Azərbaycan  AzərbaycanLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Finikiečių raštasTipas abėcėlėNaudojamas kalbose Finikiečių kalbaRašymo kryptis iš dešinės į kairęLaikotarpis 2 tūkst pr

Finikiečių raštas

  • Pagrindinis puslapis
  • Finikiečių raštas
Finikiečių raštas
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Finikiečių raštas
Tipas abėcėlė
Naudojamas kalbose Finikiečių kalba
Rašymo kryptis iš dešinės į kairę
Laikotarpis 2 tūkst. pr. m. e.-
II a.
ISO 15924
Unicode
Genealogija
Kilmė
 Finikiečių raštas
Dukterinės sistemos Aramėjų raštas, hebrajų raštas, graikų raštas, tifinagas,

Finikiečių raštas – garsinis priebalsinis raštas. Vartotas finikiečių nuo 2 tūkstantmečio pr. m. e. vidurio. Šiaurės Afrikos kolonijose maždaug 1 tūkstantmečio pr. m. e. pabaigoje susiformavo finikiečių rašto atmaina – .

Finikiečių abėcėlėje 22 raidės žymėjo priebalsius; kitaip negu egiptiečių, ženklas žymėjo tik raidės pavadinimo pirmąjį garsą. Kiekviena raidė turėjo savo pavadinimą, susijusį ne tik su garsine reikšme, bet ir su grafine forma (pvz., priebalsio š, pavadinto („dantis“), grafinė forma priminė dantį), bei tam tikrą seką.

Per senovės graikus, gavusius raštą maždaug IX amžiuje pr. m. e. finikiečių rašmenys tiesiogiai arba per romėnus paplito po visą pasaulį. Iš finikiečių abėcėlės kilo aramėjų, hebrajų, senovės graikų abėcėlės, o iš jų – kitos Mažojoje Azijoje vartotos ir dabar Afrikoje, Azijoje (pvz., arabų), Europoje vartojamos abėcėlės (kirilica, lotynų raštas).

Abėcėlė

Raidė Pavadinimas Reikšmė Transliteracija Atitikmuo
Hebrajiškas Arabiškas Graikiškas Lotyniškas Kirilicoje
jautis ʼ א ﺍ Αα Aa Аа
namas b ב ﺏ Ββ Bb Бб, Вв
kupranugaris g ג ﺝ Γγ Cc, Gg Гг
durys d ד ﺩ Δδ Dd Дд
langas h ה ﮬ Εε Ee Ее, Єє
kablys w ו ﻭ (Ϝϝ), Υυ Ff, Uu, Vv, Ww, Yy Уу
ginklas z ז ﺯ Ζζ Zz Зз
tvora ḥ ח ﺡ Ηη Hh Ии
ratas ṭ ט ﻁ Θθ Фф
ranka y י ﻱ Ιι Ii, Jj Іі
kafas delnas k כ ﻙ Κκ Kk Кк
akstinas l ל ﻝ Λλ Ll Лл
vanduo m מ ﻡ Μμ Mm Мм
žuvis n נ ﻥ Νν Nn Нн
žuvis s ס س Ξξ, Χχ Xx Хх
ainas akis ʿ ע ﻉ Οο Oo Оо
burna p פ ﻑ Ππ Pp Пп
papirusas ṣ צ ﺹ Ϡϡ Цц, Чч
adatos ąselė q ק ﻕ Ϙϙ Qq
galva r ר ﺭ Ρρ Rr Рр
dantis š ש ش Σσ Ss Сс, Шш
žymė t ת ﺕ Ττ Tt Тт

Šaltiniai

  1. Finikiečių raštas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-12-08.
  2. „Phoenician alphabet“. Britannica. Nuoroda tikrinta 2022-12-08.
  3. Шифман И. Ш. ФИНИКИЙСКОЕ ПИСЬМО Archyvuota kopija 2022-11-10 iš Wayback Machine projekto.. Большая российская энциклопедия. Том 33. Москва, 2017, стр. 385
   Šis straipsnis apie kalbotyrą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 14 Bir, 2025 / 12:05

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Finikiečių raštas, Kas yra Finikiečių raštas? Ką reiškia Finikiečių raštas?

