Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Fizikinė chemija chemijos atšaka tirianti makroskopinius atominius subatominius ir dalelių reiškinius cheminėse sistemos
Fizikinė chemija
Fizikinė chemija – chemijos atšaka, tirianti makroskopinius, atominius, subatominius ir dalelių reiškinius cheminėse sistemose, besiremiant judėjimo, energijos, jėgos, laiko, termodinamikos, kvantinės chemijos, statistinės mechanikos, analitinės dinamikos ir dėsniais ir terminologija.
Skirtingai nei , fizikinė chemija daugiausiai (tačiau ne visada) yra makroskopinis ir viršmolekulinis mokslas, kadangi dauguma principų, kuriais remiantis ši mokslo šaka atsirado, yra susiję su visumine medžiagos, o ne vien molekuline/atomine struktūra (pvz., cheminė pusiausvyra ir dinamika, koloidai).
Istorija
Termino „fizikinė chemija“ autorystė priskiriama rusų mokslininkui Michailui Lomonosovui, kuris 1752 m. Petrapilio universiteto studentams pristatė paskaitų kursą pavadinimu: „Tikros fizikinės chemijos kursas“ (rusų k. «Курс истинной физической химии»). Paskaitų kurso preambulėje jis paaiškina ir patį naująjį terminą: „Fizikinė chemija yra mokslas, kuris fizikinių eksperimentų būdu privalo paaiškinti priežastį to, kas vyksta kompleksiniuose kūnuose cheminių operacijų metu.“
Moderniosios fizikinės chemijos ištakos siekia XIX a. septintąjį-devintąjį dešimtmečius ir yra susijusios su atradimais cheminėje termodinamikoje, tirpaluose, ir kitomis sritimis. Vienas kertinių akmenų mokslo vystyme buvo 1876 m. paskelbta Džozefo Gibso publikacija pavadinimu Apie heterogeniškų tirpalų pusiausvyrą, kurioje pristatyti kai kurie kertiniai fizikinės chemijos elementai – Gibso energija, cheminiai potencialai ir Gibso fazės taisyklė. Kiti itin reikšmingi tyrimai – Heike Kamerlingh Onnes – entalpijos termino įvedimas 1909 m. publikacijoje.
Pirmasis būtent fizikinės chemijos sričiai skirtas buvo vokiečių kalba leidžiamas Zeitschrift für Physikalische Chemie. Pirmasis numeris buvo išleistas Vilhelmo Ostvaldo ir Jakobo Henriko vant Hofo 1887 m. Šie autoriai kartu su Svante Augustu Arenijumi buvo svarbiausios figūros XIX a. pab.-XX a. pr. šioje srityje. Visi trys buvo apdovanoti Nobelio chemijos premija 1901–1909 m. laikotarpiu.
Latvių mokslininkui kartu su savo mokytoju V. Ostvaldu pavyko sukurti metodiką neorganinių ir organinių rūgščių valentingumui nustatyti (vadinamoji ). Pastarųjų dešimtmečių pasiekimai – statistinės mechanikos praktinis pritaikymas cheminėms sistemoms ir bei tyrimai. Pastarojoje srityje ypač nusipelnęs amerikiečių mokslininkas , 1932 m. apdovanotas Nobelio premija. Kitas svarbus žingsnis – kvantinės chemijos išvystymas iš kvantinės mechanikos, pradedant XX a. ketvirtuoju dešimtmečiu. Čia reikšmingą indėlį paliko Linus Paulingas, taip pat pagarsėjęs kaip dviejų skirtingų sričių Nobelio premijų laureatas. Kartu su teoriniais atradimais vystėsi ir išradimai taikyme – čia pasiekta ir tokių ypač svarbių XX a. žmonijai spektroskopijos išradimų, kaip , , ir .
Tolesnis fizikinės chemijos vystymas gali būti siejamas su atradimais , ypač izotopų atskyrime (prieš ir po Antrojo pasaulinio karo), neseni atradimai , taip pat skaičiavimo algoritmais „pridėtinių fizikinių-cheminių savybių“ srityje, pvz., įvairiems medžiagos kritiniams taškams.
Lietuvoje
Fizikinės chemijos mokslo pradininku Lietuvoje laikomas profesorius Vincas Čepinskis. Įsteigus Lietuvos universitetą nuo 1922 m. Matematikos – Gamtos fakulteto Fizikos – Chemijos skyriuje veikė ir Fizikinės chemijos katedra. Ji išbuvo iki pat universiteto uždarymo 1950 m. Nuo tol Fizikinės chemijos katedra veikė KPI. Fizikinės ir neorganinės chemijos katedra veikia ir dabartiniame KTU kaip Fizikinės ir neorganinės chemijos katedra.
Fizikinės chemijos žymiausieji tyrėjai Lietuvoje – Andrejus Edvardas Ancuta, Algimantas Kazragis, Arūnas Ramanavičius.
Vilniaus universitete veikia Chemijos fakulteto Fizikinės chemijos katedra. Fizikinėje chemikoje besispecializuojantys akademikai dirba ir dėsto taipogi kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose, pvz., VDU ().
