Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Ferdinandas Markosas Ferdinand MarcosMarkosas 1982 metaisGimė 1917 m rugsėjo 11 d FilipinaiMirė 1989 m rugsėjo 28 d 72 m

Ferdinand Marcos

  • Pagrindinis puslapis
  • Ferdinand Marcos
Ferdinand Marcos
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Ferdinandas Markosas
Ferdinand Marcos
Markosas 1982 metais
Gimė 1917 m. rugsėjo 11 d.
, , Filipinai
Mirė 1989 m. rugsėjo 28 d. (72 metai)
Honolulu, Havajai, JAV
Tėvai Marianas Markosas (tėvas)
Chosefa Edralin (motina)
Sutuoktinis (-ė) Carmen Ortega (iki 1954 m., sui iuris santuoka)
(1954-1989 m.)
Vaikai * 4 vaikai su Karmen Ortega
  • 3 vaikai su Imelda Markos:
  • Analisa Hegyesi Corr (motina Evelin Hegjesi)
  • (įvaikinta)
Veikla Filipinų politinis veikėjas, prezidentas, teisininkas
Partija (1946–1965 m.)
(1965–1972 m.)
nepartinis (1972–1978)
(1978-1989 m.)
Alma mater

Ferdinandas Emanuelis Edralinas Markosas Vyresnysis (Ferdinand Emmanuel Edralin Marcos Sr., 1917 m. rugsėjo 11 d. – 1989 m. rugsėjo 28 d.) – Filipinų politikas ir teisininkas, 1965–1986 metais ėjęs 10-ojo šalies prezidento pareigas. Jo valdymo laikotarpis įvairių akademikų, ekonomistų ir žurnalistų laikomas kleptokratija.. 1972–1981 m., šalyje paskelbus , valdė kaip diktatorius, o dauguma karinės padėties suteiktų galių naudojosi iki nuvertimo 1986 m. Savo valdymo sistemą jis apibūdino kaip „konstitucinę autokratiją“, kuri esanti reikalinga „naujai visuomenei“ sukurti.. Markosas vertinamas kaip vienas liūdniausiai pagarsėjusių XX a. vadovų tiek dėl korupcijos,tiek ekstravagantiškumo ir brutalumo.

Markosui politinę sėkmę pasiekti padėjo jo teiginiai, kad jis besąs labiausiai apdovanotas karo didvyris Filipinuose, nors tokiais Markoso teiginiais paprastai yra abejojama. Pvz., Jungtinių Valstijų karinių pajėgų dokumentuose Markoso teiginiai apie jo elgesį karo metu apibūdinti kaip „melagingi“ ir „absurdiški“. Po Antrojo pasaulinio karo Markosas tapo teisininku, o tarp 1949 ir 1959 metų buvo išrinktas į , o tarp 1959 ir 1965 m. – į . 1965 metais buvo išrinktas Filipinų prezidentu. Pirmaisiais Markoso valdymo metais šalies ekonomika sparčiai augo, tačiau vėliau gyvenimo kokybė ėmė sparčiai prastėti, o Markoso valdymo pabaigoje pragyvenimo šaltinio nebuvimas, ir slegianti skolų našta tapo milžiniškomis problemomis. Markosas vedė agresyvią infrastruktūros vystymo politiką, daug skolinosi iš užsienio, dėl to tapo labai populiariu politiku pirmosios kadiencijos metu. Kita vertus, vėliau dėl to šalis susidūrė su milžinišką infliacija, dėl ko antrosios kadiencijos metu prasidėjo socialiniai neramumai. Į tai reaguodamas Markosas prieš pat savo kadencijos pabaigą, 1972 m. rugsėjo 23 dieną, Filipinuose paskelbė karinę padėtį.. Karinės padėties įstatymas buvo ratifikuotas 1973 m., iškart po suklastoto referendumo tuo klausimu. Pakoreguota šalies konstitucija, įsigaliojo žiniasklaidos cenzūra, prieš politinius oponentus, musulmonus, įtariamus komunistinėmis pažiūromis, ir paprastus piliečius naudotas smurtas ir represijos.

