Eustachijus Karolis Karpis

Eustachijus Karolis Karpis
Karpiai
Karpiai
Gimė	1785 m. Rėkyva
Mirė	1848 m. gruodžio 13 d. (~63 metai) Joniškėlis
Tėvas	Felicijonas Karpis
Sutuoktinis (-ė)	Paulina Pliaterytė Viktorija Pliaterytė
Vaikai	Su Paulina Pliateryte: Pranciškus Felicijonas Benediktas Jurgis Karpis Su Viktorija Pliateryte: Felicijonas Karpis Olimpija Karpytė Olga Karpytė Konstancijus Karpis Eustachijus Karpis Aleksandra Karpytė

Eustachijus Karolis Karpis (1785 m. Rėkyva – 1863 m. vasario 23 d. Rėkyvos dvaras) – Rusijos imperijos valstybės ir švietimo veikėjas, mecenatas.

Tėvas – Felicijonas Karpis. Pirmoji žmona Paulina Pliaterytė, Jurgio Pliaterio (1760–1825 m.) duktė, su ja susilaukė sūnaus Pranciškaus. Antroji žmona Paulinos sesuo Ona Viktorija Pliaterytė (jos antrasis vyras Stanislovas Pilsudskis). Sūnūs:

• Felicijonas Karpis.
• Konstancijus Karpis, gimė 1823 m. liepos 11 d., liepos 22 d. pakrikštytas Šv. Jono bažnyčioje Vilniuje. Buvo husarų štabo rotmistras. Pagal 1868 m. gruodžio 20 d. turto dalybų aktą jam atiteko Naujamiestis, Deglėnai, Linkuva, Rimkūnai, Liesai ir Jasnogurka. Liko nevedęs. Mirė 1870 m. lapkričio 18 d. Pizoje.
• Eustachijus Karpis, gimė 1826 m. gegužės 23 d., gegužės 30 d. pakrikštytas Šv. Jono bažnyčioje Vilniuje. Valdininkavo Maskvoje 6-jame Senato valdymo departamente, buvo justicijos ministerijos 3 departamento viršininko padėjėjas. Kolegijos sekretorius. Liko viengungis. Mirė Sankt Peterburge 1852 m. liepos 16 d., o rugpjūčio 16 d. jo palaikai palaidoti Joniškėlyje.

Dukterys Olimpija, Olga ir Aleksandra.

Dvarai

Be paveldėtų tėvo žemių – Paštuvos su jai priklaususiu Leonpoliu, pagal anksti mirusio giminaičio Ignoto Karpio 1808 m. vasario 29 d. testamentą 1809–1810 m. paveldėjęs didžiulius turtus tapo vienu turtingiausių Lietuvos bajorų, stambiausias Kauno gubernijos žemvaldys. Jam priklausė Rėkyva, Joniškėlis, Gilvydžiai (seniau Veišnagola), Senkonys, Gustonys, , Klovainiai, Linkuva, Rimkūnai, Liesai, Palėvenė, Moliūnai, Naujamiestis, Paežeriai, Žubriškiai ir Daugeloniai. Jis apjungė dviejų giminės linijų valdas, kurias dar padidino pirkdamas naujas.

Pradėjęs valdyti paveldėtus dvarus, konfliktavo su jų valstiečiais, kurių dauguma dar Benedikto Karpio buvo atleisti nuo baudžiavos. Tie konfliktai tęsėsi ir vėliau, valdant jo palikuonims.

Biografija

Kilęs iš Lietuvos bajorų Karpių giminės Joniškėlio šakos.

1809 m. Raseinių žemės teisėjas. 1812 m. Švietimo komiteto Vilniuje narys. 1814 m. Upytės pavieto maršalka ir Edukacinės komisijos narys. 1819 m. Šiaulių pavieto mokyklų garbės prižiūrėtojas. 1821–1830 m. Vilniaus gubernijos bajorų maršalka, Vilniaus universiteto Fondo komisijos narys, 1818 m. įsteigtos Vilniaus tipografinės draugijos narys.

Savo dvaruose ūkininkavo palaikydamas ryšius su Imperatoriškąja kaimiškąja ūkio draugija Maskvoje, kurios nariu ir jis buvo. Jo pastangomis 1823 m. Vilniuje pasirodė rusų kalba išverstas K. Bungo „Trumpas, avių ligų, atsirandančių nuo kirmėlių kepenyse, vadinamų motilica, aprašymas“. Joniškėlyje Ignacijaus skirtomis lėšomis užbaigė ir išlaikė ligoninę, Žemės ūkio mokyklą. Savo lėšomis Joniškėlyje pastatė vargšų prieglaudą. Jo iniciatyva Pakapės filijinė bažnyčia tapo parapijine.

1848 m. gruodžio 13 d. atsisakė savo dvarų sūnų naudai. Teigiama, kad speciali komisija prievarta jo valdas perdavė sūnums dėl E. Karpio sveikatos būklės.

Nuorodos

• Dvarų kultūra – Lietuvos kultūros dalis. Karpiai Archyvuota kopija 2012-09-07 iš archive.today

Šaltiniai

1. Visuotinė lietuvių enciklopedija. IX t. 2006 m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas