Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šis straipsnis apie Europos vyrų krepšinio turnyrą Apie moterų Europos čempionatą skaitykite straipsnyje Europos moterų
Europos krepšinio čempionatas
- Šis straipsnis apie Europos vyrų krepšinio turnyrą. Apie moterų Europos čempionatą skaitykite straipsnyje Europos moterų krepšinio čempionatas.
| Europos krepšinio čempionatas | |
|---|---|
| Šalys | FIBA Europe narės |
| Regionas | FIBA Europe (Europa) |
| Pirmasis čempionatas | 1935 m. |
| Komandų sk. | 24 |
| Paskutinė čempionė | Ispanija |
| Čempionė daugiausiai kartų | Sovietų Sąjunga (14 kartų) |
| Oficiali svetainė | www.FIBAEurope.com |
Europos krepšinio čempionatas – krepšinio čempionatas, kuriame susirenka stipriausios Europos žemyno valstybių vyrų rinktinės. Šie krepšinio čempionatai rengiami nuo 1935 m., vyksta kas dveji metai (neporiniais metais, siekiant išvengti persidengimo su pasaulio čempionatais ir olimpiadomis).
Istorija
1932 m. buvo įkurta Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA), kuri pasiekė, kad krepšinis būtų įtrauktas į olimpinių sporto šakų sąrašą. Jau 1935 m. Ženevoje, Šveicarijoje, kur buvo įsikūrusi FIBA, buvo surengtas pirmasis Europos krepšinio čempionatas. Čempionate iš viso dalyvavo 10 rinktinių, vyko vienerios atrankos rungtynės tarp Ispanijos ir Portugalijos rinktinių. Tarpusavio rungtynių nugalėtoja tapo ir teisę dalyvauti čempionate iškovojo Ispanija, kuri vėliau iškovojo antrąją vietą. Pirmajame finale kovojo Latvija ir Ispanija, pergalę šventė Latvija 24:18. Latvija tapo pirmaisiais čempionais, tačiau nebuvo apdovanoti medaliais, kadangi ši apdovanojimų tradicija susiformavo vėliau. Pagal tuo metu galiojusią tvarką šalis nugalėtoja gaudavo teisę surengti kitą čempionatą, todėl antrasis čempionatas 1937 m. surengtas Latvijoje. Rygoje čempionatas vyko ne uždaroje arenoje, o atviroje aikštelėje, kadangi Latvija neturėjo tam tinkamos arenos. Antrajame čempionate triumfavo Lietuva nugalėjusi Italiją ir pirmąkart tapusi Europos čempionais. Šiame čempionate dalyvavo ir Egipto rinktinė, kuriai buvo leista dalyvauti, kadangi Afrikoje ji neturėjo varžovų. 1939 m. čempionatas vyko Lietuvoje specialiai tam pastatytoje Kauno halėje. Lietuva išlaikė dominavimą Europos krepšinyje ir antrą kartą tapo Europos čempionais, įveikę Latviją.
Dėl Antrojo pasaulinio karo septynerius metus čempionatas nebuvo rengiamas. Po jo, Tarybų Sąjungai okupavus Lietuvą ir Latviją, pirmųjų čempionatų nugalėtojos išnyko iš Europos krepšinio geografijos. 1946 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas vėl buvo surengtas Ženevoje, kur italas Džiuzepė Stefaninis () pademonstravo metimą šuolyje, o čempionais tapo Čekoslovakijos krepšininkai, įveikę italus. Čekoslovakiją į pergalę vedė , kuris iki 1960 m. buvo laikomas vienu iš geriausių krepšininkų Europoje. 1947 m. čempionate debiutavo Tarybų Sąjungos ir Jugoslavijos rinktinės, kurios vėliau ilgą laiką dominavo Europos ir pasaulio krepšinyje. TSRS rinktinė jau debiutiniais metais tapo Europos čempione. Ji buvo sudaryta iš lietuvių, latvių, estų, ukrainiečių, rusų ir kitų tautų atstovų, dominavo visuose mačuose, varžovus įveikdama vidutiniu 25 tašku skirtumu. 1949 m. čempionatas įvyko Egipte. Jame, dėl nesaugaus tuometinio oro transporto, dalyvavo tik 4 rinktinės iš Europos. Šiame turnyre debiutavo Graikija, Turkija ir Nyderlandai, o dėl dalyvių stygiaus į čempionatą buvo pakviestos Libano ir Sirijos rinktinės. Čempionato nugalėtojais tapo šeimininkai egiptiečiai, įveikę prancūzus.