1981 m. Markosas buvo perrinktas šalies prezidentu, tačiau jau netrukus Markoso populiarumas visuomenėje ėmė smarkiai kristi 1983 metais prasidėjus ekonominiui nuosmukiui ir po opozicijos lyderio senatoriaus nužudymo. Kilo visuotinis nepasitenkinimas, 1984 m. sutelkęs opoziciją tais metais vykusiuose parlamento rinkimuose. Buvo rastos finansinės sąskaitos, liudijančios apie vogtas lėšas iš valstybės biudžeto, bei Markoso nuopelnus karo metu paneigiantys dokumentai. Jausdamas didelį visuomenės sprendimą 1986 m. paskelbė apie pirmalaikius prezidento rinkimus. Nors rinkimuose vasario 7 d. 53,62%-46,1% pergalę šventė Markosas, rinkimai nebuvo laisvi, dėl ko , kurios metu iš valdžios pašalintas Ferdinandas Markosas.JAV prezidentas Ronaldas Reiganas per senatorių patarė Markosui visiškai pasitraukti iš politikos (angl. cut and cut cleanly), kad būtų išvengta kraujo praliejimo galimos konfrontacijos tarp Markosui lojalių ir opozicijai lojalių pajėgų metu. Markosas su šeima pabėgo į Havajus. Naująja šalies vadove tapo Korason Akino, nužudytojo opozicijos lyderio našlė.

Anot Filipinų „Prezidentinės komisijos gerai valdžiai komisijos“, Markosų šeima 1965–1986 metų laikotarpiu iš Filipinų centrinio banko yra pavogę 5-10 mlrd. JAV dolerių.. Markoso žmona, , kaip ir jos vyras, buvo pagarsėję labai išlaidžiu ir ekstravagantišku gyvenimo būdu. Du jų vaikai, ir , vis dar išlieka aktyvūs Filipinų politinėje arenoje. Markosas ir jo žmona Gineso rekordų knygoje įrašyti už stambiausio masto vagystę iš šalies vyriausybės.

