Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Eustachijus Erazmas Sanguška
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Eustachijus Erazmas Sanguška | |
|---|---|
| Herbas „Pogon“ | |
| Gimė | 1768 m. spalio 10 d. |
| Mirė | 1844 m. gruodžio 2 d. (76 metai) |
| Tėvas | Jeronimas Jonušas Sanguška |
| Motina | Sesilija Uršulė Potockytė |
| Sutuoktinis (-ė) | Marija Klementina Čartioriska |
| Vaikai | , Vladislavas |
| Vikiteka | Eustachijus Erazmas Sanguška |
Kunigaikštis Eustachijus Erazmas Sanguška, (lenk. Eustachy Erazm Sanguszko; 1768 m. spalio 10 d. – 1844 m. gruodžio 2 d.) – Lenkijos įgulos vadas, Podgorecko pilies valdininkas.
Biografija
Senos ir turtingos giminės atstovas, vienintelis paskutinio Voluinės vaivados Jeronimo Jonušo Sanguškos (1743–1812) ir Sesilijos Uršulės Potockytės (1747–1772) sūnus. Mokėsi karinėje akademijoje Strasbūre, po to tarnavo Prancūzijos armijoje, į Lenkijos armiją priimtas rotmistru 1789 metais.
Rusijos-Lenkijos kare išsiskyrė Zelenco mūšyje ir tapo vienas iš pirmų 14-os paties garbingiausio Lenkijos karinio ordino Virtuti Militari kavalierių. Po lenkų pralaimėjimo priimtas į Rusijos tarnybą tuo pačiu laipsniu – brigadininkas, komandavo Kinsburgo dragūnų pulkui.
1794 metais, Kosciuškos sukilimo metu, prisijungė prie sukilėlių, buvo sukilėlių armijos generolas-majoras. Po sukilimo pralaimėjimo vėl priėmė Rusijos pilietybę, gyveno savo didžiuose dvaruose Voluinėje.
1812 metais įstojo į Prancūzijos karinę tarnybą, brigados generolu, buvo imperatoriaus Napoleono I palydos sudėtyje kampanijos į Rusiją metu kaip vienas iš trijų lenkų generolų-adjutantų imperatoriaus, kartu su Juozapu Kosakovskiu ir Liudviku Pacu. Garbingo legiono ordino kavalierius. Rusijoje jo turtas buvo konfiskuotas.
1813 metais Napoleonas padarė Sangušką divizijos generolu. Po pralaimėjimo trečią kartą išvažiavo į Rusiją, imperatoriaus Aleksandro I buvo atleista ir iki gyvenimo galo gyveno savo dvaruose, kuriuos jam grąžino atgal.
Šeima ir vaikai
Buvo vedęs Mariją Klementiną Čartioriską. 1815 metais parašė atsiminimus, kurių sudėtyje yra, 1812 metų Tėvynės karo aprašymai. Atsiminimai išleisti Krokuvoje 1876 metais.
Sūnūs: ir Vladislavas.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Eustachijus Erazmas Sanguška, Kas yra Eustachijus Erazmas Sanguška? Ką reiškia Eustachijus Erazmas Sanguška?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Eustachijus Erazmas SanguskaHerbas Pogon Gime 1768 m spalio 10 d Mire 1844 m gruodzio 2 d 76 metai Tevas Jeronimas Jonusas SanguskaMotina Sesilija Ursule PotockyteSutuoktinis e Marija Klementina CartioriskaVaikai VladislavasVikiteka Eustachijus Erazmas Sanguska Kunigaikstis Eustachijus Erazmas Sanguska lenk Eustachy Erazm Sanguszko 1768 m spalio 10 d 1844 m gruodzio 2 d Lenkijos įgulos vadas Podgorecko pilies valdininkas BiografijaEustachijus Erazmas Sanguska Juluso Kosako portretasEustachijaus Erazmo Sanguskos zmona Marija Klementina Cartioriska Senos ir turtingos gimines atstovas vienintelis paskutinio Voluines vaivados Jeronimo Jonuso Sanguskos 1743 1812 ir Sesilijos Ursules Potockytes 1747 1772 sunus Mokesi karineje akademijoje Strasbure po to tarnavo Prancuzijos armijoje į Lenkijos armija priimtas rotmistru 1789 metais Rusijos Lenkijos kare issiskyre Zelenco musyje ir tapo vienas is pirmu 14 os paties garbingiausio Lenkijos karinio ordino Virtuti Militari kavalieriu Po lenku pralaimejimo priimtas į Rusijos tarnyba tuo paciu laipsniu brigadininkas komandavo Kinsburgo dragunu pulkui 1794 metais Kosciuskos sukilimo metu prisijunge prie sukileliu buvo sukileliu armijos generolas majoras Po sukilimo pralaimejimo vel prieme Rusijos pilietybe gyveno savo didziuose dvaruose Voluineje 1812 metais įstojo į Prancuzijos karine tarnyba brigados generolu buvo imperatoriaus Napoleono I palydos sudetyje kampanijos į Rusija metu kaip vienas is triju lenku generolu adjutantu imperatoriaus kartu su Juozapu Kosakovskiu ir Liudviku Pacu Garbingo legiono ordino kavalierius Rusijoje jo turtas buvo konfiskuotas 1813 metais Napoleonas padare Sanguska divizijos generolu Po pralaimejimo trecia karta isvaziavo į Rusija imperatoriaus Aleksandro I buvo atleista ir iki gyvenimo galo gyveno savo dvaruose kuriuos jam grazino atgal Seima ir vaikaiBuvo vedes Marija Klementina Cartioriska 1815 metais parase atsiminimus kuriu sudetyje yra 1812 metu Tevynes karo aprasymai Atsiminimai isleisti Krokuvoje 1876 metais Sunus ir Vladislavas