Nuo 1951 m. iki 1971 m. čempionatuose dominavo TSRS rinktinė, kuri tik kartą (1955 m.) netapo čempione. Tuomet TSRS rinktinė tenkinosi bronza, o čempionais tapo vengrai. 1961 m. pirmuosius medalius iškovojo Jugoslavijos rinktinė. Nuo sekančio, 1963 m. čempionato Lenkijoje, FIBA sprendimu buvo sumažintas dalyvių skaičius finaliniame etape iki 16 bei įdiegta kvalifikacijos sistema, siekiant patekti į finalinį etapą. Registracija liko atvira visiems, bet kvalifikacinio etapo metu buvo išsiaiškinama 16 finalinio etapo dalyvių. Nuo 1963 m. taip pat pradėtas rinkti naudingiausias čempionato žaidėjas, pirmąjį titulą pelnė ispanas (). Kita naujovė atsirado 1965 m., kai buvo nuspręsta turnyrą rengti ne viename, o keliuose čempionatą organizuojančios šalies miestuose. 1967 m. Suomijoje vykusiame čempionate pradėta daugiau dėmesio skirti žiniasklaidai, užsienio žurnalistams, čempionatas buvo rodomas per televiziją, detaliai fiksuota visa turnyro statistika. 1967 m. taip pat buvo išrinktas geriausių čempionato žaidėjų penketukas, į kurį pateko ir lietuvis Modestas Paulauskas.
1973 m. čempionate vedami jugoslavai laimėjo auksą ir nukarūnavo iki tol aštuonis kartus iš eilės auksą laimėjusią TSRS rinktinę, Jugoslavija savo pasiekimą pakartojo 1975 ir 1977 metais. 1983 m. čempione pirmą kartą tapo Italijos rinktinė, finale įveikusi Ispaniją. 1985 m. TSRS paskutinį kartą tapo čempionais. 1987 m. čempionais pirmą kartą tapo vedami Graikijos krepšininkai, antroje vietoje palikdama TSRS, kuri kitame čempionate užėmė tik trečią vietą. 1989 m. ir 1991 m. čempionatus laimėjo jugoslavai.
Prieš 1993 m. čempionatą Europos krepšinio geografijoje įvyko dideli pokyčiai, kadangi, subyrėjus TSRS ir Jugoslavijos valstybėms, atsirado keliolika naujų rinktinių. Viena iš jų – Kroatijos rinktinė – jau pirmuoju bandymu iškovojo bronzos medalius, o čempionais 1993 m. tapo šeimininkai vokiečiai. 1995 m., po 56 metų pertraukos, Europos krepšinio čempionate vėl dalyvavo Lietuvos rinktinė, kuri iškovojo sidabro medalius. Čempionais 1995 m., kaip ir 1997 m. bei 2001 m. tapo XX a. paskutiniajame dešimtmetyje Europos krepšinyje dominavusi Jugoslavijos Federacinės Respublikos (sudarytos iš Serbijos ir Juodkalnijos) rinktinė. Tik 1999 m. Jugoslavijos dominavimą trumpam buvo nutraukę italai, kurie įveikė jugoslavus pusfinalyje ir privertė juos tenkintis trečiąją vieta.
XXI amžiaus pradžioje Europos krepšinyje ėmė ryškėti ispanų dominavimas. 2003 m. jie finale buvo priversti pripažinti Lietuvos rinktinės, kuri trečiąkart istorijoje tapo stipriausia Europos komanda, pranašumą. 2005 m. ispanai suklupo pusfinalyje, o čempionais antrą kartą istorijoje tapo Teodoro Papaluko vedama Graikijos rinktinė. 2007 m. ispanai buvo čempionato šeimininkai, tačiau finale po atkaklios kovos 59:60 turėjo pripažinti Rusijos rinktinės pergalę, o Lietuva, įveikusi buvusius čempionus – Graikijos rinktinę, iškovojo bronzą. 2009 m. Ispanija pagaliau nutraukė savo nesėkmių seriją ir septintu bandymu (iki tol pralaimėjusi visus 6 žaistus finalus) iškovojo Europos čempionų titulą, finale įveikusi Serbiją, kuri pakilo ant prizininkų pakylos po 8 metų pertraukos ir pirmą kartą kaip nepriklausoma valstybė (nebe Jugoslavija ar Serbija ir Juodkalnija). Kovoje dėl trečios vietos, pirmą kartą ketvirtfinalio barjerą peržengusius slovėnus įveikė graikai.
2015 m. Europos krepšinio čempionatas turėjo būti surengtas Ukrainoje, tačiau dėl šalyje kilusio karinio konflikto su Rusija, krepšinio renginys buvo perkeltas kitiems rengėjams. Pirmą kartą istorijoje čempionatas bus rengiamas keturiose šalyse – Kroatijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Latvijoje.
Vyrų čempionatų prizininkai
| Čempionatas | Auksas | Sidabras | Bronza |
|---|---|---|---|
| 1935 m. Šveicarijoje | Latvija | Ispanija | Čekoslovakija |
| 1937 m. Latvijoje | Lietuva | Italija | Prancūzija |
| 1939 m. Lietuvoje | Lietuva | Latvija | Lenkija |
| 1946 m. Šveicarijoje | Čekoslovakija | Italija | Vengrija |
| 1947 m. Čekoslovakijoje | SSRS | Čekoslovakija | Egiptas |
| 1949 m. Egipte | Egiptas | Prancūzija | Graikija |
| 1951 m. Prancūzijoje | SSRS | Čekoslovakija | Prancūzija |
| 1953 m. TSRS | SSRS | Vengrija | Prancūzija |
| 1955 m. Vengrijoje | Vengrija | Čekoslovakija | SSRS |
| SSRS | Bulgarija | Čekoslovakija | |
| 1959 m. Turkijoje | SSRS | Čekoslovakija | Prancūzija |
| 1961 m. Jugoslavijoje | SSRS | Jugoslavija | Bulgarija |
| 1963 m. Lenkijoje | SSRS | Lenkija | Jugoslavija |
| 1965 m. TSRS | SSRS | Jugoslavija | Lenkija |
| 1967 m. Suomijoje | SSRS | Čekoslovakija | Lenkija |
| 1969 m. Italijoje | SSRS | Jugoslavija | Čekoslovakija |
| 1971 m. Vokietijoje | SSRS | Jugoslavija | Italija |
| 1973 m. Ispanijoje | Jugoslavija | Ispanija | SSRS |
| 1975 m. Jugoslavijoje | Jugoslavija | SSRS | Italija |
| 1977 m. Belgijoje | Jugoslavija | SSRS | Čekoslovakija |
| SSRS | Izraelis | Jugoslavija | |
| 1981 m. Čekoslovakijoje | SSRS | Jugoslavija | Čekoslovakija |
| 1983 m. Prancūzijoje | Italija | Ispanija | SSRS |
| 1985 m. Vokietijoje | SSRS | Čekoslovakija | Italija |
| 1987 m. Graikijoje | Graikija | SSRS | Jugoslavija |
| 1989 m. Jugoslavijoje | Jugoslavija | Graikija | SSRS |
| 1991 m. Italijoje | Jugoslavija | Italija | Ispanija |
| 1993 m. Vokietijoje | Vokietija | Rusija | Kroatija |
| 1995 m. Graikijoje | Serbija ir Juodkalnija | Lietuva | Kroatija |
| 1997 m. Ispanijoje | Serbija ir Juodkalnija | Italija | Rusija |
| 1999 m. Prancūzijoje | Italija | Ispanija | Serbija ir Juodkalnija |
| 2001 m. Turkijoje | Serbija ir Juodkalnija | Turkija | Ispanija |
| 2003 m. Švedijoje | Lietuva | Ispanija | Italija |
| 2005 m. Serbijoje ir Juodkalnijoje | Graikija | Vokietija | Prancūzija |
| 2007 m. Ispanijoje | Rusija | Ispanija | Lietuva |
| 2009 m. Lenkijoje | Ispanija | Serbija | Graikija |
| 2011 m. Lietuvoje | Ispanija | Prancūzija | Rusija |
| 2013 m. Slovėnijoje | Prancūzija | Lietuva | Ispanija |
| 2015 m. Prancūzijoje (Kroatijoje, Vokietija ir Latvijoje) | Ispanija | Lietuva | Prancūzija |
| 2017 m. Turkijoje (Izraelyje, Rumunijoje, Suomijoje) | Slovėnija | Serbija | Ispanija |
| 2022 m. Vokietijoje (Čekijoje, Gruzijoje, Italijoje) | Ispanija | Prancūzija | Vokietija |
| 2025 m. Latvijoje (Kipre, Suomijoje, Lenkijoje) |
Dalyvavusių valstybių vyrų medaliai
- Vėliava, valstybė (Iškovoti medaliai iki 2022 m. imtinai);
Dalyvavusių valstybių iškovoti medaliai:
- Sovietų Sąjunga ( auksas (14): 1947, 1951, 1953, 1957, 1959, 1961, 1963, 1965, 1967, 1969, 1971, 1979, 1981, 1985; sidabras (3): 1975, 1977, 1987; bronza (4): 1955, 1973, 1983, 1989);
- Jugoslavijos SFR ( auksas (5): 1973, 1975, 1977, 1989, 1991; sidabras (5): 1961, 1965, 1969, 1971, 1981; bronza (3): 1963, 1979, 1987);
- Ispanija ( auksas (4): 2009, 2011, 2015, 2022; sidabras (6): 1935, 1973, 1983, 1999, 2003, 2007; bronza (4): 1991, 2001, 2013, 2017);
- Lietuva ( auksas (3): 1937, 1939, 2003; sidabras (3): 1995, 2013, 2015; bronza (1): 2007);
- Serbija ( auksas (3): 1995, 1997, 2001; sidabras (2): 2009, 2017; bronza (1): 1999);
- Italija ( auksas (2): 1983, 1999; sidabras (4): 1937, 1946, 1991, 1997; bronza (4): 1971, 1975, 1985, 2003);
- Graikija ( auksas (2): 1987, 2005; sidabras (1): 1989; bronza (2): 1949, 2009);
- Čekoslovakija ( auksas (1) 1946; sidabras (6): 1947, 1951, 1955, 1959, 1967, 1985; bronza (5): 1935, 1957, 1969 1977, 1981);
- Prancūzija (( auksas (1) 2013; sidabras (3): 1949, 2011, 2022; bronza (6): 1937, 1951, 1953, 1959, 2005, 2015);
- Rusija ( auksas (1): 2007; sidabras (1): 1993; bronza (2): 1997 , 2011);
- Vengrija ( auksas (1): 1955; sidabras (1): 1953; bronza (1): 1946);
- Vokietija ( auksas (1): 1993; sidabras (1): 2005; bronza (1): 2022);
- Latvija ( auksas (1): 1935; sidabras (1): 1939);
- Egiptas ( auksas (1); 1949; bronza (1): 1947);
- Slovėnija ( auksas (1); 2017);
- Lenkija ( sidabras (1): 1963; bronza (3): 1939, 1965, 1967);
- Bulgarija ( sidabras (1): 1957; bronza (1): 1961);
- Turkija ( sidabras (1): 2001);
- Izraelis ( sidabras (1): 1979);
- Kroatija ( bronza (2): 1993, 1995).