Šaltiniai

  1. Lagasca, Charlie (2011 m. balandžio 11 d.). „Bongbong mum on Australian half-sister“. .
  2. „Hunt for tyrant's millions leads to former model's home“. . 2004 m. liepos 24 d.
  3. Malig, Jojo (2011 m. kovo 31 d.). „Ferdinand Marcos' Aussie daughter axed from TV show“. . Suarchyvuotas originalas 2023-04-12. Nuoroda tikrinta 2022-02-14.
  4. David, Chaikin; Sharman, J.C. (2009). „The Marcos Kleptocracy“. Corruption and Money Laundering: A Symbiotic Relationship. Palgrave Series on Asian Governance. Niujorkas: Palgrave Macmillan. pp. 153–186. doi:10.1057/9780230622456_7. ISBN 978-0-230-61360-7.
  5. Root, Hilton L. (2019). „Lootable Resources and Political Virtue: The Economic Governance of Lee Kuan Yew, Ferdinand Marcos, and Chiang Kai-shek Compared“. In Mendoza, Ronald U.; Beja Jr., Edsel L.; Teehankee, Julio C.; La Viña, Antonio G. M.; Villamejor-Mendoza, Maria Fe (eds.). Building Inclusive Democracies In ASEAN. Singapūras: World Scientific Publishing Co. Pte. Ltd. pp. 225–241. doi:10.1142/9789813236493_0013. ISBN 978-981-3236-50-9. S2CID 158645388.
  6. Gloster-Coates, Patricia; Quest, Linda (2005). „Kleptocracy: Curse of Development“. International Social Science Review. 80 (1/2): 3–19. ISSN 0278-2308. JSTOR 41887210 – via JSTOR.
  7. Acemoglu, Daron; Verdier, Thierry; Robinson, James A. (2004 m. gegužės 1 d.). „Kleptocracy and Divide-and-Rule: A Model of Personal Rule“. Journal of the European Economic Association. 2 (2–3): 162–192. doi:10.1162/154247604323067916. ISSN 1542-4766. S2CID 7846928. Suarchyvuotas originalas 2012-05-24. Nuoroda tikrinta 2022-02-14.
  8. Roumasset, James (2008 m. spalio 27 d.). „The Political Economy of Corruption: A Philippine Illustration“ (PDF). Havajų Manoa ekonomikos universitetas.{{cite web}}: CS1 priežiūra: url-status (link)
  9. Perkins, Dwight (2021 m. sausio 1 d.). „Understanding political influences on Southeast Asia's development experience“. Fulbright Review of Economics and Policy. 1 (1): 4–20. doi:10.1108/FREP-03-2021-0021. ISSN 2635-0181. S2CID 237774730.
  10. Manning, Robert A. (1984). „The Philippines in Crisis“. Foreign Affairs. 63 (2): 392–410. doi:10.2307/20042190. ISSN 0015-7120. JSTOR 20042190.
  11. „Hail to the thief“. The Economist. 2016 m. lapkričio 12 d.
  12. Roa, Ana (2014 m. rugsėjo 29 d.). „Regime of Marcoses, cronies, kleptocracy“. Philippine Daily Inquirer.
  13. Bonner, William; Bonner, Raymond (1987). Waltzing with a Dictator: The Marcoses and the Making of American Policy (anglų). Times Books. ISBN 978-0-8129-1326-2.
  14. Fuentecilla, Jose V. (2013 m. balandžio 1 d.). Fighting from a Distance: How Filipino Exiles Helped Topple a Dictator (anglų). Ilinojaus universiteto leidykla. ISBN 978-0-252-09509-2.
  15. „Marcos: Rise and fall of a dictator“. Philippine Daily Inquirer. 2016 m. lapkričio 19 d.
  16. Lacsamana, Leodivico Cruz (1990). Philippine History and Government (Second leid.). Phoenix Publishing House, Inc. ISBN 971-06-1894-6. p. 189.
  17. Celoza, Albert F. (1997). Ferdinand Marcos and the Philippines: The Political Economy of Authoritarianism. . ISBN 9780275941376.
  18. Shleifer, Andrei; Vishny, Robert W. (1993 m. rugpjūčio 1 d.). „Corruption*“. The Quarterly Journal of Economics. 108 (3): 599–617. doi:10.2307/2118402. ISSN 0033-5533. JSTOR 2118402.
  19. Quah, Jon S.T. (2010). „Curbing Corruption in the Philippines: Is this an Impossible Dream“. Philippine Journal of Public Administration. 54 (1–2): 1–43. Suarchyvuotas originalas 2021-09-25. Nuoroda tikrinta 2022-02-14 – via Filipinų Dilimano universitetas.
  20. Hodess, Robin; Inowlocki, Tania; Rodriguez, Diana; Wolfe, Toby, eds. (2004). Global Corruption Report 2004 (PDF). Sterlingas, Virdžinijos valstija, JAV: Pluto Press in association with Transparency International. pp. 13, 101. ISBN 0-7453-2231-X.
  21. „G.R. No. 152154, July 15, 2003“. Supreme Court E-Library. Filipinų Aukščiausiasis Teismas.{{cite web}}: CS1 priežiūra: url-status (link)
  22. Traywick, Catherine (2014 m. sausio 16 d.). „Shoes, Jewels, and Monets: The Immense Ill-Gotten Wealth of Imelda Marcos“. .
  23. „The weird world of Imelda Marcos“. The Independent. 1986 m. vasario 25 d.
  24. Laurie, Jim (1986). „Excerpt – Imelda Marcos from ABC 20/20 March 1986“. ABC News. Suarchyvuota iš originalo 2022-04-23. Nuoroda tikrinta 2022-02-14.{{cite news}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  25. Conde, Carlos H. (2007 m. liepos 8 d.). „Marcos family returning to the limelight in the Philippines“. The New York Times.
  26. „Alfred McCoy, Dark Legacy: Human rights under the Marcos regime“. . 1999 m. rugsėjo 20 d.
  27. Bueza, Michael (2016 m. rugpjūčio 20 d.). „Marcos' World War II 'medals' explained“. Rappler.
  28. „Marcos flees at last“. Philippine Daily Inquirer. Nuoroda tikrinta 2017 m. birželio 29 d..
  29. Maynigo, Benjamin. „Marcos fake medals redux (Part II)“. Asian Journal USA. Suarchyvuotas originalas 2016 m. kovo 5 d.
  30. Bondoc, Jarius (2011 m. balandžio 28 d.). „Suspicions resurface about Marcos heroism“. The Philippine Star.
  31. Maynigo, Benjamin. „Marcos fake medals redux (Part I)“. Asian Journal USA. Suarchyvuotas originalas 2017 m. vasario 8 d.
  32. „GDP (constant LCU) – Data“. data.worldbank.org.
  33. „Under Marcos dictatorship unemployment worsened, prices soared, poverty persisted“. IBON Foundation (anglų). 2016 m. lapkričio 25 d. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 17 d..
  34. de Dios, Emmanuel S. (2015 m. laprkičio 16 d.). „The truth about the economy under the Marcos regime“. Business World (amerikiečių anglų). Suarchyvuotas originalas 2020-05-06. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 17 d.. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= ()
  35. Yamsuan, Cathy (2011 m. gruodžio 12 d.). „Open records of Marcos' spy agency, Enrile urges“. Philippine Daily Inquirer.
  36. Mendoza, Ronald (2016 m. vasario 26 d.). „Ferdinand Marcos' economic disaster“. . Suarchyvuotas originalas 2021-09-22. Nuoroda tikrinta 2022-02-14.
  37. Galang, Ping (2011 m. vasario 11 d.). „The economic decline that led to Marcos' fall“. GMA News (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2018 m. gegužės 29 d. Nuoroda tikrinta 2018 m. gegužės 29 d..
  38. Balbosa, Joven Zamoras (1992). „IMF Stabilization Program and Economic Growth: The Case of the Philippines“. Journal of Philippine Development. XIX (35).
  39. Cororaton, Cesar B. „Exchange Rate Movements in the Philippines“. DPIDS Discussion Paper Series 97-05: 3, 19.
  40. „Declaration of Martial Law“. Official Gazette of the Republic of the Philippines. Suarchyvuotas originalas 2023-10-15. Nuoroda tikrinta 2022-02-14.
  41. „FM Declares Martial Law“. Official Gazette of the Republic of the Philippines. Philippines Sunday Express. 1972 m. rugsėjo 24 d. Suarchyvuotas originalas 2022-09-25. Nuoroda tikrinta 2022-02-14.
  42. Schirmer, Daniel B.; Shalom, Stephen Roskamm (1987). The Philippines Reader: A history of Colonialism, Neocolonialism, Dictatorship and Resistance. . p. 191. ISBN 9780896082755.
  43. Rivett, Rohan (1973 m. kovo 13 d.). „The Mark of Marcos – Part I: A deafening silence in the Philippines“. .
  44. Kushida, Kenji (2003). „The Political Economy of the Philippines Under Marcos – Property Rights in the Philippines from 1965 to 1986“ (PDF). Stanford Journal of East Asian Affairs.
  45. Panti, Llanesca (2018 m. spalio 16 d.). „Imee done with apologizing for atrocities during Marcos regime“. GMA News (amerikiečių anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 17 d..
  46. „Philippine Church Leaders Fear Failure of Government-Muslim Negotiations“. UCA News (anglų). 1987 m. vasario 10 d. Suarchyvuotas originalas 2020-06-26. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 17 d..
  47. Cortez, Kath M. (2019 m. rugsėjo 21 d.). „Martial Law veterans recall fighting dark days of dictatorship“. Davao Today.
  48. „Why the Late Philippine Dictator Was No Hero“. Human Rights Watch (anglų). 2016 m. lapkričio 8 d. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 17 d..
  49. „From Aquino's Assassination to People's Power“. Kongreso bibliotekos federalinių tyrimų divizija. Nuoroda tikrinta 2016 m. kovo 2 d..
  50. Hoffman, David; Cannon, Lou; Coleman, Milton; Dewar, Helen; Goshko, John M.; Oberdorfer, Don; W, George C. (1986 m. vasario 26 d.). „In Crucial Call, Laxalt Told Marcos: 'Cut Cleanly'“. The Washington Post.
  51. Reaves, Joseph A. (1986 m. vasario 26 d.). „Marcos Flees, Aquino Rules – Peaceful Revolt Ends In Triumph“. Chicago Tribune. Suarchyvuotas originalas 2017-10-10. Nuoroda tikrinta 2022-02-14.
  52. Benigno Aquino Jr. (1983 m. rugpjūčio 21 d.). „The undelivered speech of Senator Benigno S. Aquino Jr. upon his return from the U.S., 1983 m. rugpjūčio 21 d.“. Official Gazette of the Republic of the Philippines. Suarchyvuotas originalas 2023-10-07. Nuoroda tikrinta 2022-02-14.
  53. (1983 m. rugpjūčio 21 d.). „Last interview with and footage of Ninoy Aquino assassination“. YouTube. Suarchyvuota iš originalo 2022-02-14. Nuoroda tikrinta 2010 m. birželio 30 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  54. Kashiwara, Ken (1983 m. spalio 16 d.). „Aquino's Final Journey“. The New York Times.
  55. „Hail to the thief“. The Economist. 2016 m. lapkričio 12 d.
  56. „Chronology of the Marcos Plunder“. Asian Journal. Suarchyvuotas originalas 2015 m. spalio 23 d. Nuoroda tikrinta 2016 m. kovo 1 d..
  57. Warde, Ibrahim (2011 m. gegužės 25 d.). „From Marcos to Gaddafi: Kleptocrats, Old and New“. The World Post.
  58. (2014 m. spalio 12 d.). „'Imeldific' collection of artworks (partial list)“. Philippine Daily Inquirer.
Politinis postas


Prieš tai:
Diosdadas Makapagalis 		Filipinų prezidentas
1965 m. gruodžio 30 d. – 1986 m. sausio 25 d. 		Po to:
Korazon Akino
Prieš tai:
Naujas postas 		Filipinų ministras pirmininkas
1978 m. birželio 12 d. – 1981 m. birželio 30 d. 		Po to:
Prieš tai:
 Nacionalinės gynybos sekretorius
1971 m. rugpjūčio 28 d. – 1972 m. sausio 3 d. 		Po to:
Chuanas Ponsė Enrilė
Prieš tai:
 Nacionalinės gynybos sekretorius
1965 m. gruodžio 31 d. – 1967 m. sausio 20 d. 		Po to:
Ernestas Mata
Prieš tai:
Eulogijus Rodrigesas 		Filipinų Senato pirmininkas
1963 m. balandžio 5 d. – 1965 m. gruodžio 30 d. 		Po to:
Arturas Tolentinas

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 19 Lie, 2025 / 01:31

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ferdinand Marcos, Kas yra Ferdinand Marcos? Ką reiškia Ferdinand Marcos?

Ferdinandas Markosas Ferdinand MarcosMarkosas 1982 metaisGime 1917 m rugsejo 11 d FilipinaiMire 1989 m rugsejo 28 d 72 metai Honolulu Havajai JAVTevai Marianas Markosas tevas Chosefa Edralin motina Sutuoktinis e Carmen Ortega iki 1954 m sui iuris santuoka 1954 1989 m Vaikai 4 vaikai su Karmen Ortega 3 vaikai su Imelda Markos Analisa Hegyesi Corr motina Evelin Hegjesi įvaikinta Veikla Filipinu politinis veikejas prezidentas teisininkasPartija 1946 1965 m 1965 1972 m nepartinis 1972 1978 1978 1989 m Alma mater Ferdinandas Emanuelis Edralinas Markosas Vyresnysis Ferdinand Emmanuel Edralin Marcos Sr 1917 m rugsejo 11 d 1989 m rugsejo 28 d Filipinu politikas ir teisininkas 1965 1986 metais ejes 10 ojo salies prezidento pareigas Jo valdymo laikotarpis įvairiu akademiku ekonomistu ir zurnalistu laikomas kleptokratija 1972 1981 m salyje paskelbus valde kaip diktatorius o dauguma karines padeties suteiktu galiu naudojosi iki nuvertimo 1986 m Savo valdymo sistema jis apibudino kaip konstitucine autokratija kuri esanti reikalinga naujai visuomenei sukurti Markosas vertinamas kaip vienas liudniausiai pagarsejusiu XX a vadovu tiek del korupcijos tiek ekstravagantiskumo ir brutalumo Markosui politine sekme pasiekti padejo jo teiginiai kad jis besas labiausiai apdovanotas karo didvyris Filipinuose nors tokiais Markoso teiginiais paprastai yra abejojama Pvz Jungtiniu Valstiju kariniu pajegu dokumentuose Markoso teiginiai apie jo elgesį karo metu apibudinti kaip melagingi ir absurdiski Po Antrojo pasaulinio karo Markosas tapo teisininku o tarp 1949 ir 1959 metu buvo isrinktas į o tarp 1959 ir 1965 m į 1965 metais buvo isrinktas Filipinu prezidentu Pirmaisiais Markoso valdymo metais salies ekonomika sparciai augo taciau veliau gyvenimo kokybe eme sparciai prasteti o Markoso valdymo pabaigoje pragyvenimo saltinio nebuvimas ir slegianti skolu nasta tapo milziniskomis problemomis Markosas vede agresyvia infrastrukturos vystymo politika daug skolinosi is uzsienio del to tapo labai populiariu politiku pirmosios kadiencijos metu Kita vertus veliau del to salis susidure su milziniska infliacija del ko antrosios kadiencijos metu prasidejo socialiniai neramumai Į tai reaguodamas Markosas pries pat savo kadencijos pabaiga 1972 m rugsejo 23 diena Filipinuose paskelbe karine padetį Karines padeties įstatymas buvo ratifikuotas 1973 m iskart po suklastoto referendumo tuo klausimu Pakoreguota salies konstitucija įsigaliojo ziniasklaidos cenzura pries politinius oponentus musulmonus įtariamus komunistinemis paziuromis ir paprastus piliecius naudotas smurtas ir represijos 1981 m Markosas buvo perrinktas salies prezidentu taciau jau netrukus Markoso populiarumas visuomeneje eme smarkiai kristi 1983 metais prasidejus ekonominiui nuosmukiui ir po opozicijos lyderio senatoriaus nuzudymo Kilo visuotinis nepasitenkinimas 1984 m sutelkes opozicija tais metais vykusiuose parlamento rinkimuose Buvo rastos finansines saskaitos liudijancios apie vogtas lesas is valstybes biudzeto bei Markoso nuopelnus karo metu paneigiantys dokumentai Jausdamas didelį visuomenes sprendima 1986 m paskelbe apie pirmalaikius prezidento rinkimus Nors rinkimuose vasario 7 d 53 62 46 1 pergale svente Markosas rinkimai nebuvo laisvi del ko kurios metu is valdzios pasalintas Ferdinandas Markosas JAV prezidentas Ronaldas Reiganas per senatoriu patare Markosui visiskai pasitraukti is politikos angl cut and cut cleanly kad butu isvengta kraujo praliejimo galimos konfrontacijos tarp Markosui lojaliu ir opozicijai lojaliu pajegu metu Markosas su seima pabego į Havajus Naujaja salies vadove tapo Korason Akino nuzudytojo opozicijos lyderio nasle Anot Filipinu Prezidentines komisijos gerai valdziai komisijos Markosu seima 1965 1986 metu laikotarpiu is Filipinu centrinio banko yra pavoge 5 10 mlrd JAV doleriu Markoso zmona kaip ir jos vyras buvo pagarseje labai islaidziu ir ekstravagantisku gyvenimo budu Du ju vaikai ir vis dar islieka aktyvus Filipinu politineje arenoje Markosas ir jo zmona Gineso rekordu knygoje įrasyti uz stambiausio masto vagyste is salies vyriausybes SaltiniaiLagasca Charlie 2011 m balandzio 11 d Bongbong mum on Australian half sister Hunt for tyrant s millions leads to former model s home 2004 m liepos 24 d Malig Jojo 2011 m kovo 31 d Ferdinand Marcos Aussie daughter axed from TV show Suarchyvuotas originalas 2023 04 12 Nuoroda tikrinta 2022 02 14 David Chaikin Sharman J C 2009 The Marcos Kleptocracy Corruption and Money Laundering A Symbiotic Relationship Palgrave Series on Asian Governance Niujorkas Palgrave Macmillan pp 153 186 doi 10 1057 9780230622456 7 ISBN 978 0 230 61360 7 Root Hilton L 2019 Lootable Resources and Political Virtue The Economic Governance of Lee Kuan Yew Ferdinand Marcos and Chiang Kai shek Compared In Mendoza Ronald U Beja Jr Edsel L Teehankee Julio C La Vina Antonio G M Villamejor Mendoza Maria Fe eds Building Inclusive Democracies In ASEAN Singapuras World Scientific Publishing Co Pte Ltd pp 225 241 doi 10 1142 9789813236493 0013 ISBN 978 981 3236 50 9 S2CID 158645388 Gloster Coates Patricia Quest Linda 2005 Kleptocracy Curse of Development International Social Science Review 80 1 2 3 19 ISSN 0278 2308 JSTOR 41887210 via JSTOR Acemoglu Daron Verdier Thierry Robinson James A 2004 m geguzes 1 d Kleptocracy and Divide and Rule A Model of Personal Rule Journal of the European Economic Association 2 2 3 162 192 doi 10 1162 154247604323067916 ISSN 1542 4766 S2CID 7846928 Suarchyvuotas originalas 2012 05 24 Nuoroda tikrinta 2022 02 14 Roumasset James 2008 m spalio 27 d The Political Economy of Corruption A Philippine Illustration PDF Havaju Manoa ekonomikos universitetas a href wiki C5 A0ablonas Cite web title Sablonas Cite web cite web a CS1 prieziura url status link Perkins Dwight 2021 m sausio 1 d Understanding political influences on Southeast Asia s development experience Fulbright Review of Economics and Policy 1 1 4 20 doi 10 1108 FREP 03 2021 0021 ISSN 2635 0181 S2CID 237774730 Manning Robert A 1984 The Philippines in Crisis Foreign Affairs 63 2 392 410 doi 10 2307 20042190 ISSN 0015 7120 JSTOR 20042190 Hail to the thief The Economist 2016 m lapkricio 12 d Roa Ana 2014 m rugsejo 29 d Regime of Marcoses cronies kleptocracy Philippine Daily Inquirer Bonner William Bonner Raymond 1987 Waltzing with a Dictator The Marcoses and the Making of American Policy anglu Times Books ISBN 978 0 8129 1326 2 Fuentecilla Jose V 2013 m balandzio 1 d Fighting from a Distance How Filipino Exiles Helped Topple a Dictator anglu Ilinojaus universiteto leidykla ISBN 978 0 252 09509 2 Marcos Rise and fall of a dictator Philippine Daily Inquirer 2016 m lapkricio 19 d Lacsamana Leodivico Cruz 1990 Philippine History and Government Second leid Phoenix Publishing House Inc ISBN 971 06 1894 6 p 189 Celoza Albert F 1997 Ferdinand Marcos and the Philippines The Political Economy of Authoritarianism ISBN 9780275941376 Shleifer Andrei Vishny Robert W 1993 m rugpjucio 1 d Corruption The Quarterly Journal of Economics 108 3 599 617 doi 10 2307 2118402 ISSN 0033 5533 JSTOR 2118402 Quah Jon S T 2010 Curbing Corruption in the Philippines Is this an Impossible Dream Philippine Journal of Public Administration 54 1 2 1 43 Suarchyvuotas originalas 2021 09 25 Nuoroda tikrinta 2022 02 14 via Filipinu Dilimano universitetas Hodess Robin Inowlocki Tania Rodriguez Diana Wolfe Toby eds 2004 Global Corruption Report 2004 PDF Sterlingas Virdzinijos valstija JAV Pluto Press in association with Transparency International pp 13 101 ISBN 0 7453 2231 X G R No 152154 July 15 2003 Supreme Court E Library Filipinu Auksciausiasis Teismas a href wiki C5 A0ablonas Cite web title Sablonas Cite web cite web a CS1 prieziura url status link Traywick Catherine 2014 m sausio 16 d Shoes Jewels and Monets The Immense Ill Gotten Wealth of Imelda Marcos The weird world of Imelda Marcos The Independent 1986 m vasario 25 d Laurie Jim 1986 Excerpt Imelda Marcos from ABC 20 20 March 1986 ABC News Suarchyvuota is originalo 2022 04 23 Nuoroda tikrinta 2022 02 14 a href wiki C5 A0ablonas Cite news title Sablonas Cite news cite news a CS1 prieziura netinkamas URL link Conde Carlos H 2007 m liepos 8 d Marcos family returning to the limelight in the Philippines The New York Times Alfred McCoy Dark Legacy Human rights under the Marcos regime 1999 m rugsejo 20 d Bueza Michael 2016 m rugpjucio 20 d Marcos World War II medals explained Rappler Marcos flees at last Philippine Daily Inquirer Nuoroda tikrinta 2017 m birzelio 29 d Maynigo Benjamin Marcos fake medals redux Part II Asian Journal USA Suarchyvuotas originalas 2016 m kovo 5 d Bondoc Jarius 2011 m balandzio 28 d Suspicions resurface about Marcos heroism The Philippine Star Maynigo Benjamin Marcos fake medals redux Part I Asian Journal USA Suarchyvuotas originalas 2017 m vasario 8 d GDP constant LCU Data data worldbank org Under Marcos dictatorship unemployment worsened prices soared poverty persisted IBON Foundation anglu 2016 m lapkricio 25 d Nuoroda tikrinta 2020 m birzelio 17 d de Dios Emmanuel S 2015 m laprkicio 16 d The truth about the economy under the Marcos regime Business World amerikieciu anglu Suarchyvuotas originalas 2020 05 06 Nuoroda tikrinta 2020 m birzelio 17 d a href wiki C5 A0ablonas Cite web title Sablonas Cite web cite web a Patikrinkite date reiksmes date Yamsuan Cathy 2011 m gruodzio 12 d Open records of Marcos spy agency Enrile urges Philippine Daily Inquirer Mendoza Ronald 2016 m vasario 26 d Ferdinand Marcos economic disaster Suarchyvuotas originalas 2021 09 22 Nuoroda tikrinta 2022 02 14 Galang Ping 2011 m vasario 11 d The economic decline that led to Marcos fall GMA News anglu Suarchyvuota is originalo 2018 m geguzes 29 d Nuoroda tikrinta 2018 m geguzes 29 d Balbosa Joven Zamoras 1992 IMF Stabilization Program and Economic Growth The Case of the Philippines Journal of Philippine Development XIX 35 Cororaton Cesar B Exchange Rate Movements in the Philippines DPIDS Discussion Paper Series 97 05 3 19 Declaration of Martial Law Official Gazette of the Republic of the Philippines Suarchyvuotas originalas 2023 10 15 Nuoroda tikrinta 2022 02 14 FM Declares Martial Law Official Gazette of the Republic of the Philippines Philippines Sunday Express 1972 m rugsejo 24 d Suarchyvuotas originalas 2022 09 25 Nuoroda tikrinta 2022 02 14 Schirmer Daniel B Shalom Stephen Roskamm 1987 The Philippines Reader A history of Colonialism Neocolonialism Dictatorship and Resistance p 191 ISBN 9780896082755 Rivett Rohan 1973 m kovo 13 d The Mark of Marcos Part I A deafening silence in the Philippines Kushida Kenji 2003 The Political Economy of the Philippines Under Marcos Property Rights in the Philippines from 1965 to 1986 PDF Stanford Journal of East Asian Affairs Panti Llanesca 2018 m spalio 16 d Imee done with apologizing for atrocities during Marcos regime GMA News amerikieciu anglu Nuoroda tikrinta 2020 m birzelio 17 d Philippine Church Leaders Fear Failure of Government Muslim Negotiations UCA News anglu 1987 m vasario 10 d Suarchyvuotas originalas 2020 06 26 Nuoroda tikrinta 2020 m birzelio 17 d Cortez Kath M 2019 m rugsejo 21 d Martial Law veterans recall fighting dark days of dictatorship Davao Today Why the Late Philippine Dictator Was No Hero Human Rights Watch anglu 2016 m lapkricio 8 d Nuoroda tikrinta 2020 m birzelio 17 d From Aquino s Assassination to People s Power Kongreso bibliotekos federaliniu tyrimu divizija Nuoroda tikrinta 2016 m kovo 2 d Hoffman David Cannon Lou Coleman Milton Dewar Helen Goshko John M Oberdorfer Don W George C 1986 m vasario 26 d In Crucial Call Laxalt Told Marcos Cut Cleanly The Washington Post Reaves Joseph A 1986 m vasario 26 d Marcos Flees Aquino Rules Peaceful Revolt Ends In Triumph Chicago Tribune Suarchyvuotas originalas 2017 10 10 Nuoroda tikrinta 2022 02 14 Benigno Aquino Jr 1983 m rugpjucio 21 d The undelivered speech of Senator Benigno S Aquino Jr upon his return from the U S 1983 m rugpjucio 21 d Official Gazette of the Republic of the Philippines Suarchyvuotas originalas 2023 10 07 Nuoroda tikrinta 2022 02 14 1983 m rugpjucio 21 d Last interview with and footage of Ninoy Aquino assassination YouTube Suarchyvuota is originalo 2022 02 14 Nuoroda tikrinta 2010 m birzelio 30 d a href wiki C5 A0ablonas Cite web title Sablonas Cite web cite web a CS1 prieziura netinkamas URL link Kashiwara Ken 1983 m spalio 16 d Aquino s Final Journey The New York Times Hail to the thief The Economist 2016 m lapkricio 12 d Chronology of the Marcos Plunder Asian Journal Suarchyvuotas originalas 2015 m spalio 23 d Nuoroda tikrinta 2016 m kovo 1 d Warde Ibrahim 2011 m geguzes 25 d From Marcos to Gaddafi Kleptocrats Old and New The World Post 2014 m spalio 12 d Imeldific collection of artworks partial list Philippine Daily Inquirer Politinis postasPries tai Diosdadas Makapagalis Filipinu prezidentas 1965 m gruodzio 30 d 1986 m sausio 25 d Po to Korazon AkinoPries tai Naujas postas Filipinu ministras pirmininkas 1978 m birzelio 12 d 1981 m birzelio 30 d Po to Pries tai Nacionalines gynybos sekretorius 1971 m rugpjucio 28 d 1972 m sausio 3 d Po to Chuanas Ponse EnrilePries tai Nacionalines gynybos sekretorius 1965 m gruodzio 31 d 1967 m sausio 20 d Po to Ernestas MataPries tai Eulogijus Rodrigesas Filipinu Senato pirmininkas 1963 m balandzio 5 d 1965 m gruodzio 30 d Po to Arturas Tolentinas

Naujausi straipsniai
  • Liepa 19, 2025

    GNK Dinamo Zagreb

  • Liepa 19, 2025

    Bulkizės apygarda

  • Liepa 19, 2025

    Bulgarijos futbolas 2002–2003 m.

  • Liepa 19, 2025

    Bulgarijos futbolas 2000–2001 m.

  • Liepa 19, 2025

    Bulgarija Eurovizijoje

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje