Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Fotojuosta šviesai jautri medžiaga su plastišku skaidriu pagrindu skirtingai nei fotoplokštelė kurios pagrindas stiklas
Fotojuostelė
Fotojuosta – šviesai jautri medžiaga su plastišku, skaidriu pagrindu (skirtingai, nei fotoplokštelė, kurios pagrindas – stiklas arba fotopopierius, kurio pagrindas neskaidrus), kurią sudaro plastikinė juosta (polietileno tereftalatas, ar acetilceliuliozė), kuri padengta fotoemulsija, susidedančia iš sidabro halogenidų grūdelių, lemiančių fotojuostos šviesos jautrumą, kontrastą ir kampinę skyrą. Po šviesos poveikio (ar kitų formų elektromagnetinio spinduliavimo, tokio kaip rentgenas) ant fotojuostos susidaro nematomas vaizdas. Cheminių reakcijų dėka gaunamas matomas vaizdas.
Fotoemulsija
Fotoemulsija – sidabro halogenidų grūdelių ir apsauginio mišinys, fotografijos želatinos pagrindu.
Esant didesnei nei 40 °C temperatūrai fotoemulsija yra klampus skystis, kuris krentant temperatūrai kietėja. Ja, plonu sluoksniu, padengiamas stiklas, celiuliodinė juosta ir popierius, kurie po džiovinimo įgauna šviesai jautrų fotomedžiagos sluoksnį.
Kiti fotojuostos sluoksniai
Pagrindas
Pagrindas – plastikinė juosta ant kurios dengiamas emulsijų sluoksnis.
Ankstyvaisiais fototechnikos ir laikais juostų pagrindas buvo gaminamas iš karštos nitroceliuliozės, kuri tais laikais pasižymėjo geriausiomis stiprio savybėmis tarp tuo metu egzistavusių skaidrių, plastiškų plokštelių.
Šiais laikais foto ir video juostų gamybai naudojama skaidri, nekaršta medžiaga – acetilceliuliozė, kurios storis – 0,12-1,15 mm, taip pat tvirtesnė, nekaršta medžiaga – polietileno tereftalatas, kurio storis iki 0,06 mm. Juodai baltų negatyvinių juostų pagrindas paprastai papildomai nudažomas pilka ar violetine spalva tam, kad sumažinti atspindžius.
Pasluoksnis
Šiuo sluoksniu padengimas fotojuostos pagrindas prieš tai, kai jis dengimas šviesai jautria emulsija. Skirtas tam, kad emulsija tvirtai sukibtų su pagrindu. Susideda iš sukietėjusios želatinos, kurios storis maždaug 1 µm. Sluoksnis yra skaidrus, bespalvis ir chemiškai inertiškas visiems, šviesai jautraus sluoksnio komponentams. Negatyvinėse juostose jį kartais daro spalvotą tam, kad atliktų atspindžių mažinimo sluoksnio funkciją.
Susisukti neleidžiantis sluoksnis
Šis sluoksnis susideda iš želatinos ir dengiamas kitoje pagrindo pusėje. Neleidžia susisukti juostai atliekant džiovinimą. Taip pat gali būti spalvotas ir atlikti atspindžių mažinimo sluoksnio funkciją.
Atspindžių mažinimo sluoksnis
Atspindžių mažinimo sluoksnis skirtas mažinti atspindžius ir šviesos lūžius, kurie atsiranda nuo šviesių objektų ir fotografuojant prieš šviesą. Susideda iš želatinos su priedais, sugeriančiais šviesą (dažikliai, pilkas koloidinis sidabras). Fotocheminio apdorojimo metu šis sluoksnis išblunka.
Spalvotos fotojuostos ir fotopopierius paprastai padengtas koloidinio sidabro sluoksniu. Atspindžių mažinimo ir susisukti neleidžiantis sluoksnis fotojuostose būna sujungtas ir padengiamas priešingoje pagrindo pusėje.
Papildomą atspindžių mažinimo funkciją gali atlikti dažytas juostos pagrindas ir papildomas, smulkiagrūdis, mažai jautrus sluoksnis, kuris dengiamas po pagrindine, jautria juodai balta emulsija.
Klasifikacija
Fotojuostos skirstomos į tris dideles grupes:
- Negatyvinės. Tokio tipo juostoje vaizdai yra invertuoti, tai yra šviesiausiose fotografuojamos scenos vietose negatyvas bus tamsiausias, o spalvotoje juostoje invertuoja spalvos. Galutinis vaizdas gaunamas spausdinant ant fotopopieriaus.
- Skaidrinė. Šio tipo juosta neskirta nuotraukoms perkelti ant popieriaus, nuotraukos peržiūrimos projektoriumi ar didinamuoju stiklu. Tokios juostos taip pat plačiai naudojamos poligrafijoje, nes prarandama mažiau spalvų. Ši fotojuosta taip pat būna juodai balta, tačiau nėra plačiai naudojama.
- Pozityvinė. Šio tipo juostomis galima kurti diafilmus ir , naudojant kontaktinį ar projekcinį spausdinimo būdą iš negatyvo. Juostos pasižymi mažu jautrumu ir bei didele raiška. Plačiai naudojamos Kino pramonėje, filmo kopijoms kurti, o fotografijoje naudojamos retai.
Skaidrinės ir pozityvinės juostos skirtos gauti galutiniam vaizdui, skirtingai nei negatyvinės, kuriose vaizdas yra tik tarpinė fotoproceso stadija. Todėl skaidrinės ir pozityvinės juostos lyginant su negatyvine paprastai charakterizuojamos mažesniu vualio tankiu, maskuojančio sluoksnio nebuvimu ir specialia įranga arba visišku atspindžių mažinimo sluoksnio nebuvimu.
Kartais, norint išgauti specialius efektus galima naudoti , kai negatyvinė juosta apdirbama taip kaip skaidrinė ir atvirkščiai.
Fotojuostos būna juodai baltos ir spalvotos:
- Juodai baltoje juostoje paprastai būna vienas sidabro druskų sluoksnis. Patekus šviesai ir atliekant tolimesnį cheminį apdirbimą druskos virsta metaliniu sidabru – ant juostos atsiranda tamsios sritys, atitinkančios šviesias sritis nuotraukoje.
Taip pat egzistuoja , kurios apdirbamos , bet išgaunant juodai baltą atvaizdą vietoje spalvoto.
- Spalvotoje juostoje naudojami ne mažiau kaip trys sluoksniai. Dažančios, absorbcinės medžiagos, sąveikaudamos su sidabro druskomis daro kristalus šviesai jautrius skirtingiems spektro ruožams. Šis spektrinio jautrumo keitimo būdas vadinamas sensibilizacija. Jautrus tik mėlynai spalvai, paprastai nesinsibiliuojantis viršutinis sluoksnis. Tuo tarpu visi likę sluoksniai jautrūs ne tik „savo“ spektro riboms, bet ir mėlynai spalvai, o juos skiria geltonas filtruojantis sluoksnis. Toliau seka žalias ir raudonas sluoksniai. Eksponavimo metu sidabro halogenidų kristaluose vyksta metalinio sidabro atomų sutankėjimas, taip pat kaip ir juodai baltoje juostoje. Esant šiam procesui išryškėja spalvoti dažikliai (proporcingai sidabro kiekiui), kurie vėl virsta druskomis, išplaunamomis balinimo ir fiksavimo procesuose, todėl vaizdus spalvotoje juostoje kuria spalvoti dažikliai. Šiuolaikinėse fotojuostose, tokiose kaip „Kodacolor II“, yra iki 12 sluoksnių emulsijos, kurių kiekviename yra daugiau kaip 20 skirtingų medžiagų.
Juostos matmenys
Juostos skirstomos pagal matmenis į: perforuotos, kurių plotis – 16 ir 35 mm, neperforuotos ritininės, kurių plotis – 61,5 mm ir plokščias (lakštines).
Labiausiai paplitusi (pagal formatą sutampa su tokio paties pločio , bet šiek tiek skiriasi perforacijos matmenimis ir forma). Kadro matmenys – 24×36 mm; taip pat sutinkami formatai – 18×24 mm, 24×24 mm, 24×30 ir kiti.
Neperforuota, 61,5 mm fotojuosta () naudojama profesionalioje fotografijoje. Kadro formatas gali būti – 4,5×6 cm, 6×6 cm, 6×7 cm, 6×8 cm ir 6×9 cm.
(angl. Advanced Photo System) – 24 mm pločio fotojuosta.
Lakštinė fotojuosta gaminama lakštų pavidalu, kurių matmenys – 9×12 cm, 13×18 cm, 18×24 cm ir kiti. Naudojamos fotoaparatuose.