Naudingiausias žaidėjas
Naudingiausių žaidėjų sąrašas:
| Metai | Naudingiausias žaidėjas |
|---|---|
| 1963 | |
| 1965 | Modestas Paulauskas () |
| 1985 | Arvydas Sabonis () |
| 1987 | |
| 1989 | Dražen Petrović () |
| 1991 | Toni Kukoč () |
| 1993 | |
| 1995 | Šarūnas Marčiulionis |
| 1997 | Aleksandar Đorđević |
| 1999 | Gregor Fucka |
| 2001 | Predrag Stojaković |
| 2003 | Šarūnas Jasikevičius |
| 2005 | Dirk Nowitzki |
| 2007 | Andrei Kirilenko |
| 2009 | Pau Gasol |
| 2011 | Juan Carlos Navarro |
| 2013 | Tony Parker |
| 2015 | Pau Gasol |
| 2017 | Goran Dragič |
| 2022 | Willy Hernangómez |
Nuorodos
- SPO :). 2007 rugpjūtis Nr. 8 (21). 35-36 p.
- delfi.lt Rusijos krepšininkai – Europos čempionai
- EUROBASKET 2015 HOST CITIES Archyvuota kopija 2015-02-05 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Europos krepšinio čempionatas, Kas yra Europos krepšinio čempionatas? Ką reiškia Europos krepšinio čempionatas?
Sis straipsnis apie Europos vyru krepsinio turnyra Apie moteru Europos cempionata skaitykite straipsnyje Europos moteru krepsinio cempionatas Europos krepsinio cempionatasSalys FIBA Europe naresRegionas FIBA Europe Europa Pirmasis cempionatas 1935 m Komandu sk 24Paskutine cempione IspanijaCempione daugiausiai kartu Sovietu Sajunga 14 kartu Oficiali svetaine www FIBAEurope com Europos krepsinio cempionatas krepsinio cempionatas kuriame susirenka stipriausios Europos zemyno valstybiu vyru rinktines Sie krepsinio cempionatai rengiami nuo 1935 m vyksta kas dveji metai neporiniais metais siekiant isvengti persidengimo su pasaulio cempionatais ir olimpiadomis Istorija1932 m buvo įkurta Tarptautine krepsinio federacija FIBA kuri pasieke kad krepsinis butu įtrauktas į olimpiniu sporto saku sarasa Jau 1935 m Zenevoje Sveicarijoje kur buvo įsikurusi FIBA buvo surengtas pirmasis Europos krepsinio cempionatas Cempionate is viso dalyvavo 10 rinktiniu vyko vienerios atrankos rungtynes tarp Ispanijos ir Portugalijos rinktiniu Tarpusavio rungtyniu nugaletoja tapo ir teise dalyvauti cempionate iskovojo Ispanija kuri veliau iskovojo antraja vieta Pirmajame finale kovojo Latvija ir Ispanija pergale svente Latvija 24 18 Latvija tapo pirmaisiais cempionais taciau nebuvo apdovanoti medaliais kadangi si apdovanojimu tradicija susiformavo veliau Pagal tuo metu galiojusia tvarka salis nugaletoja gaudavo teise surengti kita cempionata todel antrasis cempionatas 1937 m surengtas Latvijoje Rygoje cempionatas vyko ne uzdaroje arenoje o atviroje aiksteleje kadangi Latvija neturejo tam tinkamos arenos Antrajame cempionate triumfavo Lietuva nugalejusi Italija ir pirmakart tapusi Europos cempionais Siame cempionate dalyvavo ir Egipto rinktine kuriai buvo leista dalyvauti kadangi Afrikoje ji neturejo varzovu 1939 m cempionatas vyko Lietuvoje specialiai tam pastatytoje Kauno haleje Lietuva islaike dominavima Europos krepsinyje ir antra karta tapo Europos cempionais įveike Latvija Del Antrojo pasaulinio karo septynerius metus cempionatas nebuvo rengiamas Po jo Tarybu Sajungai okupavus Lietuva ir Latvija pirmuju cempionatu nugaletojos isnyko is Europos krepsinio geografijos 1946 m Europos vyru krepsinio cempionatas vel buvo surengtas Zenevoje kur italas Dziuzepe Stefaninis pademonstravo metima suolyje o cempionais tapo Cekoslovakijos krepsininkai įveike italus Cekoslovakija į pergale vede kuris iki 1960 m buvo laikomas vienu is geriausiu krepsininku Europoje 1947 m cempionate debiutavo Tarybu Sajungos ir Jugoslavijos rinktines kurios veliau ilga laika dominavo Europos ir pasaulio krepsinyje TSRS rinktine jau debiutiniais metais tapo Europos cempione Ji buvo sudaryta is lietuviu latviu estu ukrainieciu rusu ir kitu tautu atstovu dominavo visuose macuose varzovus įveikdama vidutiniu 25 tasku skirtumu 1949 m cempionatas įvyko Egipte Jame del nesaugaus tuometinio oro transporto dalyvavo tik 4 rinktines is Europos Siame turnyre debiutavo Graikija Turkija ir Nyderlandai o del dalyviu stygiaus į cempionata buvo pakviestos Libano ir Sirijos rinktines Cempionato nugaletojais tapo seimininkai egiptieciai įveike prancuzus Nuo 1951 m iki 1971 m cempionatuose dominavo TSRS rinktine kuri tik karta 1955 m netapo cempione Tuomet TSRS rinktine tenkinosi bronza o cempionais tapo vengrai 1961 m pirmuosius medalius iskovojo Jugoslavijos rinktine Nuo sekancio 1963 m cempionato Lenkijoje FIBA sprendimu buvo sumazintas dalyviu skaicius finaliniame etape iki 16 bei įdiegta kvalifikacijos sistema siekiant patekti į finalinį etapa Registracija liko atvira visiems bet kvalifikacinio etapo metu buvo issiaiskinama 16 finalinio etapo dalyviu Nuo 1963 m taip pat pradetas rinkti naudingiausias cempionato zaidejas pirmajį titula pelne ispanas Kita naujove atsirado 1965 m kai buvo nuspresta turnyra rengti ne viename o keliuose cempionata organizuojancios salies miestuose 1967 m Suomijoje vykusiame cempionate pradeta daugiau demesio skirti ziniasklaidai uzsienio zurnalistams cempionatas buvo rodomas per televizija detaliai fiksuota visa turnyro statistika 1967 m taip pat buvo isrinktas geriausiu cempionato zaideju penketukas į kurį pateko ir lietuvis Modestas Paulauskas 1973 m cempionate vedami jugoslavai laimejo auksa ir nukarunavo iki tol astuonis kartus is eiles auksa laimejusia TSRS rinktine Jugoslavija savo pasiekima pakartojo 1975 ir 1977 metais 1983 m cempione pirma karta tapo Italijos rinktine finale įveikusi Ispanija 1985 m TSRS paskutinį karta tapo cempionais 1987 m cempionais pirma karta tapo vedami Graikijos krepsininkai antroje vietoje palikdama TSRS kuri kitame cempionate uzeme tik trecia vieta 1989 m ir 1991 m cempionatus laimejo jugoslavai Pries 1993 m cempionata Europos krepsinio geografijoje įvyko dideli pokyciai kadangi subyrejus TSRS ir Jugoslavijos valstybems atsirado keliolika nauju rinktiniu Viena is ju Kroatijos rinktine jau pirmuoju bandymu iskovojo bronzos medalius o cempionais 1993 m tapo seimininkai vokieciai 1995 m po 56 metu pertraukos Europos krepsinio cempionate vel dalyvavo Lietuvos rinktine kuri iskovojo sidabro medalius Cempionais 1995 m kaip ir 1997 m bei 2001 m tapo XX a paskutiniajame desimtmetyje Europos krepsinyje dominavusi Jugoslavijos Federacines Respublikos sudarytos is Serbijos ir Juodkalnijos rinktine Tik 1999 m Jugoslavijos dominavima trumpam buvo nutrauke italai kurie įveike jugoslavus pusfinalyje ir priverte juos tenkintis treciaja vieta XXI amziaus pradzioje Europos krepsinyje eme rysketi ispanu dominavimas 2003 m jie finale buvo priversti pripazinti Lietuvos rinktines kuri treciakart istorijoje tapo stipriausia Europos komanda pranasuma 2005 m ispanai suklupo pusfinalyje o cempionais antra karta istorijoje tapo Teodoro Papaluko vedama Graikijos rinktine 2007 m ispanai buvo cempionato seimininkai taciau finale po atkaklios kovos 59 60 turejo pripazinti Rusijos rinktines pergale o Lietuva įveikusi buvusius cempionus Graikijos rinktine iskovojo bronza 2009 m Ispanija pagaliau nutrauke savo nesekmiu serija ir septintu bandymu iki tol pralaimejusi visus 6 zaistus finalus iskovojo Europos cempionu titula finale įveikusi Serbija kuri pakilo ant prizininku pakylos po 8 metu pertraukos ir pirma karta kaip nepriklausoma valstybe nebe Jugoslavija ar Serbija ir Juodkalnija Kovoje del trecios vietos pirma karta ketvirtfinalio barjera perzengusius slovenus įveike graikai 2015 m Europos krepsinio cempionatas turejo buti surengtas Ukrainoje taciau del salyje kilusio karinio konflikto su Rusija krepsinio renginys buvo perkeltas kitiems rengejams Pirma karta istorijoje cempionatas bus rengiamas keturiose salyse Kroatijoje Prancuzijoje Vokietijoje ir Latvijoje Vyru cempionatu prizininkaiCempionatas Auksas Sidabras Bronza1935 m Sveicarijoje Latvija Ispanija Cekoslovakija1937 m Latvijoje Lietuva Italija Prancuzija1939 m Lietuvoje Lietuva Latvija Lenkija1946 m Sveicarijoje Cekoslovakija Italija Vengrija1947 m Cekoslovakijoje SSRS Cekoslovakija Egiptas1949 m Egipte Egiptas Prancuzija Graikija1951 m Prancuzijoje SSRS Cekoslovakija Prancuzija1953 m TSRS SSRS Vengrija Prancuzija1955 m Vengrijoje Vengrija Cekoslovakija SSRSSSRS Bulgarija Cekoslovakija1959 m Turkijoje SSRS Cekoslovakija Prancuzija1961 m Jugoslavijoje SSRS Jugoslavija Bulgarija1963 m Lenkijoje SSRS Lenkija Jugoslavija1965 m TSRS SSRS Jugoslavija Lenkija1967 m Suomijoje SSRS Cekoslovakija Lenkija1969 m Italijoje SSRS Jugoslavija Cekoslovakija1971 m Vokietijoje SSRS Jugoslavija Italija1973 m Ispanijoje Jugoslavija Ispanija SSRS1975 m Jugoslavijoje Jugoslavija SSRS Italija1977 m Belgijoje Jugoslavija SSRS CekoslovakijaSSRS Izraelis Jugoslavija1981 m Cekoslovakijoje SSRS Jugoslavija Cekoslovakija1983 m Prancuzijoje Italija Ispanija SSRS1985 m Vokietijoje SSRS Cekoslovakija Italija1987 m Graikijoje Graikija SSRS Jugoslavija1989 m Jugoslavijoje