Esperanto kalbos gramatika.
Abėcėlė
A B C Ĉ D E F G Ĝ H Ĥ I J Ĵ K L M N O P R S Ŝ T U Ŭ V Z a b c ĉ d e f g ĝ h ĥ i j ĵ k l m n o p r s ŝ t u ŭ v z
Pažymėtina, kad nenaudojamos raidės w, q, x ir y.
Artikeliai
Esperanto kalboje yra tik žymimasis artikelis la, kuris beveik atitinka angliškąjį the:
hundo šuo la hundo tas šuo
Daiktavardžiai
Daiktavardis baigiasi galūne - o, daugiskaitoje pridedama - j. Yra tik vienas linksnis – objektinis, padaromas pridedant prie vienaskaitos arba daugiskaitos galūnės - n. Tokia galūnė rodo veiksmo papildinį arba (po vietos prielinksnių) veiksmo kryptį:
- mi trinkas akvon – aš geriu vandenį,
mi ne trinkas brandon – aš negeriu degtinės,
- en kesto – dėžėje,
en keston – į dėžę,
- botelo staras sur kesto – butelis stovi ant dėžės,
metu botelon sur keston – pastatyk butelį ant dėžės, botelo falis sub keston – butelis nukrito po dėže , kaj restis sub kesto – ir liko po dėže.
Sakinyje daiktavardis be prielinksnio ir be galūnės - n yra veiksnys.
- Be prielinksnio ir su galūne - n – papildinys (veiksmo objektas).
- Su prielinksniu ir su galūne - n – veiksmo kryptis.
- Su prielinksniu ir be galūnės - n – veiksmo aplinkybė.
Būdvardžiai
Visi būdvardžiai baigiasi galūne -a. Būdvardžiai turi sutikti su daiktavardžiu skaičiumi ir linksniu, tad galūnės gali būti -a, -an, -aj ir -ajn.
la brunа hundo rudas šuo la brunаj hundoj rudi šunys la leono mordas la brunajn hundojn liūtas kanda rudiems šunims
Būdvardžių laipsniavimas atliekamas su žodeliais pli (daugiau) ir plej (daugiausiai):
la bruna hundo rudas šuo la pli brunaj hundoj rudesni šunys La hundo estas pli bruna ol la leono šuo yra rudesnis už liūtą la plej brunа hundo rudžiausias šuo
Skaitvardžiai
Paprasčiausi kiekiniai skaitvardžiai yra:
unu vienas du du tri trys kvar keturi kvin penki ses šeši sep septyni ok aštuoni naŭ devyni dek dešimt cent šimtas mil tūkstantis
Kelintiniai skaičiai sudaromi pridedant galūnę -a:
dek unu vienuolika dek-unua vienuoliktas dudek tri dvidešimt trys dudek-tria dvidešimt trečias mil naŭcent okdek kvar 1984
Įvardžiai
Asmeniniai įvardžiai yra šie:
mi aš ci tu (kalbant familiariai) vi tu, jūs ŝi ji li jis ĝi jis, ji (bevardė giminė) ni mes ili jie, jos
oni – (beasmenis įvardis, lietuvių kalboje sudaromas prie veiksmažodžio pridedant galūnę -ma)
Asmeniniai įvardžiai, nurodantys nuosavybė, baigiasi -a:
mia mano mia hundo mano šuo miaj hundoj mano šunys la leono mordis miajn hundojn liūtas kando mano šunis
Veiksmažodžiai
Veiksmažodžiai nėra asmenuojami. Bendratis baigiasi galūne -i:
-i bendratis mordi kąsti -as esamasis mi mordas aš kandu -is būtasis mi mordis lin aš jam kandau -os būsimasis mi mordos lin aš jam kąsiu -us tariamoji mi mordus lin aš jam kąsčiau -u liepiamoji mordu lin! kąsk jam!
Dalyviai sudaromi su galūnėmis -nta ir -ta:
-ant veikiamasis esamasis la falanta stelo krentanti žvaigždė -int veikiamasis būtasis la falinta soldato kritęs kareivis -ont veikiamasis būsimasis la falonta knabo nukrisiantis berniukas -at neveikiamasis esamasis la ŝtelata biero vagiamas alus -it neveikiamasis būtasis la ŝtelita biero pavogtas alus -ot neveikiamasis būsimasis la ŝtelota biero pavogsimas alus
Prieveiksmiai
Prieveiksmiai visada turi galūnę -e. Jie laipsniuojami taip pat kaip ir būdvardžiai, su žodžiais pli, ol ir plej:
rapida viro greitas vyras la viro kuras rapide vyras greitai bėga la hundo kuras pli rapide ol la viro šuo bėga greičiau už vyrą la leono kuras plej rapide liūtas bėga greičiausiai
Prielinksniai
Visi prielinksniai reikalauja vardininko linksnio:
la hundoj mordas la leonon per siaj dentoj. šunys kanda liūtą savo dantimis.
Jei nėra nė vieno prielinksnio, kuris reikiamai išreikštų ryšį su daiktavardžiu, galima naudoti prielinksnį je, arba tiesiog daiktavardžio galininką.
Tarimas
Visi žodžiai tariami taip, kaip rašomi. Be išimčių.
Kirčiavimas
Visi žodžiai kirčiuojami priešpaskutiniame skiemenyje. Be išimčių.
Sudėtiniai žodžiai
Sudėtiniai žodžiai sudaromi sujungiant du žodžius drauge ir nukeliant svarbiausią žodį į galą. Tam, kad lengviau būtų žodį ištarti, kartais naudojamas ir jungiamasis balsis -o-:
ĉambro kambarys manĝi valgyti manĝoĉambro valgomasis kambarys
Žodis kambarys yra gale, nes valgomasis yra kambarys, o ne maistas.
Dvigubi neiginiai
Dvigubi neiginiai esperanto kalboje nėra naudojami. Nenaudojamas ne sakinyje, kuriame yra sąvokos niekas:
ne ne nenio niekas mi ne havas la hundon aš neturiu šuns mi havas nenion nieko neturiu (turiu nieką) mi ne havas nenion nenaudotina: dvigubas neigimas, suprantama kaip: aš neturiu nieko, t. y. aš turiu kažką
Kryptis ir vieta
Kryptį gali rodyti objektinis linksnis su galūne -n:
Simioj ne saltas sur la lito Beždžionės nešokinėja ant lovos La infano saltas sur la liton Vaikas šoka į lovą (ant lovos)
Nauji žodžiai
Nauji žodžiai į esperanto kalbą importuojami transliteruojant jų šaknis ir pridedant esperantiškas galūnes:
chocolate ĉokolado
Poezija
Lyriniuose kūriniuose paskutinė artikelio la bei daiktavardžių balsė gali būti pakeista apostrofu:
la hundo => l' hund'
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Esperanto gramatika, Kas yra Esperanto gramatika? Ką reiškia Esperanto gramatika?