Fotojuostos jautrumas
Fotojuostos jautrumas nusakomas fotoemulsinio sluoksnio medžiagomis. Matuojamas ISO (ASA) vienetais, DIN arba GOST laipsniais. Didesnis jautrumas leidžia fotografuoti esnat mažesniems , bet turi ir savų trūkumų: padidėja nuotraukos grūdėtumas. Kartais galima naudoti , kai fotojuosta ryškinama specialiomis sąlygomis, kuriomis dirbtinai padidinamas ar sumažinamas juostos jautrumas.
Specialios paskirties juosta
Egzistuoja specialios paskirties fotojuostos, kurios gali būti jautrios, akiai nematomiems, ultravioletiniams arba infraraudoniems spinduliams. Juostos, jautrios rentgeno spinduliams, naudojamos medicinoje ir defektoskopijoje. Aerofotojuosta naudojama aeronuotraukoms daryti matomame spektre ir nematomuose spinduliuose. Egzistuoja daugiaspektrės juostos, kurios sukuria spalvotus vaizdus priklausomai nuo registruojamos spinduliuotės bangos ilgio. Kuriant , naudojamos didelio kontrasto juostos.
Juostų gamintojai
Žinomiausi pasauliniai, Europos ir Rusijos fotojuostų gamintojai:
„Kodak“, „Fujifilm“, „“, „Polaroid“, „“, „“, „“, , .
Taip pat skaitykite
Šaltiniai
- Подложка // Фотокинотехника: Энциклопедия / Главный редактор Е. А. Иофис. – М.: Советская энциклопедия, 1981.
- Подслой // Фотокинотехника: Энциклопедия / Главный редактор Е. А. Иофис. – М.: Советская энциклопедия, 1981.
- Противоскручивающий слой // Фотокинотехника: Энциклопедия / Главный редактор Е. А. Иофис. – М.: Советская энциклопедия, 1981.
- Крауш, Л. Я. Противоореольный слой // Фотокинотехника: Энциклопедия / Главный редактор Е. А. Иофис. – М.: Советская энциклопедия, 1981.
Literatūra
- Крауш, Л. Я. Фотоплёнка // Фотокинотехника: Энциклопедия / Главный редактор Е. А. Иофис. – М.: Советская энциклопедия, 1981.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Fotojuostelė, Kas yra Fotojuostelė? Ką reiškia Fotojuostelė?
Fotojuosta sviesai jautri medziaga su plastisku skaidriu pagrindu skirtingai nei fotoplokstele kurios pagrindas stiklas arba fotopopierius kurio pagrindas neskaidrus kuria sudaro plastikine juosta polietileno tereftalatas ar acetilceliulioze kuri padengta fotoemulsija susidedancia is sidabro halogenidu grudeliu lemianciu fotojuostos sviesos jautruma kontrasta ir kampine skyra Po sviesos poveikio ar kitu formu elektromagnetinio spinduliavimo tokio kaip rentgenas ant fotojuostos susidaro nematomas vaizdas Cheminiu reakciju deka gaunamas matomas vaizdas Fujifilm firmos juostaFotoemulsijaPagrindinis straipsnis Fotoemulsija Fotoemulsija sidabro halogenidu grudeliu ir apsauginio misinys fotografijos zelatinos pagrindu Esant didesnei nei 40 C temperaturai fotoemulsija yra klampus skystis kuris krentant temperaturai kieteja Ja plonu sluoksniu padengiamas stiklas celiuliodine juosta ir popierius kurie po dziovinimo įgauna sviesai jautru fotomedziagos sluoksnį Kiti fotojuostos sluoksniaiPagrindas Pagrindas plastikine juosta ant kurios dengiamas emulsiju sluoksnis Ankstyvaisiais fototechnikos ir laikais juostu pagrindas buvo gaminamas is karstos nitroceliuliozes kuri tais laikais pasizymejo geriausiomis stiprio savybemis tarp tuo metu egzistavusiu skaidriu plastisku ploksteliu Siais laikais foto ir video juostu gamybai naudojama skaidri nekarsta medziaga acetilceliulioze kurios storis 0 12 1 15 mm taip pat tvirtesne nekarsta medziaga polietileno tereftalatas kurio storis iki 0 06 mm Juodai baltu negatyviniu juostu pagrindas paprastai papildomai nudazomas pilka ar violetine spalva tam kad sumazinti atspindzius Pasluoksnis Siuo sluoksniu padengimas fotojuostos pagrindas pries tai kai jis dengimas sviesai jautria emulsija Skirtas tam kad emulsija tvirtai sukibtu su pagrindu Susideda is sukietejusios zelatinos kurios storis mazdaug 1 µm Sluoksnis yra skaidrus bespalvis ir chemiskai inertiskas visiems sviesai jautraus sluoksnio komponentams Negatyvinese juostose jį kartais daro spalvota tam kad atliktu atspindziu mazinimo sluoksnio funkcija Susisukti neleidziantis sluoksnis Sis sluoksnis susideda is zelatinos ir dengiamas kitoje pagrindo puseje Neleidzia susisukti juostai atliekant dziovinima Taip pat gali buti spalvotas ir atlikti atspindziu mazinimo sluoksnio funkcija Atspindziu mazinimo sluoksnis Atspindziu mazinimo sluoksnis skirtas mazinti atspindzius ir sviesos luzius kurie atsiranda nuo sviesiu objektu ir fotografuojant pries sviesa Susideda is zelatinos su priedais sugerianciais sviesa dazikliai pilkas koloidinis sidabras Fotocheminio apdorojimo metu sis sluoksnis isblunka Spalvotos fotojuostos ir fotopopierius paprastai padengtas koloidinio sidabro sluoksniu Atspindziu mazinimo ir susisukti neleidziantis sluoksnis fotojuostose buna sujungtas ir padengiamas priesingoje pagrindo puseje Papildoma atspindziu mazinimo funkcija gali atlikti dazytas juostos pagrindas ir papildomas smulkiagrudis mazai jautrus sluoksnis kuris dengiamas po pagrindine jautria juodai balta emulsija KlasifikacijaFotojuostos skirstomos į tris dideles grupes Negatyvines Tokio tipo juostoje vaizdai yra invertuoti tai yra sviesiausiose fotografuojamos scenos vietose negatyvas bus tamsiausias o spalvotoje juostoje invertuoja spalvos Galutinis vaizdas gaunamas spausdinant ant fotopopieriaus Skaidrine Sio tipo juosta neskirta nuotraukoms perkelti ant popieriaus nuotraukos perziurimos projektoriumi ar didinamuoju stiklu Tokios juostos taip pat placiai naudojamos poligrafijoje nes prarandama maziau spalvu Si fotojuosta taip pat buna juodai balta taciau nera placiai naudojama Pozityvine Sio tipo juostomis galima kurti diafilmus ir naudojant kontaktinį ar projekcinį spausdinimo buda is negatyvo Juostos pasizymi mazu jautrumu ir bei didele raiska Placiai naudojamos Kino pramoneje filmo kopijoms kurti o fotografijoje naudojamos retai Skaidrines ir pozityvines juostos skirtos gauti galutiniam vaizdui skirtingai nei negatyvines kuriose vaizdas yra tik tarpine fotoproceso stadija Todel skaidrines ir pozityvines juostos lyginant su negatyvine paprastai charakterizuojamos mazesniu vualio tankiu maskuojancio sluoksnio nebuvimu ir specialia įranga arba visisku atspindziu mazinimo sluoksnio nebuvimu Kartais norint isgauti specialius efektus galima naudoti kai negatyvine juosta apdirbama taip kaip skaidrine ir atvirksciai Spalvotos fotojuostos sluoksniai 1 Pagrindas 2 Pasluoksnis 3 Sluoksnis jautrus raudonai sviesai 4 Zaliai sviesai jautrus sluoksnis 5 Geltonas filtras 6 Melynai sviesai jautrus sluoksnis 7 Ultravioletinis filtras 8 Apsauginis sluoksnis 9 Matoma sviesa Fotojuostos buna juodai baltos ir spalvotos Juodai baltoje juostoje paprastai buna vienas sidabro drusku sluoksnis Patekus sviesai ir atliekant tolimesnį cheminį apdirbima druskos virsta metaliniu sidabru ant juostos atsiranda tamsios sritys atitinkancios sviesias sritis nuotraukoje Taip pat egzistuoja kurios apdirbamos bet isgaunant juodai balta atvaizda vietoje spalvoto Spalvotoje juostoje naudojami ne maziau kaip trys sluoksniai Dazancios absorbcines medziagos saveikaudamos su sidabro druskomis daro kristalus sviesai jautrius skirtingiems spektro ruozams Sis spektrinio jautrumo keitimo budas vadinamas sensibilizacija Jautrus tik melynai spalvai paprastai nesinsibiliuojantis virsutinis sluoksnis Tuo tarpu visi like sluoksniai jautrus ne tik savo spektro riboms bet ir melynai spalvai o juos skiria geltonas filtruojantis sluoksnis Toliau seka zalias ir raudonas sluoksniai Eksponavimo metu sidabro halogenidu kristaluose vyksta metalinio sidabro atomu sutankejimas taip pat kaip ir juodai baltoje juostoje Esant siam procesui isryskeja spalvoti dazikliai proporcingai sidabro kiekiui kurie vel virsta druskomis isplaunamomis balinimo ir fiksavimo procesuose todel vaizdus spalvotoje juostoje kuria spalvoti dazikliai Siuolaikinese fotojuostose tokiose kaip Kodacolor II yra iki 12 sluoksniu emulsijos kuriu kiekviename yra daugiau kaip 20 skirtingu medziagu 35 mm fotojuostaJuostos matmenys Juostos skirstomos pagal matmenis į perforuotos kuriu plotis 16 ir 35 mm neperforuotos ritinines kuriu plotis 61 5 mm ir plokscias lakstines Labiausiai paplitusi pagal formata sutampa su tokio paties plocio bet siek tiek skiriasi perforacijos matmenimis ir forma Kadro matmenys 24 36 mm taip pat sutinkami formatai 18 24 mm 24 24 mm 24 30 ir kiti Neperforuota 61 5 mm fotojuosta naudojama profesionalioje fotografijoje Kadro formatas gali buti 4 5 6 cm 6 6 cm 6 7 cm 6 8 cm ir 6 9 cm angl Advanced Photo System 24 mm plocio fotojuosta Lakstine fotojuosta gaminama lakstu pavidalu kuriu matmenys 9 12 cm 13 18 cm 18 24 cm ir kiti Naudojamos fotoaparatuose Fotojuostos jautrumasPagrindinis straipsnis Fotojuostos jautrumas nusakomas fotoemulsinio sluoksnio medziagomis Matuojamas ISO ASA vienetais DIN arba GOST laipsniais Didesnis jautrumas leidzia fotografuoti esnat mazesniems bet turi ir savu trukumu padideja nuotraukos grudetumas Kartais galima naudoti kai fotojuosta ryskinama specialiomis salygomis kuriomis dirbtinai padidinamas ar sumazinamas juostos jautrumas Specialios paskirties juostaEgzistuoja specialios paskirties fotojuostos kurios gali buti jautrios akiai nematomiems ultravioletiniams arba infraraudoniems spinduliams Juostos jautrios rentgeno spinduliams naudojamos medicinoje ir defektoskopijoje Aerofotojuosta naudojama aeronuotraukoms daryti matomame spektre ir nematomuose spinduliuose Egzistuoja daugiaspektres juostos kurios sukuria spalvotus vaizdus priklausomai nuo registruojamos spinduliuotes bangos ilgio Kuriant naudojamos didelio kontrasto juostos Juostu gamintojaiZinomiausi pasauliniai Europos ir Rusijos fotojuostu gamintojai Kodak Fujifilm Polaroid Taip pat skaitykiteFotoplokstele FotopopieriusSaltiniaiPodlozhka Fotokinotehnika Enciklopediya Glavnyj redaktor E A Iofis M Sovetskaya enciklopediya 1981 Podsloj Fotokinotehnika Enciklopediya Glavnyj redaktor E A Iofis M Sovetskaya enciklopediya 1981 Protivoskruchivayushij sloj Fotokinotehnika Enciklopediya Glavnyj redaktor E A Iofis M Sovetskaya enciklopediya 1981 Kraush L Ya Protivooreolnyj sloj Fotokinotehnika Enciklopediya Glavnyj redaktor E A Iofis M Sovetskaya enciklopediya 1981 LiteraturaKraush L Ya Fotoplyonka Fotokinotehnika Enciklopediya Glavnyj redaktor E A Iofis M Sovetskaya enciklopediya 1981 Vikiteka Fotojuosta vaizdine ir garsine medziaga