Jugoslavija Graikija SSRS1991 m Italijoje Jugoslavija Italija Ispanija1993 m Vokietijoje Vokietija Rusija Kroatija1995 m Graikijoje Serbija ir Juodkalnija Lietuva Kroatija1997 m Ispanijoje Serbija ir Juodkalnija Italija Rusija1999 m Prancuzijoje Italija Ispanija Serbija ir Juodkalnija2001 m Turkijoje Serbija ir Juodkalnija Turkija Ispanija2003 m Svedijoje Lietuva Ispanija Italija2005 m Serbijoje ir Juodkalnijoje Graikija Vokietija Prancuzija2007 m Ispanijoje Rusija Ispanija Lietuva2009 m Lenkijoje Ispanija Serbija Graikija2011 m Lietuvoje Ispanija Prancuzija Rusija2013 m Slovenijoje Prancuzija Lietuva Ispanija2015 m Prancuzijoje Kroatijoje Vokietija ir Latvijoje Ispanija Lietuva Prancuzija2017 m Turkijoje Izraelyje Rumunijoje Suomijoje Slovenija Serbija Ispanija2022 m Vokietijoje Cekijoje Gruzijoje Italijoje Ispanija Prancuzija Vokietija2025 m Latvijoje Kipre Suomijoje Lenkijoje Dalyvavusiu valstybiu vyru medaliaiVeliava valstybe Iskovoti medaliai iki 2022 m imtinai Dalyvavusiu valstybiu iskovoti medaliai Sovietu Sajunga auksas 14 1947 1951 1953 1957 1959 1961 1963 1965 1967 1969 1971 1979 1981 1985 sidabras 3 1975 1977 1987 bronza 4 1955 1973 1983 1989 Jugoslavijos SFR auksas 5 1973 1975 1977 1989 1991 sidabras 5 1961 1965 1969 1971 1981 bronza 3 1963 1979 1987 Ispanija auksas 4 2009 2011 2015 2022 sidabras 6 1935 1973 1983 1999 2003 2007 bronza 4 1991 2001 2013 2017 Lietuva auksas 3 1937 1939 2003 sidabras 3 1995 2013 2015 bronza 1 2007 Serbija auksas 3 1995 1997 2001 sidabras 2 2009 2017 bronza 1 1999 Italija auksas 2 1983 1999 sidabras 4 1937 1946 1991 1997 bronza 4 1971 1975 1985 2003 Graikija auksas 2 1987 2005 sidabras 1 1989 bronza 2 1949 2009 Cekoslovakija auksas 1 1946 sidabras 6 1947 1951 1955 1959 1967 1985 bronza 5 1935 1957 1969 1977 1981 Prancuzija auksas 1 2013 sidabras 3 1949 2011 2022 bronza 6 1937 1951 1953 1959 2005 2015 Rusija auksas 1 2007 sidabras 1 1993 bronza 2 1997 2011 Vengrija auksas 1 1955 sidabras 1 1953 bronza 1 1946 Vokietija auksas 1 1993 sidabras 1 2005 bronza 1 2022 Latvija auksas 1 1935 sidabras 1 1939 Egiptas auksas 1 1949 bronza 1 1947 Slovenija auksas 1 2017 Lenkija sidabras 1 1963 bronza 3 1939 1965 1967 Bulgarija sidabras 1 1957 bronza 1 1961 Turkija sidabras 1 2001 Izraelis sidabras 1 1979 Kroatija bronza 2 1993 1995 Naudingiausias zaidejasNaudingiausiu zaideju sarasas Metai Naudingiausias zaidejas19631965 Modestas Paulauskas 1985 Arvydas Sabonis 19871989 Drazen Petrovic 1991 Toni Kukoc 19931995 Sarunas Marciulionis1997 Aleksandar Đorđevic1999 Gregor Fucka2001 Predrag Stojakovic2003 Sarunas Jasikevicius2005 Dirk Nowitzki2007 Andrei Kirilenko2009 Pau Gasol2011 Juan Carlos Navarro2013 Tony Parker2015 Pau Gasol2017 Goran Dragic2022 Willy HernangomezNuorodosSPO 2007 rugpjutis Nr 8 21 35 36 p delfi lt Rusijos krepsininkai Europos cempionai EUROBASKET 2015 HOST CITIES Archyvuota kopija 2015 02 05 is Wayback Machine projekto