Atšakos ir susijusios sritys
- Elektrochemija
- Kvantinė chemija
- Elektrochemija
- Spektroskopija
- Medžiagotyra
Šaltiniai
- PAULIS VALDENAS – BIBLIOMETRIJOS PRADININKAS RYTUOSE. Mokslo Lietuva
- KTU fizikinės ir neorganinės chemijos katedros oficiali svetainė
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Fizikinė chemija, Kas yra Fizikinė chemija? Ką reiškia Fizikinė chemija?
Fizikine chemija chemijos atsaka tirianti makroskopinius atominius subatominius ir daleliu reiskinius cheminese sistemose besiremiant judejimo energijos jegos laiko termodinamikos kvantines chemijos statistines mechanikos analitines dinamikos ir desniais ir terminologija Skirtingai nei fizikine chemija daugiausiai taciau ne visada yra makroskopinis ir virsmolekulinis mokslas kadangi dauguma principu kuriais remiantis si mokslo saka atsirado yra susije su visumine medziagos o ne vien molekuline atomine struktura pvz chemine pusiausvyra ir dinamika koloidai IstorijaM Lomonosovo 1752 m rankrastis apie fizikine chemija Termino fizikine chemija autoryste priskiriama rusu mokslininkui Michailui Lomonosovui kuris 1752 m Petrapilio universiteto studentams pristate paskaitu kursa pavadinimu Tikros fizikines chemijos kursas rusu k Kurs istinnoj fizicheskoj himii Paskaitu kurso preambuleje jis paaiskina ir patį naujajį termina Fizikine chemija yra mokslas kuris fizikiniu eksperimentu budu privalo paaiskinti priezastį to kas vyksta kompleksiniuose kunuose cheminiu operaciju metu Moderniosios fizikines chemijos istakos siekia XIX a septintajį devintajį desimtmecius ir yra susijusios su atradimais chemineje termodinamikoje tirpaluose ir kitomis sritimis Vienas kertiniu akmenu mokslo vystyme buvo 1876 m paskelbta Dzozefo Gibso publikacija pavadinimu Apie heterogenisku tirpalu pusiausvyra kurioje pristatyti kai kurie kertiniai fizikines chemijos elementai Gibso energija cheminiai potencialai ir Gibso fazes taisykle Kiti itin reiksmingi tyrimai Heike Kamerlingh Onnes entalpijos termino įvedimas 1909 m publikacijoje Pirmasis butent fizikines chemijos sriciai skirtas buvo vokieciu kalba leidziamas Zeitschrift fur Physikalische Chemie Pirmasis numeris buvo isleistas Vilhelmo Ostvaldo ir Jakobo Henriko vant Hofo 1887 m Sie autoriai kartu su Svante Augustu Arenijumi buvo svarbiausios figuros XIX a pab XX a pr sioje srityje Visi trys buvo apdovanoti Nobelio chemijos premija 1901 1909 m laikotarpiu Latviu mokslininkui kartu su savo mokytoju V Ostvaldu pavyko sukurti metodika neorganiniu ir organiniu rugsciu valentingumui nustatyti vadinamoji Pastaruju desimtmeciu pasiekimai statistines mechanikos praktinis pritaikymas cheminems sistemoms ir bei tyrimai Pastarojoje srityje ypac nusipelnes amerikieciu mokslininkas 1932 m apdovanotas Nobelio premija Kitas svarbus zingsnis kvantines chemijos isvystymas is kvantines mechanikos pradedant XX a ketvirtuoju desimtmeciu Cia reiksminga indelį paliko Linus Paulingas taip pat pagarsejes kaip dvieju skirtingu sriciu Nobelio premiju laureatas Kartu su teoriniais atradimais vystesi ir isradimai taikyme cia pasiekta ir tokiu ypac svarbiu XX a zmonijai spektroskopijos isradimu kaip ir Tolesnis fizikines chemijos vystymas gali buti siejamas su atradimais ypac izotopu atskyrime pries ir po Antrojo pasaulinio karo neseni atradimai taip pat skaiciavimo algoritmais pridetiniu fizikiniu cheminiu savybiu srityje pvz įvairiems medziagos kritiniams taskams Lietuvoje Fizikines chemijos mokslo pradininku Lietuvoje laikomas profesorius Vincas Cepinskis Įsteigus Lietuvos universiteta nuo 1922 m Matematikos Gamtos fakulteto Fizikos Chemijos skyriuje veike ir Fizikines chemijos katedra Ji isbuvo iki pat universiteto uzdarymo 1950 m Nuo tol Fizikines chemijos katedra veike KPI Fizikines ir neorganines chemijos katedra veikia ir dabartiniame KTU kaip Fizikines ir neorganines chemijos katedra Fizikines chemijos zymiausieji tyrejai Lietuvoje Andrejus Edvardas Ancuta Algimantas Kazragis Arunas Ramanavicius Vilniaus universitete veikia Chemijos fakulteto Fizikines chemijos katedra Fizikineje chemikoje besispecializuojantys akademikai dirba ir desto taipogi kitose Lietuvos aukstosiose mokyklose pvz VDU Atsakos ir susijusios sritysElektrochemija Kvantine chemija Elektrochemija Spektroskopija MedziagotyraSaltiniaiPAULIS VALDENAS BIBLIOMETRIJOS PRADININKAS RYTUOSE Mokslo Lietuva KTU fizikines ir neorganines chemijos katedros oficiali svetaine Sis straipsnis apie chemija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį