| Europos prokuratūra | |
| Bendroji informacija | |
| Jurisdikcija | Europos Sąjunga |
| Įkurta | 2017 m. |
| Būstinė | Liuksemburgas |
| Vadovybė | |
| Vadovas | Laura Codruța Kövesi |
| Tinklalapis | |
| eppo | |
Europos prokuratūra (angl. European Public Prosecutor's Office; EPPO) – nepriklausoma Europos Sąjungos institucija, atsakinga už kovą su nusikaltimais, kenkiančiais Europos Sąjungos (ES) finansiniams interesams, įskaitant sukčiavimą, pinigų plovimą bei korupciją.
Įsteigta pagal Lisabonos sutartį tarp 24 iš 27 ES valstybių, taikant tvirtesnio bendradarbiavimo procedūrą. Formaliai institucija įsteigta 2017 m. spalio 12 dieną, o faktiškai pradėjo veiklą 2021 m. birželio 1 dieną. Europos prokuratūra yra įsikūrusi Liuksemburgo mieste, šalia kitų ES institucijų.
Istorija
Idėja įkurti bendrą Europos Sąjungos prokuratūrą atsirado 2007 metais, kai ją iškėlė Europos komisaras Franco Frattini, kaip planą sustiprinti Eurojustą. Tais pačiais metais ši idėja buvo įtvirtinta Lisabonos sutartyje. Po 2007–2008 m. finansų krizės bei Graikijos vyriausybės skolos krizės, Ispanija pasiūlė įsteigti EPPO kaip instituciją padėsiančią kovoti su finansiniais nusikaltimais Euro zonoje, tačiau diskusijos ES užtruko iki 2013 metų. 2013 m. liepos 17 dieną Europos Komisija, vicepirmininkės Viviana Reding ir eurokomisaro Algirdo Šemetos iniciatyva, pasiūlė reglamentą dėl Europos prokuratūros įsteigimo. Europos Komisijai patvirtinus ir šalims narėms pradėjus teisines formavimo procedūras, EPPO formaliai buvo įsteigtas 2017 m. spalio 12 dieną, pagal ES Reglamentą 2017/1939.
2019 m. rugsėjo 23 dieną Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba paskyrė Laura Codruța Kövesi pirmąja Europos vyriausiąja prokurore. 2021 m. birželio 1 dieną EPPO oficialiai pradėjo veiklą.
Užduotis ir struktūra
Pagrindinis Europos prokuratūros įgaliojimas yra tirti bei atlikti baudžiamojo persekiojimo veiksmus už nusikaltimus kenkiančius Europos Sąjungos (ES) finansiniams interesams, tokius kaip sukčiavimas, pinigų plovimas ar korupcija susijusi su ES lėšomis, kurių vertė viršija €10 000, bei tarpvalstybinius PVM sukčiavimo atvejus, kai žala viršija €10 mln. Europos prokuratūrą tiria nusikaltimus, kurie kenkia ES finansiniams interesams, pagal ES Reglamentą 2017/1939. Europos prokuratūros teisinis pagrindas numatytas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 86 straipsnyje, priimtame Lisabonos sutartimi.
Europos prokuratūra yra svarbus žingsnis siekiant labiau integruotos ir veiksmingesnės kovos su tarpvalstybiniais nusikaltimais Europos Sąjungos viduje, skatinant bendradarbiavimą ir koordinavimą tarp valstybių narių siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius išteklius. Kaip nepriklausoma ES institucija, Europos prokuratūra atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant teisės viršenybę ir ES finansų sistemos vientisumą.
Struktūra
Centriniame lygmenyje Europos prokuratūra turi prokurorų kolegiją, kurią sudaro Europos vyriausiasis prokuroras ir po vieną prokurorą iš kiekvienos valstybės narės. Du iš šių prokurorų taip pat yra paskiriami vyriausiojo prokuroro pavaduotojais. Nacionaliniame lygmenyje EPPO turi deleguotuosius prokurorus ir nuolatines kolegijas. Deleguotieji prokurorai atlieka nusikalstamų veikų tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą. Šie prokurorai turi visišką nepriklausomybę nuo savo nacionalinių institucijų. Europos prokurorai duoda priesaiką Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.
Biudžetas
2024 m. vasario mėnesį Europos prokuratūra paprašė skirti €79,7 mln biudžetą.
Šalys narės
Europos prokuratūra buvo suformuota naudojant ES tvirtesnio bendradarbiavimo procedūrą. Šiuo metu EPPO dalyvauja 24 valstybės narės.
Esamos narės
Nedalyvaujančios
Danija ir Airija yra atsisakiusios dalyvauti (angl. opt-out) ES laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės (angl. area of freedom, security and justice; AFSJ) politikoje.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Europos prokuratūra, Kas yra Europos prokuratūra? Ką reiškia Europos prokuratūra?