Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Erškėtrožė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Rosa | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Paprastasis erškėtis (Rosa canina) | ||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Erškėtis (Rosa) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalų gentis. Įvairios tautos Rosa vardu vadindavo ne tik erškėtį, bet ir daugelį kitų ryškiažiedžių augalų. Genčiai priklauso 0,3-2,5 m aukščio krūmai, kurių stiebai dažniausiai dygliuoti, lapai neporiškai plunksniški. Žiedai ryškūs, susitelkę galinėse bei pažastinėse skėtiškose kekėse. Vaisiai maži riešutėliai, apgaubti mėsinga ryškiaspalve mase.
Rūšys
Gentyje yra apie 350 rūšių, iš kurių didesnė dalis paplitusių Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato zonoje. Tropinėse ir subtropinėse srityse erškėčiai auga kalnuose, pietų pusrutulyje laisvai jie neauga. Lietuvoje natūraliai auga 9 erškėčių rūšys, bet darželiuose auginama introdukuotų rūšių, kurios atsparios šalčiams ir gerai peržiemoja.
- Paprastasis erškėtis (Rosa canina)
- (Rosa rubiginosa)
- (Rosa mollis)
- Miškinis erškėtis (Rosa majalis)
- (Rosa rugosa)
- (Rosa spinosissima)
- (Rosa rubrifolia)
- (Rosa foetida)
- Prancūzinis erškėtis (Rosa gallica)
- (Rosa caesia)
Pritaikymas
Erškėčiai plačiai kultivuojami. Nuo seno mėgstamiausi ir dažniausiai auginami dekoratyviniai augalai yra iš laukinio erškėčio išvestos kultūrinės veislės – rožės. Laukinės rūšys taip pat sodinamos gyvatvorėse, iš erškėčių vainiklapių gaminamas eterinis aliejus, iš žievės gaunami ir dažai. Kulinarijoje iš erškėčių vaisių verdama uogienė, susmulkintų šviežių uogų galima įberti į kompotus, džemus ar kisielius.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Erškėtrožė, Kas yra Erškėtrožė? Ką reiškia Erškėtrožė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais RosaPaprastasis ersketis Rosa canina Moksline klasifikacijaKaralyste Augalai Plantae Skyrius Magnolijunai Magnoliophyta Klase Magnolijainiai Magnoliopsida Poklasis Erskeciaziedziai Rosidae Seima Ersketiniai Rosaceae Gentis Ersketis Rosa Ersketis Rosa ersketiniu Rosaceae seimos augalu gentis Įvairios tautos Rosa vardu vadindavo ne tik ersketį bet ir daugelį kitu ryskiaziedziu augalu Genciai priklauso 0 3 2 5 m aukscio krumai kuriu stiebai dazniausiai dygliuoti lapai neporiskai plunksniski Ziedai ryskus susitelke galinese bei pazastinese sketiskose kekese Vaisiai mazi riesuteliai apgaubti mesinga ryskiaspalve mase RusysGentyje yra apie 350 rusiu is kuriu didesne dalis paplitusiu Siaures pusrutulio vidutinio klimato zonoje Tropinese ir subtropinese srityse erskeciai auga kalnuose pietu pusrutulyje laisvai jie neauga Lietuvoje naturaliai auga 9 erskeciu rusys bet darzeliuose auginama introdukuotu rusiu kurios atsparios salciams ir gerai perziemoja Paprastasis ersketis Rosa canina Rosa rubiginosa Rosa mollis Miskinis ersketis Rosa majalis Rosa rugosa Rosa spinosissima Rosa rubrifolia Rosa foetida Prancuzinis ersketis Rosa gallica Rosa caesia PritaikymasErskeciai placiai kultivuojami Nuo seno megstamiausi ir dazniausiai auginami dekoratyviniai augalai yra is laukinio erskecio isvestos kulturines veisles rozes Laukines rusys taip pat sodinamos gyvatvorese is erskeciu vainiklapiu gaminamas eterinis aliejus is zieves gaunami ir dazai Kulinarijoje is erskeciu vaisiu verdama uogiene susmulkintu svieziu uogu galima įberti į kompotus dzemus ar kisielius Vikiteka Ersketis vaizdine ir garsine medziaga