Europos kultūros sostinės statusas (iki 1999 m.: Europos kultūros miestas) – kasmet nuo 1985 m. suteikiamas bent vienam Europos miestui, nuo 2007 m. – dviem, nuo 2020 m. kas trejus metus – trims. Miestai priskiriami iš Europos Sąjungos, ELPA (EEE) ir iš ES šalių-kandidačių (tarp jų ir galimų).[1]
Idėja įgyvendinta 1985 metais tuometinės Graikijos kultūros ministrės Melinos Merkuri iniciatyva – Europos Sąjungos Ministrų Taryba oficialiai patvirtino programą „Europos kultūros sostinės“. ES programa „Europos kultūros sostinė“ siekia puoselėti bendrąsias kultūros vertybes ir padėti išlaikyti tradicines šalių narių kultūras bei didinti jų žinomumą. Kultūros sostinių yra reikalaujama integruoti programos veiklas į ilgalaikes miestų strategijas, kurios (remiantis darnumo siekiu) turėtų būti darnios plėtros strategijomis. Tokiu būdu per kultūros sostinės programą taip pat turėtų būti skleidžiamos darnumo idėjos, kurios galėtų prisidėti, keičiant žmonių vertybines nuostatas, įsitikinimus ir elgseną[2].
Iš Baltijos valstybių Vilnius buvo 2009 m. Europos kultūros sostine,[3]2011 m. – Talinas, 2014 m. – Ryga, Kaunas šiuo metu yra 2022 m. Europos kultūros sostinė,[3]2024 m. ja taps Estijos miestas Tartu, o 2027 m. kuris nors Latvijos miestas.
Chronologija
redaguoti| Metai | Miestas | Valstybė | Pastabos/nuorodos |
|---|---|---|---|
| 1985 | Atėnai | Graikija | |
| 1986 | Florencija | Italija | |
| 1987 | Amsterdamas | Nyderlandai | |
| 1988 | Vakarų Berlynas | Vakarų Vokietija | Berlynas nuo Vokietijos susivienijimo 1990 metais |
| 1989 | Paryžius | Prancūzija | |
| 1990 | Glazgas | Jungtinė Karalystė | |
| 1991 | Dublinas | Airija | |
| 1992 | Madridas | Ispanija | |
| 1993 | Antverpenas | Belgija | |
| 1994 | Lisabona | Portugalija | |
| 1995 | Liuksemburgas | Liuksemburgas | |
| 1996 | Kopenhaga | Danija | |
| 1997 | Salonikai | Graikija | |
| 1998 | Stokholmas | Švedija | |
| 1999 | Veimaras | Vokietija | |
| 2000 | Avinjonas | Prancūzija | 2000-ieji buvo vadinami tūkstantmečio metais ir su jais buvo elgiamasi ypatingu būdu, siekiant pabrėžti ilgalaikį Europos miestų paveldą ir indėlį į pasaulio kultūrą ir civilizaciją. Dėl šios priežasties buvo pasirinkti devyni miestai, įskaitant dviejų valstybių miestus, kurios į ES įstojo 2004 m. gegužės 1 d.[4] |
| Bergenas | Norvegija | ||
| Bolonija | Italija | ||
| Briuselis | Belgija | ||
| Helsinkis | Suomija | ||
| Krokuva | Lenkija | ||
| Praha | Čekija | ||
| Reikjavikas | Islandija | ||
| Santjago de Kompostela | Ispanija | ||
| 2001 | Roterdamas | Nyderlandai | |
| Portas | Portugalija | ||
| 2002 | Briugė | Belgija | |
| Salamanka | Ispanija | ||
| 2003 | Gracas | Austrija | |
| 2004 | Genuja | Italija | |
| Lilis | Prancūzija | ||
| 2005 | Korkas | Airija | |
| 2006 | Patrai | Graikija | |
| 2007 | Sibiu | Rumunija | |
| Liuksemburgas | Liuksemburgas | ||