Finikieciu rastasTipas abeceleNaudojamas kalbose Finikieciu kalbaRasymo kryptis is desines į kaireLaikotarpis 2 tukst pr m e II a ISO 15924UnicodeGenealogijaKilme Finikieciu rastasDukterines sistemos Arameju rastas hebraju rastas graiku rastas tifinagas Finikieciu rastas garsinis priebalsinis rastas Vartotas finikieciu nuo 2 tukstantmecio pr m e vidurio Siaures Afrikos kolonijose mazdaug 1 tukstantmecio pr m e pabaigoje susiformavo finikieciu rasto atmaina Finikieciu abeceleje 22 raides zymejo priebalsius kitaip negu egiptieciu zenklas zymejo tik raides pavadinimo pirmajį garsa Kiekviena raide turejo savo pavadinima susijusį ne tik su garsine reiksme bet ir su grafine forma pvz priebalsio s pavadinto dantis grafine forma primine dantį bei tam tikra seka Per senoves graikus gavusius rasta mazdaug IX amziuje pr m e finikieciu rasmenys tiesiogiai arba per romenus paplito po visa pasaulį Is finikieciu abeceles kilo arameju hebraju senoves graiku abeceles o is ju kitos Mazojoje Azijoje vartotos ir dabar Afrikoje Azijoje pvz arabu Europoje vartojamos abeceles kirilica lotynu rastas AbeceleRaide Pavadinimas Reiksme Transliteracija AtitikmuoHebrajiskas Arabiskas Graikiskas Lotyniskas Kirilicojejautis ʼ א ﺍ Aa Aa Aanamas b ב ﺏ Bb Bb Bb Vvkupranugaris g ג ﺝ Gg Cc Gg Ggdurys d ד ﺩ Dd Dd Ddlangas h ה ﮬ Ee Ee Ee Yeyekablys w ו ﻭ Ϝϝ Yy Ff Uu Vv Ww Yy Uuginklas z ז ﺯ Zz Zz Zztvora ḥ ח ﺡ Hh Hh Iiratas ṭ ט ﻁ 88 Ffranka y י ﻱ Ii Ii Jj Iikafas delnas k כ ﻙ Kk Kk Kkakstinas l ל ﻝ Ll Ll Llvanduo m מ ﻡ Mm Mm Mmzuvis n נ ﻥ Nn Nn Nnzuvis s ס س 33 Xx Xx Hhainas akis ʿ ע ﻉ Oo Oo Ooburna p פ ﻑ Pp Pp Pppapirusas ṣ צ ﺹ Ϡϡ Cc Chchadatos asele q ק ﻕ Ϙϙ Qqgalva r ר ﺭ Rr Rr Rrdantis s ש ش Ss Ss Ss Shshzyme t ת ﺕ Tt Tt TtSaltiniaiFinikieciu rastas Visuotine lietuviu enciklopedija Nuoroda tikrinta 2022 12 08 Phoenician alphabet Britannica Nuoroda tikrinta 2022 12 08 Shifman I Sh FINIKIJSKOE PISMO Archyvuota kopija 2022 11 10 is Wayback Machine projekto Bolshaya rossijskaya enciklopediya Tom 33 Moskva 2017 str 385 Sis straipsnis apie kalbotyra yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį

Naujausi straipsniai
  • Birželis 14, 2025

    Inžinierius

  • Birželis 11, 2025

    Inžinerija

  • Birželis 12, 2025

    Instruktyvas

  • Birželis 14, 2025

    Insekticidai

  • Birželis 10, 2025

    Infrastruktūra

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje