyrikos reiksme yra ta kad jis pakreipe italu poezija nuo mistiskumo alegoriskumo ir abstraktumo Petrarkos kuryboje pirma karta meiles lyrika eme tarnauti realios zemiskos aistros isaukstinimui Todel ji suvaidino didziulį vaidmenį stiprinant humanistine pasauleziura Petrarkos sukurtas individualistinis stilius tapo lyrines poezijos kanonu Kuryba Afrika 1339 1442 Laiskai Kanconjere Triumfai 1352 Mano Italija Kilni dvasia Ekloge Bukolikos 1346 1357 Mano paslaptis 1342 1343 Traktatas Apie nuosalu gyvenima 1346 1366 Traktatas Apie vienuoliu laisvalaikį 1347 Traktatas Apie priemones apsisaugoti nuo fortunos 1358 1366 SaltiniaiUzsienio literaturos istorija Vilnius 1972 NuorodosVikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Franceskas Petrarka Vikiteka Franceskas Petrarka vaizdine ir garsine medziagaFranceskas Petrarka anglu k Apie Franceska Petrarka Archyvuota kopija 2010 06 08 is Wayback Machine projekto anglu k