Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Europos bendrijos svarbos natūralios buveinės Lietuvoje Lietuvos teritorijoje išskiriamos Europos Bendrijos svarbos gamt
Europinės svarbos buveinės
Europos bendrijos svarbos natūralios buveinės Lietuvoje – Lietuvos teritorijoje išskiriamos Europos Bendrijos svarbos gamtinės buveinės.
Lietuvoje nustatytos 53 tipų buveinės, įrašytos į Gamtos buveinių, laukinės augalijos ir gyvūnijos direktyvą, dar vadinamą Buveinių direktyva. Dalis išskirtos į prioritetines buveines.
Miškų buveinės
| Kodas | Paveiksliukas | Buveinės pavadinimas | Buveinės apibūdinimas | Augalai, buveinės identifikatoriai | Buveinės pavyzdžiai |
|---|---|---|---|---|---|
| 91D0 | Pelkiniai miškai | Spygliuočių bei mišrūs miškai drėgnuose ir šlapiuose durpiniuose dirvožemiuose, kurių gruntinio vandens lygis aukštas. Vyrauja pušynai, eglynai, pomiškyje – bruknės, mėlynės, vaivorai, gailiai. Atitikmenys miškų tipologijoje: balašilis, raistašilis, tyrašilis, eglynams taip pat paraistis ir palieknis. | Plaukuotasis beržas, paprastasis šaltekšnis, paprastoji eglė, paprastoji pušis, siauralapė balžuva, žiloji viksva, žvaigždėtoji viksva, paprastoji viksva, snapuotoji viksva, kupstinis švylys, pelkinis gailis, melsvoji melvenė, paprastoji spanguolė, miškinė septynikė, , smailiašakis kiminas, , magelaninis kiminas, , mėlynė, vaivoras, bruknė, durpyninė našlaitė. | ||
| 91E0 | Aliuviniai miškai | Upių slėniuose ir šaltiniuotuose plotuose įsikūrę plačialapių, dažniausiai uosių ir juodalksnių arba gluosnių miškai, užliejami kasmetinių pavasario potvynių, tačiau besiformuojantys laidžiuose vandeniui ir geros aeracijos dirvožemiuose. | Juodalksnis, baltalksnis, paprastasis uosis, trapusis gluosnis, guoba, paprastoji garšva, miškinis skudutis, , , dilgialapis katilėlis, karčioji kartenė, retavarpė viksva, , pražangialapė blužnutė, , gelsvalapė usnis, pelkinė kreisvė, , pelkinė vingiorykštė, raudonstiebis snaputis, raudonoji žiognagė, paprastasis apynys, paprastoji sprigė, paprastoji vilkakojė, , , daugiažiedė baltašaknė, šliaužiantysis vėdrynas, paprastoji gervuogė, karklavijas, miškinė notra, miškinė žliūgė, didžioji dilgėlė | Ayga įvairių ežerų, natūralių pelkėtų upelių pakrantėse. | |
| 91F0 | Paupių guobynai | Kietųjų lapuočių miškai, įsikuriantys upių slėniuose, periodiškai užliejami potvynių arba pakilusio gruntinio vandens. Šie miškai dažniausiai auga ant aliuvinių ir deliuvinių sąnašų. Pagal augavietės drėkinimo sąlygas medžių arde vyrauja uosiai, guobos, vinkšnos ir skirpstai arba ąžuolai. Pomiškis, trakas ir žolių danga labai įvairūs ir gerai išsivystę. | Paprastasis uosis, paprastasis sausmedis, paprastoji ieva, įvarūs serbentai, raudonoji sedula, vienapiestė gudobelė, paprastasis ąžuolas, kalninė guoba, paprastoji vinkšna, skirpstas, paprastasis rūtenis, pavasarinis švitriešis, paprastoji vištapienė. | Šių buveinių fragmentų pasitaiko didžiųjų Lietuvos upių (Nemuno, Neries, Minijos ir kt.) slėniuose. | |
| 91T0 | Kerpiniai pušynai | Smėlingose zandrinėse lygumose ir kontinentinėse kopose susiformavę pušynai su gausia arba vyraujančia kerpių danga. Kerpiniai pušynai auga ypač sausose ir nederlingose augavietėse. | Smiltyninis lendrūnas, skėtinė marenikė, smiltyninis šepetukas, , , avinis eraičinas, skėtinė vanagė, melsvoji kelerija, vienagraižė vanagutė, , smiltyninis gegužlinis, , mėlynė, bruknė; Kerpės: , islandinė kerpena, miškinė šiurė, , , , , , elninė šiurė, , . | Dainavos giria | |
| 9160 | Skroblynai | Plačialapių ir mišrūs miškai su skroblais, įsikuriantys ant vidutinio drėgnumo priesmėlio ir žvyro ar higromorfinių molio ir priemolio dirvožemių. Šios buveinės gali užimti įvairaus trofiškumo augavietes: nuo mezotrofinių iki eutrofinių. | Paprastasis skroblas, paprastasis lazdynas, paprastasis žalčialunkis, europinis ožekšnis, karpotasis ožekšnis, paprastasis uosis, paprastasis sausmedis, paprastoji eglė, paprastasis ąžuolas, mažalapė liepa, kalninė guoba, varpotoji juodžolė, paprastoji garšva, baltažiedė plukė, geltonžiedė plukė, europinė pipirlapė, , dilgialapis katilėlis, svogūninė dantažolė, , tuščiaviduris rūtenis, paprastasis rūtenis, didžioji dantenė, kelminis papartis, , , , miškinis eraičinas, paprastoji vištapienė, kvapusis lipikas, gebenė lipikė, , geltonžiedis šalmutis, gegužinė žvynašaknė, geltonžiedis pelėžirnis, pavasarinis pelėžirnis, miškinė lelija, krūminis kūpolis, daugiametis laiškenis, miškinė sorokė, keturlapė vilkauogė, , daugiažiedė baltašaknė, tamsioji plautė, kašubinis vėdrynas, miškinė girūnė, nariuotasis bervidis, miškinė notra, krūmokšninė žliūgė, miškinė našlaitė. | Lietuvoje šios buveinės susitelkusios vakarinėje ir pietinėje dalyse, kurias apima skroblo arealas. Labai retai aptinkamos ir už skroblo ištisinio arealo ribos. | |
| 9080 | Pelkėti lapuočių miškai | Perteklinio drėkinimo plačialapių medžių miškai ant nerūgščios ir rūgščios durpės. Pelkėtus lapuočių miškus nuolat veikia paviršiuje telkšantis vanduo ir kasmet užlieja polaidžio vandenys. Šiam tipui priklauso šlapi juodalksnynai. | Juodalksnis, plaukuotasis beržas, paprastasis uosis, paprastasis ąžuolas, , , pelkinė viksva, kupstinė viksva, apvalioji viksva, pailgoji viksva, siauralapis lendrūnas, pelkinis žinginys, pievinė vingiorykštė, , geltonasis vilkdalgis, paprastoji vilkakojė, puokštinė poraistė, paprastoji šilingė, paprastoji raudoklė, , , , pelkinė kalpokė, karklavijas, , paprastasis pelkiapapartis. | ||
| 9010 | Vakarų taiga | Natūralūs seni spygliuočių ir mišrūs miškai, taip pat gaisravietėse besiformuojantys pakaitiniai spygliuočių ir lapuočių medžių jaunuolynai. Vakarų taigos medynuose vyrauja pušys, eglės, įsiterpia karpotųjų beržų ir drebulių, rečiau kitų rūšių lapuočių medžių. Dauguma vakarų taigos buveinių išsiskiria rūšių neturtinga žoline augalija ir gausia samanų danga. Daug negyvos ir pūvančios medienos, pavieniai seni medžiai, gaisrų pažaidos | Karpotasis beržas, paprastasis kadagys, paprastoji eglė, paprastoji pušis, drebulė, paprastasis šermukšnis, šilinis viržis, lanksčioji šluotsmilgė, , dvišakė padraika, šliaužiančioji sidabriukė, atžalinė gūžtvė, pataisas varinčius, vaistinis pataisas, dvilapė medutė, paprastasis kiškiakopūstis, paprastoji šilsamanė, šilinė plunksnė, miškinė septynikė, mėlynė, bruknė, vėjalandė šilagėlė | ||
| 9020 | Plačialapių ir mišrūs miškai | Seni plačialapių ir mišrūs miškai derlingose vidutinio ar laikinai perteklingo drėkinimo, bet neužmirkusiose augavietėse. Pagal vyraujančius medžius tai paprastai būna ąžuolynai ar liepynai. Krūmų mažai. | Paprastasis klevas, paprastasis lazdynas, paprastasis žalčialunkis, europinis ožekšnis, paprastasis uosis, paprastasis sausmedis, paprastasis ąžuolas, mažalapė liepa, guoba, varpotoji juodžolė, paprastoji garšva, baltažiedė plukė, geltonžiedė plukė, europinė pipirlapė, , dilgialapis katilėlis, paprastasis rūtenis, , , kelminis papartis, paprastoji vištapienė, miškinis snaputis, geltonžiedis šalmutis, pavasarinis pelėžirnis, krūminis kūpolis, daugiametis laiškenis, miškinė sorokė, miškinė neužmirštuolė, keturlapė vilkauogė, , daugiažiedė baltašaknė, menturlapė baltašaknė, tamsioji plautė, nariuotasis bervidis, raudonžiedis šakinys, miškinė notra, krūmokšninė žliūgė, paprastasis burbulis, miškinė našlaitė. | ||
| 9050 | Žolių turtingi eglynai | Mišrūs miškai, kurių medynuose vyrauja eglės, dažnai su gausia lapuočių medžių, ypač drebulės, alksnio ar ąžuolo, dalimi. Buveinėms būdingi ryškūs rūšių turtingi krūmų ir žolių ardai. | Varpotoji juodžolė, europinė pipirlapė, paprastasis blužniapapartis, virgininis varpenis, , miškinis lendrūnas, pirštuotoji viksva, retavarpė viksva, , paprastasis lazdynas, pelkinė kreisvė, , , skėstalapis papartis, geltonoji žiognagė, trikampis tikrapapartis, paprastoji sprigė, dvilapė medutė, paupinis jonpapartis, nusvirusioji striepsnė, miškinė zuiksalotė, keturlapė vilkauogė, , , , Rivino našlaitė. | ||
| 9060 | Spygliuočių miškai ant fluvioglacialinių ozų | Spygliuočių miškai, dažnai su lapuočių dalimi, augantys ant ozų arba susiję su jais ir panašių ledyninių darinių. | , smiltyninė kulkšnė, miškinis lendrūnas, didžiažiedis katilėlis, pirštuotoji viksva, šilinė viksva, , paprastoji pakalnutė, paprastasis lazdynas, smiltyninis gvazdikas, dvišakė padraika, tamsialapis skiautalūpis, avinis eraičinas, paprastoji žemuogė, paprastasis šaltekšnis, šiaurinis lipikas, raudonžiedis snaputis, pietinė stumbražolė, atžalinė gūžtvė, , dirvinė buožainė, prūsinis begalis, paprastasis garždenis, plaukuotasis kiškiagrikis, dvilapė medutė, nusvirusioji striepsnė, miškinė zuiksalotė, paprastasis kiškiakopūstis, vienašalė užgina, šilinis saliavas, paprastoji eglė, mažoji ožiažolė, paprastoji pušis, paprastoji šilsamanė, vaistinė baltašaknė, didžialapis šakys, dygioji šunobelė, , paprastoji rykštenė, paprastasis šermukšnis, miškinė septynikė, mėlynė, bruknė. | ||
| 9070 | Medžiais apaugusios ganyklos | Augalijos kompleksas, kurio įvairus medžių ardas – nuo pavienių medžių ir reto miško iki nedidelių medžių ir krūmų guotų – išsidėsto tarp didesnių ar mažesnių atvirų ganyklų plotų. Medžių ardą dažniausiai sudaro lapuočiai. | Juodalksnis, baltalksnis, karpotasis beržas, paprastasis lazdynas, paprastasis uosis, paprastasis ąžuolas, paprastoji pušis, paprastoji smilga, didžiažiedis katilėlis, paprastoji žemuogė, miškinis snaputis, paprastasis kardelis, sibirinis vilkdalgis, krūminis kūpolis, melsvoji melvenė, vyriškoji gegužraibė, smulkiažiedė gegužraibė, šilinis saliavas, paprastoji juodgalvė, vagotasis vėdrynas, pušyninė gelteklė, dažinė geltė, vaistinė notra, pievinė miegalė, kalninis dobilas, paprastoji veronika, vaistinė veronika | ||
| 9180 | Griovų ir šlaitų miškai | Upių, upelių gilių slėnių ir ežerų stačiuose šlaituose bei griovose aptinkami rūšių turtingi klevų, guobų, liepų, uosių miškai, įsikuriantys vidutinio drėgnumo trąšiose ir vidutiniškai derlingose augavietėse ant karbonatingų, drėgmei laidžių priemolio ar molio, kartais žvyro dirvožemių. Šie miškai pasižymi vešliu žolynu. | Paprastasis klevas, paprastasis lazdynas, karpotasis ožekšnis, paprastasis uosis, paprastasis sausmedis, mažalapė liepa, kalninė guoba, paprastoji garšva, baltažiedė plukė, europinė pipirlapė, plačialapis katilėlis, didžiažiedis katilėlis, pakrūminis katilėlis, dilgialapis katilėlis, totorinė maludė, paprastoji pakalnutė, , , triskiautė žibuoklė, geltonžiedis šalmutis, nusvirusioji striepsnė, daugiametis laiškenis, daugiažiedė baltašaknė, miškinė miglė, tamsioji plautė, krūmokšninė žliūgė, puošnioji našlaitė | ||
| 9190 | Sausieji ąžuolynai | Subatlantiniai oligotrofinėse acidofilinėse augavietėse augantys miškai, kurių medynuose vyrauja ąžuolai, pušys, beržai. | Karpotasis beržas, miškinis lendrūnas, lanksčioji šluotsmilgė, avinis eraičinas, paprastasis šaltekšnis, , švelnioji vilnūnė, atžalinė gūžtvė, melsvoji balzganė, plaukuotasis kiškiagrikis, pievinis kūpolis, melsvoji melvenė, paprastoji pušis, paprastoji šilsamanė, , grynoji gojasamanė, didžialapis šakys, paprastasis ąžuolas, paprastasis šermukšnis, miškinė septynikė, mėlynė, bruknė, vaistinė baltašaknė, paprastoji pakalnutė |
Pievų buveinės
| Kodas | Paveiksliukas | Buveinės pavadinimas | Buveinės apibūdinimas | Augalai, buveinės identifikatoriai | Buveinės pavyzdžiai |
|---|---|---|---|---|---|
| 6120 | Karbonatinių smėlynų pievos | Sausos, mažai susivėrusios smiltpievės, susiformavusios labiau ar mažiau karbonatinguose kontinentiniuose smėlynuose. | smiltyninis laibenis, smiltyninė kulkšnė, , , šilinis gvazdikas, smėlyninis eraičinas, , stačioji guboja, smiltyninis šlamutis, plikasis skleistenis, melsvoji kelerija, žalsvoji naktižiedė, | ||
| 6210 | Stepinės pievos | Sausų, bazinių, labai karbonatingų dirvožemių, šiltų ir atvirų augaviečių pievos. Šio tipo buveinės formuojasi sausų kalvų šlaituose, upių slėnių sausose terasose ir šlaituose, saulėtose pamiškėse. | Paprastasis perluotis, , beginklė dirsė, boloninis katilėlis, tankiažiedis katilėlis, ankstyvoji viksva, paprastoji karlina, didžiagalvė bajorė, Borbašo gvazdikas, pievinė vingiorykštė, geltonžiedė liucerna, skiauterėtoji putokšlė, , pavasarinė raktažolė, , , varpotoji veronika, // vaistinė dirvuolė, , lieknoji plukė, didžiažiedis katilėlis, šlaitinė žemuogė, raudonžiedis snaputis, plačialapis begalis, , paprastasis raudonėlis, stepinis motiejukas, , , šilinis dobilas, kalninis dobilas. | ||
| 6230 | Rūšių turtingi briedgaurynai | Rūgščių dirvožemių, sausų arba mezofilinių augaviečių susivėrę briedgaurynai, turintys visą būdingų rūšių sudėtį. | Paprastoji smilga, dvinamė katpėdė, kalninė arnika, paprastasis varpenis, balsvoji viksva, , , lanksčioji šluotsmilgė, avinis eraičinas, raudonasis eraičinas, siauralapis gencijonas, keturbriaunė jonažolė, , stačioji briedgaurė, miškinė glindė, dvilapė blandis, , miškinė sidabražolė, pušyninė gelteklė, keturbriaunis čiobrelis, vaistinė veronika, šuninė našlaitė. | ||
| 6270 | Rūšių turtingos ganyklos ir ganomos pievos (rūšių turtingi smilgynai) | Sausos bei vidutinio drėgnumo, skurdžios, paprastai rūgštingos augavietės su žemaūgiais žolynais, kurie išsivystė degraduojant kultūrinėms netręšiamoms pievoms, paveiktoms ilgalaikio ganymo ir šienavimo. | paprastoji smilga, , kvapioji gardūnytė, kiškio ašarėlės, paprastasis kmynas, , šilinis gvazdikas, , raskila, avinis eraičinas, raudonasis eraičinas, paprastoji baltagalvė, , siauralapis gyslotis, rudeninė bei , baltasis dobilas, aitrusis vėdrynas, šliaužiantysis vėdrynas ir | ||
| 6410 | Melvenynai | Melvenių pievos formuojasi labiau ar mažiau drėgnuose, azoto ir fosforo neturtinguose (oligotrofiniuose), rūgščiuose arba karbonatų turinčiuose dirvožemiuose. Augavietėms paprastai būdingas įvairaus storio durpingas dirvožemio sluoksnis ir negilus gruntinis vanduo | Pelkinė kreisvė, dėmėtoji gegūnė, šiaurinis lipikas, siauralapis gencijonas, paprastasis kardelis, paprastasis debesylas, , sibirinis vilkdalgis, , melsvoji melvenė, vienalapė driežlielė, miškinė sidabražolė, , vaistinė kraujalakė, dažinė geltė, vaistinė notra, pievinė miegalė, paprastasis burbulis. | ||
| 6430 | Eutrofiniai aukštieji žolynai | Bendrijos, kurias dažniausiai sudaro daugiamečiai augalai, prisitaikę augti pavėsyje. Veikiamos kasmetinių potvynių. | vaistinė šventagaršvė, paprastasis brantas, plaukuotoji ožkarožė, didžioji dilgėlė, pelkinė vingiorykštė, paprastoji raudoklė, kanapinis kemeras, , patvorinė vynioklė, ; b) paprastoji garšva, vaistinė česnakūnė, , kvapusis gurgždis, geltonoji žiognagė, šliaužiančioji tramažolė, baltažiedė notrelė, paprastoji gaiva, kibusis lipikas, raudonstiebis snaputis, raudonžiedis šakinys | Pievos prie Musteikos upelio, Dotnuvėlės pakrantės ir kt. | |
| 6450 | Aliuvinės pievos | Bent retkarčiais šienaujamos pievos, kurios susidarė upių slėnių salpose ir yra užliejamos sezoninių potvynių metu. Būdingi pašiaušėlynai, dryžutynai, šluotsmilgynai, eraičinynai, didieji viksvynai, vingiorykštynai. | pievinis pašiaušėlis, siauralapis lendrūnas, lieknoji, šeriuotoji, kupstinė, aukštoji ir , kupstinė šluotsmilgė, balinis asiūklis, , pelkinė vingiorykštė, pelkinis lipikas, nendrinis dryžutis, paprastoji šilingė, paprastoji raudoklė, pelkinė sidabražolė, pelkinis saliavas, pelkinė kalpokė, | Grūdos hidrografinis draustinis | |
| 6510 | Šienaujamų mezofitų pievos | Žemyninės vidutinio drėgnumo, trąšios pievos, paprastai kalvotose vietovėse. Mažai tręšiamos, šienaujamos pagrindiniams varpiniams augalams pražydus, atolas kartais taip pat nupjaunamas arba nuganomas. | rasakila, pievinis pašiaušėlis, miškinis skudutis, aukštoji avižuolė, pievinis katilėlis, pievinė kartenė, pakrūminė bajorė, gelsvalapė usnis, , paprastoji šunažolė, paprastoji morka, tikrasis eraičinas, pievinis snaputis, , dirvinė buožainė, pievinis pelėžirnis, , paprastoji baltagalvė, šilkažiedė gaisrena, šliaužiančioji šilingė, pelkinė neužmirštuolė, paprastasis pastarnokas, pašarinis motiejukas, , , siauralapis gyslotis, pievinė miglė, paprastoji miglė, paprastoji juodgalvė, didysis barškutis, valgomoji rūgštynė, skėstažiedė rūgštynė, vaistinė kraujalakė, paprastoji kiaulpienė, pievinis pūtelis, raudonasis dobilas, , mėlynžiedis vikis | Smilgos ir Smilgaičio kraštovaizdžio draustinis, Akmenos pakrantės ties Indija ir kt. | |
| 6530 | Miškapievės | Augalijos kompleksas, kurį sudaro nedideli lapuočių medžių guotai ir krūmai, atvirų pievų plotai. Dažniausi šiose buveinėse baltalksniai, juodalksniai, beržai, liepos, uosiai. Kartu su lazdynų, šaltekšnių, ievų, šermukšnių krūmais jie susiburia į nedideles grupes, tarp kurių netaisyklingais kontūrais įsiterpia šienaujamų pievų plotai. | Juodalksnis, baltalksnis, karpotasis beržas, plaukuotasis beržas, paprastasis lazdynas, paprastasis šaltekšnis, paprastasis uosis, paprastoji ieva, paprastasis šermukšnis, mažalapė liepa, krūminis builis, kiškio ašarėlės, pievinė kartenė, paprastoji viksva, viksva trainė, pelkinė usnis, aukštoji gegūnė, avinis eraičinas, pavasarinis švitriešis, raudonžiedis snaputis, sibirinis barštis, melsvoji melvenė, vyriškoji gegužraibė, mažoji gegužraibė, karčioji putokšlė, raktažolė pelenėlė, pavasarinė raktažolė, paprastoji juodgalvė, dažinė geltė, vaistinė notra, pievinė miegalė, vaistinis valerijonas, paprastoji veronika. |
Pelkių buveinės
| Kodas | Paveiksliukas | Buveinės pavadinimas | Buveinės apibūdinimas | Augalai, buveinės identifikatoriai | Buveinės pavyzdžiai |
|---|---|---|---|---|---|
| 7110 | Aktyvios aukštapelkės | Nepažeistos arba labai mažai pažeistos, labai rūgščios, neturtingos mineralinių medžiagų, maitinamos lietaus vandens aukštapelkės. | Siauralapė balžuva, beržas keružis, šilinis viržis, svyruoklinė viksva, durpyninis bereinis, ilgalapė saulašarė, apskritalapė saulašarė, juodoji varnauogė, siauralapis švylys, kupstinis švylys, pelkinis gailis, baltoji saidra, paprastoji tekšė, pelkinė liūnsargė, , , , , magelaninis kiminas, , , kupstinė kūlingė, , | Čepkelių raistas | |
| 7120 | Degradavusios aukštapelkės | Aukštapelkės, kuriose dėl antropogeninio poveikio pažeistas natūralus hidrologinis režimas. Dėl to pelkės paviršius išdžiūsta, pakinta rūšių sudėtis arba jos išnyksta. Šių pelkių augalų bendrijas paprastai sudaro aktyvioms aukštapelkėms būdingų rūšių augalai, tačiau pakinta santykinis jų gausumas. | Plaukuotasis beržas, karpotasis beržas, siauralapė balžuva, šilinis viržis, durpyninis bereinis, , , juodoji varnauogė, gailis, melsvoji melvenė, , , magelaninis kiminas, | ||
| 7140 | Tarpinės pelkės ir liūnai | Vyrauja pelkių augalų bendrijos, susiformavusios oligotrofinių ar mezotrofinių vandenų, dažniausiai labai pakilusių aukščiau substrato, paviršiuje. Dideliuose pelkių plotuose šios buveinės išsiskiria kaip linguojančios vejos, plaukiojančios kinys ar klampūs liūnai, sudaryti iš mažų ar vidutinio aukščio viksvų bendrijų su kiminais, žaliosiomis samanomis, gana dažnos vandens ir būdmainių augalų bendrijos. | , , apvalioji viksva, , laiboji viksva, svyruoklinė viksva, , žvilgančioji riestūnė, pelkinė laksva, , trilapis puplaiškis, pelkinė glindė, baltoji saidra, pelkinė liūnsargė, snapuotoji viksva, , , , , bei | ||
| 7150 | Plikų durpių saidrynai | Pionierinės drėgnų plikų durpių bendrijos, susiformuojančios nukastuose (nuardytuose) aukštapelkių plotuose ir natūraliai vandens arba šalčio pažeistose pelkių vietose, pelkių praplaišose, kartais mažai maisto medžiagų turinčių vandens telkinių fliuktuacijos zonos smėlyje su labai plonu durpių sluoksniu. | , , ilgalapė saulašarė, apskritalapė saulašarė, patvankinis pataisiukas, , baltoji saidra. | ||
| 7160 | Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės | Nekalkingi arba mažai kalkingi, rūgštūs arba neutralios reakcijos šaltiniai su jiems būdinga arba dėl jų poveikio susiformuojančia pelkine augalija. | , , , karčioji kartenė, šeriuotoji viksva, šluotelinė viksva, pražangialapė blužnutė, papartinė šaltinutė, ožkarožė, žvilgančioji riestūnė, pelkinė neužmirštuolė, , , , , retažiedė miglė, pelkinė miglė, paprastoji miglė, , , pelkinė uolaskėlė, , miškinė žliūgė, , upelinė veronika, | ||
| 7210 | Žemapelkės su šakotąja ratainyte | Šakotosios ratainytės sąžalynai ežerų pakraščių helofitų juostoje ir paežerių pelkių plotuose. | Šakotoji ratainytė, laiboji viksva, snapuotoji viksva, , dvilapis purvuolis, paprastoji nendrė, , siauralapis švendras, paprastasis pelkiapapartis | ||
| 7220 | Šaltiniai su besiformuojančiais tufais | Kieto vandens šaltiniai su intensyviai besiformuojančiomis nuosėdomis, arba tufais, randami miškuose arba atvirose vietovėse. | , karčioji kartenė, šeriuotoji viksva, , papartinė šaltinutė, , , | ||
| 7230 | Šarmingos žemapelkės | Buveinės su smulkiųjų viksvų ir žaliųjų samanų bendrijomis, susiformavusiomis įmirkusiose dirvose, nuolatos maitinamose soligeninių (gruntinių) ir topogeninių (iš apypelkio atitekančių), bazių turtingų, dažniausiai kalkingų vandenų. | , , , liekninė viksva, , , , viksva trainė, raudonoji gegūnė, siauralapė gegūnė, , , ganyklinis duonis, , pelkinis skiautalūpis, margasis asiūklis, , dvilapis purvuolis, karališkoji glindė, paprastoji tuklė, , daugiametis patvenis, |
Vidaus vandenų buveinės
| Kodas | Paveiksliukas | Buveinės pavadinimas | Buveinės apibūdinimas | Augalai, buveinės identifikatoriai | Buveinės pavyzdžiai |
|---|---|---|---|---|---|
| 3130 | Mažai mineralizuoti ežerai su būdmainių augalų bendrijomis | Žemaūgių vienamečių ir daugiamečių vandens ir būdmainių augalų bendrijos, susiformuojančios skaidrių oligomezotrofinių arba mezotrofinių ežerų nuolatos apsemtose vietose, seklumose arba periodiškai išnyrančiose pakrantėse. | Adatinis duonis, ežerinė slepišerė, , vandeninė dumblenė, ežerinė lobelija, pražangiažiedė plunksnalapė, rėpliojantysis vėdrynas, | ||
| 3140 | Ežerai su menturdumblių bendrijomis | Skaidrūs, švarūs, vidutiniškai maisto medžiagų turintys (mezotrofiniai) ežerai, kurių vandenyje palyginti daug ištirpusių bazių (pH 6–7), arba kalkingi, mažai maisto medžiagų turintys, melsvi arba žalsvi ežerai (pH>7,5). Šių mažų ir didelių ežerų visą dugną arba jo dalį dengia vešlūs maurabragių, menturdumlių sąžalynai. | , , , , , , , , , , , | ||
| 3150 | Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis | . Natūraliai turtingi maisto medžiagų, pilkšvi, melsvai žali, labiau ar mažiau drumsti ežerai ar kiti stovinčio vandens telkiniai, kurių vandenyje daug ištirpusių bazių (pH>7). | Paprastoji nertis, plūduriuojantysis vandenplūkis, mažoji plūdena, , paprastasis skendenis, blizgančioji plūdė, permautalapė plūdė, , , , daugiašakė maurė, alijošinis aštrys | Grūtas | |
| 3160 | Natūralūs distrofiniai ežerai | Dažniausiai pelkėse esantys ežerai, kurių vanduo rudas dėl durpių ir humusinių rūgščių, jo pH 3–6. Dažnai šiuose ežeruose augalų nėra, kartais jie auga pavieniui arba sudaro nedidelius sąžalynus. | Laiboji viksva, paprastoji lūgnė, mažažiedė lūgnė, mažažiedė vandens lelija, plūduriuojančioji plūdė, baltoji saidra, , , smailiašakis kiminas, , , | Mašnelis, Juodikis | |
| 3190 | Gipso karsto ežerai | Gipso karsto regiono smegduobės arba jų sistemos su nuolatos telkšančiu vandeniu. Šie vandens telkiniai pasižymi dideliu vandens lygio svyravimu (iki 2,4 m), kuris priklauso nuo gruntinių vandenų lygio ir kritulių kiekio. | , , paprastoji nertis, trilypė plūdena, , , ežerinis meldas, šakotasis šiurpis, . | Kirkilų ežeras | |
| 3260 | Upių sraunumos su kurklių bendrijomis | Dažniausiai greitos tėkmės šaltinių maitinamos upės ir upeliai arba jų atkarpos su būdingomis prie srovės prisitaikiusių įsišaknijančių augalų bendrijomis arba vandeninėmis samanomis. | , , siauralapė drėgnuolė, įvairioji praujenė, , , Meinshauzeno plūdė, , , | Neris, Siesartis, Derežnyčia | |
| 3270 | Dumblingos upių pakrantės | Lėkštos didelių upių pakrantės ir išnyrančios salos, kuriose po pavasario potvynių arba vasarą nusekus vandeniui lieka dumblo sluoksnis. Šiose dumblo sąnašose formuojasi pionierinės drėgmę ir azotą mėgstančių augalų bendrijos, optimalų išsivystymą pasiekiančios antroje vasaros pusėje. | , , triskiautis lakišius, , , rudoji viksvuolė, , vandeninė dumblenė, trumpamakštis rūgtis, dėmėtasis rūgtis, smailialapis rūgtis, nuodingasis vėdrynas, | Nemuno, Neries ir kitų didesnių upių, ypač jų žemupių, pakrantės, Kuršių marių pakrantės. |
Jūrinės buveinės
| Kodas | Paveiksliukas | Buveinės pavadinimas | Buveinės apibūdinimas | Augalai, buveinės identifikatoriai | Buveinės pavyzdžiai |
|---|---|---|---|---|---|
| 1100 | Smėlio seklumos | ||||
| 1130 | Upių žiotys | žemutinės upių slėnių dalys, kuriose būna potvynių ir atoslūgių, susidaro sūrokas vanduo, bet didžiausią įtaką turi gėlas vanduo. Besimaišantis gėlas ir sūrus vanduo, sulėtėjusi tėkmė sudaro sąlygas kauptis nuosėdoms, dėl to dažnai susidaro didelės smėlio ir dumblo lygumos. | Viksva, , paprastoji nendrė, , permautalapė plūdė, ežerinis meldas | Kuršių marios tarp Ventės rago ir Nemuno deltos | |
| 1150 | Lagūnos | Dideli seklūs vandens telkiniai, visiškai arba iš dalies nerijomis atskirti nuo jūros | Pajūrinis liūnmeldis, , , , vandeninė plaumuonė, paprastoji lūgnė, mažažiedė vandens lelija, , permautalapė plūdė, paprastoji nendrė, ežerinis meldas, melsvasis meldas, siauralapis švendras, plačialapis švendras, pelkinė vandensargė. | Kuršių marios | |
| 1170 | Rifai | Stambių riedulių laukai priekrantėje, sausumos moreninio gūbrio povandeninis tęsinys nuo kranto linijos iki 20–25 m gylio. | , , , , spp., |
Smėlynų buveinės
| Kodas | Paveiksliukas | Buveinės pavadinimas | Buveinės apibūdinimas | Augalai, buveinės identifikatoriai | Buveinės pavyzdžiai |
|---|---|---|---|---|---|
| 2110 | Užuomazginės pustomos kopos | Paplūdimio kopoms priskiriamos eolinės formos, natūraliai (be žmogaus įtakos) susidariusios jūros paplūdimio paviršiuje, ir kopų ruožai įkrantinėje paplūdimio dalyje. Tiki pavieniai augalų guotai | Pajūrinė smiltlendrė, , sultingoji jūrasmiltė, | Baltijos pakrantė nuo Melnragės iki Kukuliškių, ties Palanga ir Šventąja | |
| 2120 | Baltosios kopos | Biraus, maisto medžiagų neturtingo, nuolat pustomo balto smėlio, kuriame įsitvirtina tik stambūs, retakeriai, užpustymą ir nupustymą pakeliantys varpiniai augalai | Pajūrinė smiltlendrė, Calammophila baltica, smiltyninis lendrūnas, , skėtinė vanagė, sultingoji jūrasmiltė, , , baltijinė linažolė, pilkalapis šaukštis | Baltijos pakrantė nuo Kopgalio iki Juodkrantės, tarp Nidos ir Preilos, Parnidžio kopa | |
| 2130 | Pilkosios kopos | Nuo jūros nutolusio kopagūbrio buveinės, kuriose vėjo ardomasis poveikis labai mažas, todėl čia lengvai įsikuria psamofitai, formuojasi stabilios, gausios rūšių smėlynų bendrijos, ant smėlio paviršiaus kaupiasi negyvos augalų dalys, dirvožemyje randasi humusingo sluoksnio požymių. | , smiltyninė viksva, paprastoji rausvutė, smiltyninis šepetukas, , smiltyninis šlamutis, skėtinė vanagė, kalninė austėja, vienagraižė kudlė, smulkioji rūgštynė, paprastasis čiobrelis, pajūrinė našlaitė. Kerpės: Cetraria muricata, Cladonia arbuscula, Cladonia cornuta, Cladonia floerkeana, Cladonia glauca, Cladonia gracilis, Cladonia subulata, Placynthiella uliginosa | Pilkosios kopos | |
| 2140 | Kopų varnauogynai | Pajūrio smėlynų augalijos vystymosi stadija, kurios bendrijoms būdingi tankūs varnauogių sąžalynai, pilkųjų kopų ir miško rūšių deriniai. | Smiltyninė viksva, lanksčioji šluotsmilgė, , juodoji varnauogė, kalninė austėja, krūminis kūpolis, grynoji gojasamanė, miškinė septynikė | ||
| 2170 | Kopų gluosnynai | Dažniausiai gluosnių guotai, išsibarstę už apsauginio paplūdimio kopagūbrio plytinčios palvės žemesnėse vietose. | Plaukuotasis beržas, pajūrinis gluosnis, pelkinis karklas, smiltyninė viksva, skėtinė vanagė, pievinis kūpolis, , | ||
| 2180 | Medžiais apaugusios pajūrio kopos | Šiam buveinių tipui priskiriami visų vystymosi stadijų miškai, augantys pajūrio smėlynuose. Medžių amžiaus vidurkis turi viršyti 80 m. | Plaukuotasis beržas, plaukuotasis beržas, paprastasis šaltekšnis, paprastoji pušis, drebulė, paprastasis ąžuolas, paprastasis šermukšnis, lanksčioji šluotsmilgė, juodoji varnauogė, šliaužiančioji sidabriukė, melsvoji balzganė, šiaurinė linėja, plaukuotasis kiškiagrikis, dvilapė medutė, krūminis kūpolis, vienašalė užgina, grynoji gojasamanė, , apskritalapė kriaušlapė, mėlynė, bruknė. | Kuršių nerija ties Juodkrante, centrinė dalis tarp Nidos ir Pervalkos, miškai į pietus nuo Karklės | |
| 2190 | Drėgnos tarpkopės | Lomos pajūrio kopų sistemoje, kuriose gruntinis vanduo arti paviršiaus, o pavasarį ir rudenį telkšo balos. | Lieknoji viksva, šiurkščioji viksva, geltonasis vilkdalgis, baltijinis vikšris, , paprastoji nendrė, pelkinė šindra, žąsinė sidabražolė, , | Pajūris ties Nemirseta | |
| 2320 | Pajūrio smėlynų tyruliai | Krūmokšnių bendrijos, susiformavusios pajūrio lygumos palvėje. | šilinis viržis, smiltyninė viksva, , juodoji varnauogė, stačioji briedgaurė | Miške prie Šaipių, Plazės gamtinis rezervatas | |
| 2330 | Nesusivėrusios žemyninės smiltpievės | Nesusivėrę žemyninių nekarbonatingų smėlių žolynai, kuriais užauga žemyninės kopos, fliuvioglacialiniai ir senoviniai aliuviniai smėlynai, nedideli akumuliacinio smėlio ploteliai dabartinių upių salpose. Paprastai susidaro kerpšilių kirtavietėse, gaisravietėse, buvusiuose kariniuose poligonuose. | Paprastoji smilga, smiltyninė viksva, smiltyninis šepetukas, dirvinė pūkūnė, , , , daugiametė klėstenė, , , dirvinis dobilas. | Šlaitas ties Gailiūnais, Gaidzių kopa Marcinkonyse |
Krūmynų buveinės
| Kodas | Paveiksliukas | Buveinės pavadinimas | Buveinės apibūdinimas | Augalai, buveinės identifikatoriai | Buveinės pavyzdžiai |
|---|---|---|---|---|---|
| 4030 | Viržynai | Bendrijos su vyraujančiais viržinių šeimos augalais. Jos susiformuoja kontinentiniuose, paprastai rūgščiuose ir sausuose smėlynuose, ten, kur buvę kirtimai, poligonai, kaimavietės. | Miltinė meškauogė, šilinis viržis, , , avinis eraičinas, raudonasis eraičinas, šilinė viksva, bruknė. | Buvęs karinis poligonas į pietus nuo Musteikos | |
| 5130 | Kadagynai | Bendrijos su vyraujančiais kadagiais formuojasi karbonatinguose dirvožemiuose dažniausiai upių, ežerų šlaituose ir paežerėse, kur dirvožemiai susidarę ant ežerinės kilmės kalkinių , arba susijusios su istorinių vandens telkinių kalkingais dariniais. Kadagių projekcinis padengimas >10 %. | Paprastasis kadagys, gudobelė, erškėtis, dirvoninė kėnutė, vaistinė dirvuolė, šilinė viksva, didžiagalvė bajorė, melsvasis gencijonas, , melsvoji kelerija, geltonžiedė liucerna, mažoji ožiažolė, , pievinė šilagėlė, ; b) Paprastasis kadagys, paprastasis šaltekšnis, gluosnis, , paprastoji viksva, viksva trainė, pelkinė kreisvė, pelkinis skiautalūpis, melsvoji melvenė, pievinė miegalė | Kadagių slėnis |
Geologinės buveinės
| Kodas | Paveiksliukas | Buveinės pavadinimas | Buveinės aprašymas | Augalai, buveinės identifikatoriai | Buveinės pavyzdžiai |