| 2008 | Mančesteris | Jungtinė Karalystė | |
| Stavangeris | Norvegija | ||
| 2009 | Vilnius | Lietuva | |
| Lincas | Austrija | Linz 2009 | |
| 2010 | Esenas | Vokietija | buvo atstovaujama Rūro sritis; Vokietija |
| Stambulas | Turkija | ||
| Pėčas | Vengrija | ||
| 2011 | Turku | Suomija | |
| Talinas | Estija | ||
| 2012 | Gimarainsas | Portugalija | |
| Mariboras | Slovėnija | ||
| 2013 | Marselis | Prancūzija | |
| Košicė | Slovakija | ||
| 2014 | Ryga | Latvija | |
| Umėjas | Švedija | ||
| 2015 | Monsonas | Belgija | |
| Pilzenas | Čekija | ||
| 2016 | San Sebastianas | Ispanija | |
| Vroclavas | Lenkija | Wrocław 2016 2017-07-29 iš Wayback Machine projekto. | |
| 2017 | Orhusas | Danija | Aarhus 2017 |
| Pafas | Kipras | Pafos 2017 2020-09-23 iš Wayback Machine projekto. | |
| 2018 | Leuvardenas | Nyderlandai | |
| Valeta | Malta | Valletta 2018 | |
| 2019 | Matera | Italija | Matera 2019 |
| Plovdivas | Bulgarija | Plovdiv 2019 | |
| 2020 | Rijeka | Kroatija | Rijeka 2020 2023-05-15 iš Wayback Machine projekto. |
| Golvėjus | Airija | Galway 2020 2024-05-16 iš Wayback Machine projekto. | |
| 2022 | Kaunas | Lietuva | Programos įgyvendinimo projektas „Kaunas 2022“ |
| Ešas prie Alzeto | Liuksemburgas | Esch-sur-Alzette 2022 2023-04-10 iš Wayback Machine projekto. | |
| Novi Sadas | Serbija | Novi Sad 2022 (Pavėlinta dėl COVID-19 pandemijos) | |
| 2023 | Vesprėmas | Vengrija | Veszprém 2023 2023-03-25 iš Wayback Machine projekto. |
| Timišoara | Rumunija | Timișoara 2023 (Pavėlinta dėl COVID-19 pandemijos) | |
| Eleusinas | Graikija | Eleusis 2023 (Pavėlinta dėl COVID-19 pandemijos) | |
| 2024 | Tartu | Estija | Tartu 2024 |
| Bad Išlis | Austrija | Salzkammergut 2024 2021-06-25 iš Wayback Machine projekto. | |
| Budė | Norvegija | Bodø 2024 2021-04-16 iš Wayback Machine projekto. | |
| 2025 | Nova Gorica/Goricija (jungtinė) | Slovėnija Italija | GO! 2025 |
| Chemnicas | Vokietija | Chemnitz 2025 | |
| 2026 | Trenčynas[5] | Slovakija | Trenčín 2026 |
| Oulu | Suomija | Oulu 2026 | |
- (PDF). European Commission. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2019-06-03. Nuoroda tikrinta 2018-06-18.
- Burkšienė, V., Dvorak, J., Burbulytė-Tsiskarishvili, G. (2018). Sustainability and Sustainability Marketing in Competing for the Title of European Capital of Culture. Organizacija, Vol. 51 (1), p. 66-78
- Europos kultūros sostinė. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-06-12.
- „Association of European Cities of Culture of the Year 2000 - KRAKOW THE OPEN CITY“. www.krakow.pl. Nuoroda tikrinta 2021-02-25.
- „Trenčín to be the European Capital of Culture 2026 in Slovakia“. europa.eu. 2021-12-10. Nuoroda tikrinta 2021-12-29.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Europos kultūros sostinė, Kas yra Europos kultūros sostinė? Ką reiškia Europos kultūros sostinė?