|---|---|---|---|---|---|
| 8210 | Karbonatinių uolienų atodangos | Kietų, karbonatų turinčių uolienų (dolomito, gipso, klinčių) atodangos, atsiveriančios šiaurinių šalies upių krantuose. | , geltonasis bobramunis, , , dirvinis raguolis, trapioji sprakšė, , , , , didysis šilokas, paprastasis sausmedis, , , miškinė miglė, , , | ||
| 8220 | Silikatinių uolienų atodangos | Silikatinių uolienų (smėlio, smiltainio, konglomerato, molio, aleurito) atodangos dažniausiai upių krantuose. Be induočių augalų. | Kauno marių atodanga prie Laumėnų, Lašinių konglomeratų atodanga | ||
| 8310 | Olos | Karstinės kilmės požeminės tuštumos, atsiradusios požeminių vandenų tėkmėms išplovus tirpias uolienas. | Karvės ola |
Šaltiniai
- Zigmantas Gudžinskas. Lietuvos saugomos buveinės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, elektroninis papildymas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2017–2025
- Geoportal.lt > Viešosios paslaugos > Duomenys pagal INSPIRE temas > Trečios grupės temos > Annex III. Buveinės ir biotopai
- Natura 2000 buveinės, zuvintas.lt
- Pievų buveinės. Natūralios pievos Kurtuvėnų regioniniame parke
- ĮSAKYMAS DĖL BUVEINIŲ APSAUGAI SVARBIŲ TERITORIJŲ ATRANKOS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO 2001 m. balandžio 20 d. Nr. 219
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Europinės svarbos buveinės, Kas yra Europinės svarbos buveinės? Ką reiškia Europinės svarbos buveinės?
Europos bendrijos svarbos naturalios buveines Lietuvoje Lietuvos teritorijoje isskiriamos Europos Bendrijos svarbos gamtines buveines Lietuvoje nustatytos 53 tipu buveines įrasytos į Gamtos buveiniu laukines augalijos ir gyvunijos direktyva dar vadinama Buveiniu direktyva Dalis isskirtos į prioritetines buveines prioritetines buveinesMisku buveinesKodas Paveiksliukas Buveines pavadinimas Buveines apibudinimas Augalai buveines identifikatoriai Buveines pavyzdziai91D0 Pelkiniai miskai Spygliuociu bei misrus miskai dregnuose ir slapiuose durpiniuose dirvozemiuose kuriu gruntinio vandens lygis aukstas Vyrauja pusynai eglynai pomiskyje bruknes melynes vaivorai gailiai Atitikmenys misku tipologijoje balasilis raistasilis tyrasilis eglynams taip pat paraistis ir palieknis Plaukuotasis berzas paprastasis salteksnis paprastoji egle paprastoji pusis siauralape balzuva ziloji viksva zvaigzdetoji viksva paprastoji viksva snapuotoji viksva kupstinis svylys pelkinis gailis melsvoji melvene paprastoji spanguole miskine septynike smailiasakis kiminas magelaninis kiminas melyne vaivoras brukne durpynine naslaite 91E0 Aliuviniai miskai Upiu sleniuose ir saltiniuotuose plotuose įsikure placialapiu dazniausiai uosiu ir juodalksniu arba gluosniu miskai uzliejami kasmetiniu pavasario potvyniu taciau besiformuojantys laidziuose vandeniui ir geros aeracijos dirvozemiuose Juodalksnis baltalksnis paprastasis uosis trapusis gluosnis guoba paprastoji garsva miskinis skudutis dilgialapis katilelis karcioji kartene retavarpe viksva prazangialape bluznute gelsvalape usnis pelkine kreisve pelkine vingiorykste raudonstiebis snaputis raudonoji ziognage paprastasis apynys paprastoji sprige paprastoji vilkakoje daugiaziede baltasakne sliauziantysis vedrynas paprastoji gervuoge karklavijas miskine notra miskine zliuge didzioji dilgele Ayga įvairiu ezeru naturaliu pelketu upeliu pakrantese 91F0 Paupiu guobynai Kietuju lapuociu miskai įsikuriantys upiu sleniuose periodiskai uzliejami potvyniu arba pakilusio gruntinio vandens Sie miskai dazniausiai auga ant aliuviniu ir deliuviniu sanasu Pagal augavietes drekinimo salygas medziu arde vyrauja uosiai guobos vinksnos ir skirpstai arba azuolai Pomiskis trakas ir zoliu danga labai įvairus ir gerai issivyste Paprastasis uosis paprastasis sausmedis paprastoji ieva įvarus serbentai raudonoji sedula vienapieste gudobele paprastasis azuolas kalnine guoba paprastoji vinksna skirpstas paprastasis rutenis pavasarinis svitriesis paprastoji vistapiene Siu buveiniu fragmentu pasitaiko didziuju Lietuvos upiu Nemuno Neries Minijos ir kt sleniuose 91T0 Kerpiniai pusynai Smelingose zandrinese lygumose ir kontinentinese kopose susiformave pusynai su gausia arba vyraujancia kerpiu danga Kerpiniai pusynai auga ypac sausose ir nederlingose augavietese Smiltyninis lendrunas sketine marenike smiltyninis sepetukas avinis eraicinas sketine vanage melsvoji kelerija vienagraize vanagute smiltyninis geguzlinis melyne brukne Kerpes islandine kerpena miskine siure elnine siure Dainavos giria9160 Skroblynai Placialapiu ir misrus miskai su skroblais įsikuriantys ant vidutinio dregnumo priesmelio ir zvyro ar higromorfiniu molio ir priemolio dirvozemiu Sios buveines gali uzimti įvairaus trofiskumo augavietes nuo mezotrofiniu iki eutrofiniu Paprastasis skroblas paprastasis lazdynas paprastasis zalcialunkis europinis ozeksnis karpotasis ozeksnis paprastasis uosis paprastasis sausmedis paprastoji egle paprastasis azuolas mazalape liepa kalnine guoba varpotoji juodzole paprastoji garsva baltaziede pluke geltonziede pluke europine pipirlape dilgialapis katilelis svogunine dantazole tusciaviduris rutenis paprastasis rutenis didzioji dantene kelminis papartis miskinis eraicinas paprastoji vistapiene kvapusis lipikas gebene lipike geltonziedis salmutis geguzine zvynasakne geltonziedis pelezirnis pavasarinis pelezirnis miskine lelija kruminis kupolis daugiametis laiskenis miskine soroke keturlape vilkauoge daugiaziede baltasakne tamsioji plaute kasubinis vedrynas miskine girune nariuotasis bervidis miskine notra krumoksnine zliuge miskine naslaite Lietuvoje sios buveines susitelkusios vakarineje ir pietineje dalyse kurias apima skroblo arealas Labai retai aptinkamos ir uz skroblo istisinio arealo ribos 9080 Pelketi lapuociu miskai Perteklinio drekinimo placialapiu medziu miskai ant nerugscios ir rugscios durpes Pelketus lapuociu miskus nuolat veikia pavirsiuje telksantis vanduo ir kasmet uzlieja polaidzio vandenys Siam tipui priklauso slapi juodalksnynai Juodalksnis plaukuotasis berzas paprastasis uosis paprastasis azuolas pelkine viksva kupstine viksva apvalioji viksva pailgoji viksva siauralapis lendrunas pelkinis zinginys pievine vingiorykste geltonasis vilkdalgis paprastoji vilkakoje puokstine poraiste paprastoji silinge paprastoji raudokle pelkine kalpoke karklavijas paprastasis pelkiapapartis 9010 Vakaru taiga Naturalus seni spygliuociu ir misrus miskai taip pat gaisravietese besiformuojantys pakaitiniai spygliuociu ir lapuociu medziu jaunuolynai Vakaru taigos medynuose vyrauja pusys egles įsiterpia karpotuju berzu ir drebuliu reciau kitu rusiu lapuociu medziu Dauguma vakaru taigos buveiniu issiskiria rusiu neturtinga zoline augalija ir gausia samanu danga Daug negyvos ir puvancios medienos pavieniai seni medziai gaisru pazaidos Karpotasis berzas paprastasis kadagys paprastoji egle paprastoji pusis drebule paprastasis sermuksnis silinis virzis lankscioji sluotsmilge dvisake padraika sliauziancioji sidabriuke atzaline guztve pataisas varincius vaistinis pataisas dvilape medute paprastasis kiskiakopustis paprastoji silsamane siline plunksne miskine septynike melyne brukne vejalande silagele9020 Placialapiu ir misrus miskai Seni placialapiu ir misrus miskai derlingose vidutinio ar laikinai perteklingo drekinimo bet neuzmirkusiose augavietese Pagal vyraujancius medzius tai paprastai buna azuolynai ar liepynai Krumu mazai Paprastasis klevas paprastasis lazdynas paprastasis zalcialunkis europinis ozeksnis paprastasis uosis paprastasis sausmedis paprastasis azuolas mazalape liepa guoba varpotoji juodzole paprastoji garsva baltaziede pluke geltonziede pluke europine pipirlape dilgialapis katilelis paprastasis rutenis kelminis papartis paprastoji vistapiene miskinis snaputis geltonziedis salmutis pavasarinis pelezirnis kruminis kupolis daugiametis laiskenis miskine soroke miskine neuzmirstuole keturlape vilkauoge daugiaziede baltasakne menturlape baltasakne tamsioji plaute nariuotasis bervidis raudonziedis sakinys miskine notra krumoksnine zliuge paprastasis burbulis miskine naslaite 9050 Zoliu turtingi eglynai Misrus miskai kuriu medynuose vyrauja egles daznai su gausia lapuociu medziu ypac drebules alksnio ar azuolo dalimi Buveinems budingi ryskus rusiu turtingi krumu ir zoliu ardai Varpotoji juodzole europine pipirlape paprastasis bluzniapapartis virgininis varpenis miskinis lendrunas pirstuotoji viksva retavarpe viksva paprastasis lazdynas pelkine kreisve skestalapis papartis geltonoji ziognage trikampis tikrapapartis paprastoji sprige dvilape medute paupinis jonpapartis nusvirusioji striepsne miskine zuiksalote keturlape vilkauoge Rivino naslaite 9060 Spygliuociu miskai ant fluvioglacialiniu ozu Spygliuociu miskai daznai su lapuociu dalimi augantys ant ozu arba susije su jais ir panasiu ledyniniu dariniu smiltynine kulksne miskinis lendrunas didziaziedis katilelis pirstuotoji viksva siline viksva paprastoji pakalnute paprastasis lazdynas smiltyninis gvazdikas dvisake padraika tamsialapis skiautalupis avinis eraicinas paprastoji zemuoge paprastasis salteksnis siaurinis lipikas raudonziedis snaputis pietine stumbrazole atzaline guztve dirvine buozaine prusinis begalis paprastasis garzdenis plaukuotasis kiskiagrikis dvilape medute nusvirusioji striepsne miskine zuiksalote paprastasis kiskiakopustis vienasale uzgina silinis saliavas paprastoji egle mazoji oziazole paprastoji pusis paprastoji silsamane vaistine baltasakne didzialapis sakys dygioji sunobele paprastoji rykstene paprastasis sermuksnis miskine septynike melyne brukne 9070 Medziais apaugusios ganyklos Augalijos kompleksas kurio įvairus medziu ardas nuo pavieniu medziu ir reto misko iki nedideliu medziu ir krumu guotu issidesto tarp didesniu ar mazesniu atviru ganyklu plotu Medziu arda dazniausiai sudaro lapuociai Juodalksnis baltalksnis karpotasis berzas paprastasis lazdynas paprastasis uosis paprastasis azuolas paprastoji pusis paprastoji smilga didziaziedis katilelis paprastoji zemuoge miskinis snaputis paprastasis kardelis sibirinis vilkdalgis kruminis kupolis melsvoji melvene vyriskoji geguzraibe smulkiaziede geguzraibe silinis saliavas paprastoji juodgalve vagotasis vedrynas pusynine geltekle dazine gelte vaistine notra pievine miegale kalninis dobilas paprastoji veronika vaistine veronika9180 Griovu ir slaitu miskai Upiu upeliu giliu sleniu ir ezeru staciuose slaituose bei griovose aptinkami rusiu turtingi klevu guobu liepu uosiu miskai įsikuriantys vidutinio dregnumo trasiose ir vidutiniskai derlingose augavietese ant karbonatingu dregmei laidziu priemolio ar molio kartais zvyro dirvozemiu Sie miskai pasizymi vesliu zolynu Paprastasis klevas paprastasis lazdynas karpotasis ozeksnis paprastasis uosis paprastasis sausmedis mazalape liepa kalnine guoba paprastoji garsva baltaziede pluke europine pipirlape placialapis katilelis didziaziedis katilelis pakruminis katilelis dilgialapis katilelis totorine malude paprastoji pakalnute triskiaute zibuokle geltonziedis salmutis nusvirusioji striepsne daugiametis laiskenis daugiaziede baltasakne miskine migle tamsioji plaute krumoksnine zliuge puosnioji naslaite9190 Sausieji azuolynai Subatlantiniai oligotrofinese acidofilinese augavietese augantys miskai kuriu medynuose vyrauja azuolai pusys berzai Karpotasis berzas miskinis lendrunas lankscioji sluotsmilge avinis eraicinas paprastasis salteksnis svelnioji vilnune atzaline guztve melsvoji balzgane plaukuotasis kiskiagrikis pievinis kupolis melsvoji melvene paprastoji pusis paprastoji silsamane grynoji gojasamane didzialapis sakys paprastasis azuolas paprastasis sermuksnis miskine septynike melyne brukne vaistine baltasakne paprastoji pakalnutePievu buveinesKodas Paveiksliukas Buveines pavadinimas Buveines apibudinimas Augalai buveines identifikatoriai Buveines pavyzdziai6120 Karbonatiniu smelynu pievos Sausos mazai susiverusios smiltpieves susiformavusios labiau ar maziau karbonatinguose kontinentiniuose smelynuose smiltyninis laibenis smiltynine kulksne silinis gvazdikas smelyninis eraicinas stacioji guboja smiltyninis slamutis plikasis skleistenis melsvoji kelerija zalsvoji naktiziede 6210 Stepines pievos Sausu baziniu labai karbonatingu dirvozemiu siltu ir atviru augavieciu pievos Sio tipo buveines formuojasi sausu kalvu slaituose upiu sleniu sausose terasose ir slaituose sauletose pamiskese Paprastasis perluotis beginkle dirse boloninis katilelis tankiaziedis katilelis ankstyvoji viksva paprastoji karlina didziagalve bajore Borbaso gvazdikas pievine vingiorykste geltonziede liucerna skiauteretoji putoksle pavasarine raktazole varpotoji veronika vaistine dirvuole lieknoji pluke didziaziedis katilelis slaitine zemuoge raudonziedis snaputis placialapis begalis paprastasis raudonelis stepinis motiejukas silinis dobilas kalninis dobilas 6230 Rusiu turtingi briedgaurynai Rugsciu dirvozemiu sausu arba mezofiliniu augavieciu susivere briedgaurynai turintys visa budingu rusiu sudetį Paprastoji smilga dviname katpede kalnine arnika paprastasis varpenis balsvoji viksva lankscioji sluotsmilge avinis eraicinas raudonasis eraicinas siauralapis gencijonas keturbriaune jonazole stacioji briedgaure miskine glinde dvilape blandis miskine sidabrazole pusynine geltekle keturbriaunis ciobrelis vaistine veronika sunine naslaite 6270 Rusiu turtingos ganyklos ir ganomos pievos rusiu turtingi smilgynai Sausos bei vidutinio dregnumo skurdzios paprastai rugstingos augavietes su zemaugiais zolynais kurie issivyste degraduojant kulturinems netresiamoms pievoms paveiktoms ilgalaikio ganymo ir sienavimo paprastoji smilga kvapioji gardunyte kiskio asareles paprastasis kmynas silinis gvazdikas raskila avinis eraicinas raudonasis eraicinas paprastoji baltagalve siauralapis gyslotis rudenine bei baltasis dobilas aitrusis vedrynas sliauziantysis vedrynas ir6410 Melvenynai Melveniu pievos formuojasi labiau ar maziau dregnuose azoto ir fosforo neturtinguose oligotrofiniuose rugsciuose arba karbonatu turinciuose dirvozemiuose Augavietems paprastai budingas įvairaus storio durpingas dirvozemio sluoksnis ir negilus gruntinis vanduo Pelkine kreisve demetoji gegune siaurinis lipikas siauralapis gencijonas paprastasis kardelis paprastasis debesylas sibirinis vilkdalgis melsvoji melvene vienalape driezliele miskine sidabrazole vaistine kraujalake dazine gelte vaistine notra pievine miegale paprastasis burbulis 6430 Eutrofiniai aukstieji zolynai Bendrijos kurias dazniausiai sudaro daugiameciai augalai prisitaike augti pavesyje Veikiamos kasmetiniu potvyniu vaistine sventagarsve paprastasis brantas plaukuotoji ozkaroze didzioji dilgele pelkine vingiorykste paprastoji raudokle kanapinis kemeras patvorine vyniokle b paprastoji garsva vaistine cesnakune kvapusis gurgzdis geltonoji ziognage sliauziancioji tramazole baltaziede notrele paprastoji gaiva kibusis lipikas raudonstiebis snaputis raudonziedis sakinys Pievos prie Musteikos upelio Dotnuveles pakrantes ir kt 6450 Aliuvines pievos Bent retkarciais sienaujamos pievos kurios susidare upiu sleniu salpose ir yra uzliejamos sezoniniu potvyniu metu Budingi pasiauselynai dryzutynai sluotsmilgynai eraicinynai didieji viksvynai vingiorykstynai pievinis pasiauselis siauralapis lendrunas lieknoji seriuotoji kupstine aukstoji ir kupstine sluotsmilge balinis asiuklis pelkine vingiorykste pelkinis lipikas nendrinis dryzutis paprastoji silinge paprastoji raudokle pelkine sidabrazole pelkinis saliavas pelkine kalpoke Grudos hidrografinis draustinis6510 Sienaujamu mezofitu pievos Zemynines vidutinio dregnumo trasios pievos paprastai kalvotose vietovese Mazai tresiamos sienaujamos pagrindiniams varpiniams augalams prazydus atolas kartais taip pat nupjaunamas arba nuganomas rasakila pievinis pasiauselis miskinis skudutis aukstoji avizuole pievinis katilelis pievine kartene pakrumine bajore gelsvalape usnis paprastoji sunazole paprastoji morka tikrasis eraicinas pievinis snaputis dirvine buozaine pievinis pelezirnis paprastoji baltagalve silkaziede gaisrena sliauziancioji silinge pelkine neuzmirstuole paprastasis pastarnokas pasarinis motiejukas siauralapis gyslotis pievine migle paprastoji migle paprastoji juodgalve didysis barskutis valgomoji rugstyne skestaziede rugstyne vaistine kraujalake paprastoji kiaulpiene pievinis putelis raudonasis dobilas melynziedis vikis Smilgos ir Smilgaicio krastovaizdzio draustinis Akmenos pakrantes ties Indija ir kt 6530 Miskapieves Augalijos kompleksas kurį sudaro nedideli lapuociu medziu guotai ir krumai atviru pievu plotai Dazniausi siose buveinese baltalksniai juodalksniai berzai liepos uosiai Kartu su lazdynu salteksniu ievu sermuksniu krumais jie susiburia į nedideles grupes tarp kuriu netaisyklingais konturais įsiterpia sienaujamu pievu plotai Juodalksnis baltalksnis karpotasis berzas plaukuotasis berzas paprastasis lazdynas paprastasis salteksnis paprastasis uosis paprastoji ieva paprastasis sermuksnis mazalape liepa kruminis builis kiskio asareles pievine kartene paprastoji viksva viksva traine pelkine usnis aukstoji gegune avinis eraicinas pavasarinis svitriesis raudonziedis snaputis sibirinis barstis melsvoji melvene vyriskoji geguzraibe mazoji geguzraibe karcioji putoksle raktazole pelenele pavasarine raktazole paprastoji juodgalve dazine gelte vaistine notra pievine miegale vaistinis valerijonas paprastoji veronika Pelkiu buveinesKodas Paveiksliukas Buveines pavadinimas Buveines apibudinimas Augalai buveines identifikatoriai Buveines pavyzdziai7110 Aktyvios aukstapelkes Nepazeistos arba labai mazai pazeistos labai rugscios neturtingos mineraliniu medziagu maitinamos lietaus vandens aukstapelkes Siauralape balzuva berzas keruzis silinis virzis svyruokline viksva durpyninis bereinis ilgalape saulasare apskritalape saulasare juodoji varnauoge siauralapis svylys kupstinis svylys pelkinis gailis baltoji saidra paprastoji tekse pelkine liunsarge magelaninis kiminas kupstine kulinge Cepkeliu raistas7120 Degradavusios aukstapelkes Aukstapelkes kuriose del antropogeninio poveikio pazeistas naturalus hidrologinis rezimas Del to pelkes pavirsius isdziusta pakinta rusiu sudetis arba jos isnyksta Siu pelkiu augalu bendrijas paprastai sudaro aktyvioms aukstapelkems budingu rusiu augalai taciau pakinta santykinis ju gausumas Plaukuotasis berzas karpotasis berzas siauralape balzuva silinis virzis durpyninis bereinis juodoji varnauoge gailis melsvoji melvene magelaninis kiminas 7140 Tarpines pelkes ir liunai Vyrauja pelkiu augalu bendrijos susiformavusios oligotrofiniu ar mezotrofiniu vandenu dazniausiai labai pakilusiu auksciau substrato pavirsiuje Dideliuose pelkiu plotuose sios buveines issiskiria kaip linguojancios vejos plaukiojancios kinys ar klampus liunai sudaryti is mazu ar vidutinio aukscio viksvu bendriju su kiminais zaliosiomis samanomis gana daznos vandens ir budmainiu augalu bendrijos apvalioji viksva laiboji viksva svyruokline viksva zvilgancioji riestune pelkine laksva trilapis puplaiskis pelkine glinde baltoji saidra pelkine liunsarge snapuotoji viksva bei7150 Pliku durpiu saidrynai Pionierines dregnu pliku durpiu bendrijos susiformuojancios nukastuose nuardytuose aukstapelkiu plotuose ir naturaliai vandens arba salcio pazeistose pelkiu vietose pelkiu praplaisose kartais mazai maisto medziagu turinciu vandens telkiniu fliuktuacijos zonos smelyje su labai plonu durpiu sluoksniu ilgalape saulasare apskritalape saulasare patvankinis pataisiukas baltoji saidra 7160 Nekalkingi saltiniai ir saltiniuotos pelkes Nekalkingi arba mazai kalkingi rugstus arba neutralios reakcijos saltiniai su jiems budinga arba del ju poveikio susiformuojancia pelkine augalija karcioji kartene seriuotoji viksva sluoteline viksva prazangialape bluznute papartine saltinute ozkaroze zvilgancioji riestune pelkine neuzmirstuole retaziede migle pelkine migle paprastoji migle pelkine uolaskele miskine zliuge upeline veronika 7210 Zemapelkes su sakotaja ratainyte Sakotosios ratainytes sazalynai ezeru pakrasciu helofitu juostoje ir paezeriu pelkiu plotuose Sakotoji ratainyte laiboji viksva snapuotoji viksva dvilapis purvuolis paprastoji nendre siauralapis svendras paprastasis pelkiapapartis7220 Saltiniai su besiformuojanciais tufais Kieto vandens saltiniai su intensyviai besiformuojanciomis nuosedomis arba tufais randami miskuose arba atvirose vietovese karcioji kartene seriuotoji viksva papartine saltinute 7230 Sarmingos zemapelkes Buveines su smulkiuju viksvu ir zaliuju samanu bendrijomis susiformavusiomis įmirkusiose dirvose nuolatos maitinamose soligeniniu gruntiniu ir topogeniniu is apypelkio atitekanciu baziu turtingu dazniausiai kalkingu vandenu lieknine viksva viksva traine raudonoji gegune siauralape gegune ganyklinis duonis pelkinis skiautalupis margasis asiuklis dvilapis purvuolis karaliskoji glinde paprastoji tukle daugiametis patvenis Vidaus vandenu buveinesKodas Paveiksliukas Buveines pavadinimas Buveines apibudinimas Augalai buveines identifikatoriai Buveines pavyzdziai3130 Mazai mineralizuoti ezerai su budmainiu augalu bendrijomis Zemaugiu vienameciu ir daugiameciu vandens ir budmainiu augalu bendrijos susiformuojancios skaidriu oligomezotrofiniu arba mezotrofiniu ezeru nuolatos apsemtose vietose seklumose arba periodiskai isnyranciose pakrantese Adatinis duonis ezerine slepisere vandenine dumblene ezerine lobelija prazangiaziede plunksnalape repliojantysis vedrynas 3140 Ezerai su menturdumbliu bendrijomis Skaidrus svarus vidutiniskai maisto medziagu turintys mezotrofiniai ezerai kuriu vandenyje palyginti daug istirpusiu baziu pH 6 7 arba kalkingi mazai maisto medziagu turintys melsvi arba zalsvi ezerai pH gt 7 5 Siu mazu ir dideliu ezeru visa dugna arba jo dalį dengia veslus maurabragiu menturdumliu sazalynai 3150 Naturalus eutrofiniai ezerai su pludziu arba astriu bendrijomis Naturaliai turtingi maisto medziagu pilksvi melsvai zali labiau ar maziau drumsti ezerai ar kiti stovincio vandens telkiniai kuriu vandenyje daug istirpusiu baziu pH gt 7 Paprastoji nertis pluduriuojantysis vandenplukis mazoji pludena paprastasis skendenis blizgancioji plude permautalape plude daugiasake maure alijosinis astrys Grutas3160 Naturalus distrofiniai ezerai Dazniausiai pelkese esantys ezerai kuriu vanduo rudas del durpiu ir humusiniu rugsciu jo pH 3 6 Daznai siuose ezeruose augalu nera kartais jie auga pavieniui arba sudaro nedidelius sazalynus Laiboji viksva paprastoji lugne mazaziede lugne mazaziede vandens lelija pluduriuojancioji plude baltoji saidra smailiasakis kiminas Masnelis Juodikis3190 Gipso karsto ezerai Gipso karsto regiono smegduobes arba ju sistemos su nuolatos telksanciu vandeniu Sie vandens telkiniai pasizymi dideliu vandens lygio svyravimu iki 2 4 m kuris priklauso nuo gruntiniu vandenu lygio ir krituliu kiekio paprastoji nertis trilype pludena ezerinis meldas sakotasis siurpis Kirkilu ezeras3260 Upiu sraunumos su kurkliu bendrijomis Dazniausiai greitos tekmes saltiniu maitinamos upes ir upeliai arba ju atkarpos su budingomis prie sroves prisitaikiusiu įsisaknijanciu augalu bendrijomis arba vandeninemis samanomis siauralape dregnuole įvairioji praujene Meinshauzeno plude Neris Siesartis Dereznycia3270 Dumblingos upiu pakrantes Lekstos dideliu upiu pakrantes ir isnyrancios salos kuriose po pavasario potvyniu arba vasara nusekus vandeniui lieka dumblo sluoksnis Siose dumblo sanasose formuojasi pionierines dregme ir azota megstanciu augalu bendrijos optimalu issivystyma pasiekiancios antroje vasaros puseje triskiautis lakisius rudoji viksvuole vandenine dumblene trumpamakstis rugtis demetasis rugtis smailialapis rugtis nuodingasis vedrynas Nemuno Neries ir kitu didesniu upiu ypac ju zemupiu pakrantes Kursiu mariu pakrantes Jurines buveinesKodas Paveiksliukas Buveines pavadinimas Buveines apibudinimas Augalai buveines identifikatoriai Buveines pavyzdziai1100 Smelio seklumos1130 Upiu ziotys zemutines upiu sleniu dalys kuriose buna potvyniu ir atoslugiu susidaro surokas vanduo bet didziausia įtaka turi gelas vanduo Besimaisantis gelas ir surus vanduo suletejusi tekme sudaro salygas kauptis nuosedoms del to daznai susidaro dideles smelio ir dumblo lygumos Viksva paprastoji nendre permautalape plude ezerinis meldas Kursiu marios tarp Ventes rago ir Nemuno deltos1150 Lagunos Dideli seklus vandens telkiniai visiskai arba is dalies nerijomis atskirti nuo juros Pajurinis liunmeldis vandenine plaumuone paprastoji lugne mazaziede vandens lelija permautalape plude paprastoji nendre ezerinis meldas melsvasis meldas siauralapis svendras placialapis svendras pelkine vandensarge Kursiu marios1170 Rifai Stambiu rieduliu laukai priekranteje sausumos moreninio gubrio povandeninis tesinys nuo kranto linijos iki 20 25 m gylio spp Smelynu buveinesKodas Paveiksliukas Buveines pavadinimas Buveines apibudinimas Augalai buveines identifikatoriai Buveines pavyzdziai2110 Uzuomazgines pustomos kopos Papludimio kopoms priskiriamos eolines formos naturaliai be zmogaus įtakos susidariusios juros papludimio pavirsiuje ir kopu ruozai įkrantineje papludimio dalyje Tiki pavieniai augalu guotai Pajurine smiltlendre sultingoji jurasmilte Baltijos pakrante nuo Melnrages iki Kukuliskiu ties Palanga ir Sventaja2120 Baltosios kopos Biraus maisto medziagu neturtingo nuolat pustomo balto smelio kuriame įsitvirtina tik stambus retakeriai uzpustyma ir nupustyma pakeliantys varpiniai augalai Pajurine smiltlendre Calammophila baltica smiltyninis lendrunas sketine vanage sultingoji jurasmilte baltijine linazole pilkalapis saukstis Baltijos pakrante nuo Kopgalio iki Juodkrantes tarp Nidos ir Preilos Parnidzio kopa2130 Pilkosios kopos Nuo juros nutolusio kopagubrio buveines kuriose vejo ardomasis poveikis labai mazas todel cia lengvai įsikuria psamofitai formuojasi stabilios gausios rusiu smelynu bendrijos ant smelio pavirsiaus kaupiasi negyvos augalu dalys dirvozemyje randasi humusingo sluoksnio pozymiu smiltynine viksva paprastoji rausvute smiltyninis sepetukas smiltyninis slamutis sketine vanage kalnine austeja vienagraize kudle smulkioji rugstyne paprastasis ciobrelis pajurine naslaite Kerpes Cetraria muricata Cladonia arbuscula Cladonia cornuta Cladonia floerkeana Cladonia glauca Cladonia gracilis Cladonia subulata Placynthiella uliginosa Pilkosios kopos2140 Kopu varnauogynai Pajurio smelynu augalijos vystymosi stadija kurios bendrijoms budingi tankus varnauogiu sazalynai pilkuju kopu ir misko rusiu deriniai Smiltynine viksva lankscioji sluotsmilge juodoji varnauoge kalnine austeja kruminis kupolis grynoji gojasamane miskine septynike2170 Kopu gluosnynai Dazniausiai gluosniu guotai issibarste uz apsauginio papludimio kopagubrio plytincios palves zemesnese vietose Plaukuotasis berzas pajurinis gluosnis pelkinis karklas smiltynine viksva sketine vanage pievinis kupolis 2180 Medziais apaugusios pajurio kopos Siam buveiniu tipui priskiriami visu vystymosi stadiju miskai augantys pajurio smelynuose Medziu amziaus vidurkis turi virsyti 80 m Plaukuotasis berzas plaukuotasis berzas paprastasis salteksnis paprastoji pusis drebule paprastasis azuolas paprastasis sermuksnis lankscioji sluotsmilge juodoji varnauoge sliauziancioji sidabriuke melsvoji balzgane siaurine lineja plaukuotasis kiskiagrikis dvilape medute kruminis kupolis vienasale uzgina grynoji gojasamane apskritalape kriauslape melyne brukne Kursiu nerija ties Juodkrante centrine dalis tarp Nidos ir Pervalkos miskai į pietus nuo Karkles2190 Dregnos tarpkopes Lomos pajurio kopu sistemoje kuriose gruntinis vanduo arti pavirsiaus o pavasarį ir rudenį telkso balos Lieknoji viksva siurkscioji viksva geltonasis vilkdalgis baltijinis viksris paprastoji nendre pelkine sindra zasine sidabrazole Pajuris ties Nemirseta2320 Pajurio smelynu tyruliai Krumoksniu bendrijos susiformavusios pajurio lygumos palveje silinis virzis smiltynine viksva juodoji varnauoge stacioji briedgaure Miske prie Saipiu Plazes gamtinis rezervatas2330 Nesusiverusios zemynines smiltpieves Nesusivere zemyniniu nekarbonatingu smeliu zolynai kuriais uzauga zemynines kopos fliuvioglacialiniai ir senoviniai aliuviniai smelynai nedideli akumuliacinio smelio ploteliai dabartiniu upiu salpose Paprastai susidaro kerpsiliu kirtavietese gaisravietese buvusiuose kariniuose poligonuose Paprastoji smilga smiltynine viksva smiltyninis sepetukas dirvine pukune daugiamete klestene dirvinis dobilas Slaitas ties Gailiunais Gaidziu kopa MarcinkonyseKrumynu buveinesKodas Paveiksliukas Buveines pavadinimas Buveines apibudinimas Augalai buveines identifikatoriai Buveines pavyzdziai4030 Virzynai Bendrijos su vyraujanciais virziniu seimos augalais Jos susiformuoja kontinentiniuose paprastai rugsciuose ir sausuose smelynuose ten kur buve kirtimai poligonai kaimavietes Miltine meskauoge silinis virzis avinis eraicinas raudonasis eraicinas siline viksva brukne Buves karinis poligonas į pietus nuo Musteikos5130 Kadagynai Bendrijos su vyraujanciais kadagiais formuojasi karbonatinguose dirvozemiuose dazniausiai upiu ezeru slaituose ir paezerese kur dirvozemiai susidare ant ezerines kilmes kalkiniu arba susijusios su istoriniu vandens telkiniu kalkingais dariniais Kadagiu projekcinis padengimas gt 10 Paprastasis kadagys gudobele ersketis dirvonine kenute vaistine dirvuole siline viksva didziagalve bajore melsvasis gencijonas melsvoji kelerija geltonziede liucerna mazoji oziazole pievine silagele b Paprastasis kadagys paprastasis salteksnis gluosnis paprastoji viksva viksva traine pelkine kreisve pelkinis skiautalupis melsvoji melvene pievine miegale Kadagiu slenisGeologines buveinesKodas Paveiksliukas Buveines pavadinimas Buveines aprasymas Augalai buveines identifikatoriai Buveines pavyzdziai8210 Karbonatiniu uolienu atodangos Kietu karbonatu turinciu uolienu dolomito gipso klinciu atodangos atsiveriancios siauriniu salies upiu krantuose geltonasis bobramunis dirvinis raguolis trapioji sprakse didysis silokas paprastasis sausmedis miskine migle 8220 Silikatiniu uolienu atodangos Silikatiniu uolienu smelio smiltainio konglomerato molio aleurito atodangos dazniausiai upiu krantuose Be induociu augalu Kauno mariu atodanga prie Laumenu Lasiniu konglomeratu atodanga8310 Olos Karstines kilmes pozemines tustumos atsiradusios pozeminiu vandenu tekmems isplovus tirpias uolienas Karves olaSaltiniaiZigmantas Gudzinskas Lietuvos saugomos buveines Visuotine lietuviu enciklopedija elektroninis papildymas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2017 2025 Geoportal lt gt Viesosios paslaugos gt Duomenys pagal INSPIRE temas gt Trecios grupes temos gt Annex III Buveines ir biotopai Natura 2000 buveines zuvintas lt Pievu buveines Naturalios pievos Kurtuvenu regioniniame parke ĮSAKYMAS DĖL BUVEINIŲ APSAUGAI SVARBIŲ TERITORIJŲ ATRANKOS TVARKOS APRASO PATVIRTINIMO 2001 m balandzio 20 d Nr 219