Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Erlėnų senovės žemdirbystės vietaErlėnų senovės žemdirbystės vietaKoordinatės 56 05 24 š pl 21 34 11 r ilg 56 08998 š pl
Erlėnų senovės žemdirbystės vieta
| Erlėnų senovės žemdirbystės vieta | |||
|---|---|---|---|
| Erlėnų senovės žemdirbystės vieta | |||
| Koordinatės |
| ||
| Vieta | Kretingos rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Imbarės seniūnija | ||
| Plotas | 3,8 ha | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis – XVI a. | ||
| Žvalgytas | 1939, 2002, 2004 m. | ||
Erlėnų senovės žemdirbystės vieta (saugotinas kultūros paveldo objektas) – ankstyvosios žemdirbystės laukai šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Erlėnų kaime (Imbarės seniūnija), 1,0 km į šiaurę nuo tilto per Erlos upelį kelyje Salantai-Skuodas, 150 m į vakarus nuo upės ir 10 m į rytus nuo kelio.
Vieta
Erlos slėnio terasoje abipus buvusio bevardžio upelio kanalo 3,8 ha plote išliko per 20 akmenų krūsnių ir keletas akmenų aptvarų. Krūsnių skersmuo 2–3 m, aukštis – 0,1–0,5 m. Jos krautos dažniausiai vienoje eilėje po kelias, o kai kurios jungiasi į aptvarus, kurie nėra pilnai susiformavę. Aptvarų ilgis nuo 4 iki 30 m, plotis iki 4–5 m, aukštis 0,1–0,5 cm. Rytinėje dalyje esantys aptvarai stambesnių akmenų, apkerpėję. Vakarinės dalies aptvarai pasidengę žemės ir velėnos sluoksniu; tarp jų yra 20 m skersmens ir 0,5 m paaukštėjimas, primenantis pilkapį.
Istorija
Iki XVI a. Valakų reformos Erlos upės slėnyje plytėjo ankstyvosios žemdirbystės laukai. Valakų reformos metu jie atsidūrė už valakais išskirstytų ariamos žemės sklypų ir buvo priskirti prie bendro naudojimo žemės – pievų ir ganyklų. Tarpukario žemės reformos metu senovės žemdirbystės laukai buvo suskaidyti į sklypus ir išdalinti ūkininkams, kurie akmenų apvarus ir krūsnis pradėjo ardyti ruošdami dirvą arimui. Didžiąją dalį krūsnių ir aptvarų sunaikino pokario melioracija ir tik maža dalis buvo išsaugota kaip geologinis draustinis – Erlėnų riedulynas (įkurtas 1971 m.).
Akmenų krūsnys buvo laikomos pilkapiais ir vadintos Erlėnų pilkapynu, tačiau į saugomų kultūros paminklų sąrašus neįrašytos. Objektas vertingas kaip archeologinė ir istorinė vieta, liudijanti apie senovės žemdirbystės laukų sistemas ir žemės dirbimo tradicijas.
Tyrimai
Vietą 1939 m. išaiškino ir žvalgė darbuotojas Pranas Baleniūnas.2002–2004 m. žvalgė Vilniaus universiteto ir Kretingos muziejaus archeologinė ekspedicija (vadovas Algimantas Merkevičius), kurioje dalyvavo Estijos archeologas (Tartu universitetas).2003–2004 m. kartografavo ir apmatavo Renaldas Augustinavičius (Kultūros paveldo centras).
Šaltiniai
- Algirdas Gaigalas. Erlėnų draustinis. - Tarybų Lietuvos enciklopedija. - Vilnius, 1985. - T. 1. - P. 518
- Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. - Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. - F. 1, ap. 1. - B. 25. - L. 4
- Julius Kanarskas, Algimantas Merkevičius, Rėda Nemickienė. Senųjų žemdirbystės laukų Kretingos ir Skuodo rajonuose archeologiniai žvalgymai. - Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2002 metais. - Vilnius, 2005. - P. 276
Algimantas Merkevičius, Rėda Nemickienė, Julius Kanarskas. Šiaurės vakarų Lietuvos senųjų laukų žvalgymai. - Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2003 metais. - Vilnius, 2006. - P. 261
Rėda Nemickienė, Algimantas Merkevičius, Julius Kanarskas. Senųjų žemdirbystės laukų žvalgymai Kretingos ir Skuodo rajonuose. - Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2004 metais. - Vilnius, 2006. - P. 288
Nuorodos
- Senųjų žemdirbystės laukų Kretingos ir Skuodo rajonuose archeologiniai žvalgymai, 2002 m.
- Šiaurės vakarų Lietuvos senųjų laukų žvalgymai, 2003 m.
- Senųjų žemdirbystės laukų žvalgymai Kretingos ir Skuodo rajonuose, 2004 m.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Erlėnų senovės žemdirbystės vieta, Kas yra Erlėnų senovės žemdirbystės vieta? Ką reiškia Erlėnų senovės žemdirbystės vieta?
Erlenu senoves zemdirbystes vietaErlenu senoves zemdirbystes vietaKoordinates 56 05 24 s pl 21 34 11 r ilg 56 08998 s pl 21 569647 r ilg 56 08998 21 569647Vieta Kretingos rajono savivaldybeSeniunija Imbares seniunijaPlotas 3 8 haNaudotas I tukstantmetis XVI a Zvalgytas 1939 2002 2004 m Erlenu senoves zemdirbystes vieta saugotinas kulturos paveldo objektas ankstyvosios zemdirbystes laukai siaures rytineje Kretingos rajono savivaldybes teritorijos dalyje Erlenu kaime Imbares seniunija 1 0 km į siaure nuo tilto per Erlos upelį kelyje Salantai Skuodas 150 m į vakarus nuo upes ir 10 m į rytus nuo kelio VietaErlos slenio terasoje abipus buvusio bevardzio upelio kanalo 3 8 ha plote isliko per 20 akmenu krusniu ir keletas akmenu aptvaru Krusniu skersmuo 2 3 m aukstis 0 1 0 5 m Jos krautos dazniausiai vienoje eileje po kelias o kai kurios jungiasi į aptvarus kurie nera pilnai susiformave Aptvaru ilgis nuo 4 iki 30 m plotis iki 4 5 m aukstis 0 1 0 5 cm Rytineje dalyje esantys aptvarai stambesniu akmenu apkerpeje Vakarines dalies aptvarai pasidenge zemes ir velenos sluoksniu tarp ju yra 20 m skersmens ir 0 5 m paaukstejimas primenantis pilkapį IstorijaIki XVI a Valaku reformos Erlos upes slenyje plytejo ankstyvosios zemdirbystes laukai Valaku reformos metu jie atsidure uz valakais isskirstytu ariamos zemes sklypu ir buvo priskirti prie bendro naudojimo zemes pievu ir ganyklu Tarpukario zemes reformos metu senoves zemdirbystes laukai buvo suskaidyti į sklypus ir isdalinti ukininkams kurie akmenu apvarus ir krusnis pradejo ardyti ruosdami dirva arimui Didziaja dalį krusniu ir aptvaru sunaikino pokario melioracija ir tik maza dalis buvo issaugota kaip geologinis draustinis Erlenu riedulynas įkurtas 1971 m Akmenu krusnys buvo laikomos pilkapiais ir vadintos Erlenu pilkapynu taciau į saugomu kulturos paminklu sarasus neįrasytos Objektas vertingas kaip archeologine ir istorine vieta liudijanti apie senoves zemdirbystes lauku sistemas ir zemes dirbimo tradicijas Tyrimai Vieta 1939 m isaiskino ir zvalge darbuotojas Pranas Baleniunas 2002 2004 m zvalge Vilniaus universiteto ir Kretingos muziejaus archeologine ekspedicija vadovas Algimantas Merkevicius kurioje dalyvavo Estijos archeologas Tartu universitetas 2003 2004 m kartografavo ir apmatavo Renaldas Augustinavicius Kulturos paveldo centras SaltiniaiAlgirdas Gaigalas Erlenu draustinis Tarybu Lietuvos enciklopedija Vilnius 1985 T 1 P 518 Valstybes archeologijos komisijos medziaga Kulturos paveldo centro paveldosaugos biblioteka F 1 ap 1 B 25 L 4 Julius Kanarskas Algimantas Merkevicius Reda Nemickiene Senuju zemdirbystes lauku Kretingos ir Skuodo rajonuose archeologiniai zvalgymai Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 2002 metais Vilnius 2005 P 276 Algimantas Merkevicius Reda Nemickiene Julius Kanarskas Siaures vakaru Lietuvos senuju lauku zvalgymai Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 2003 metais Vilnius 2006 P 261 Reda Nemickiene Algimantas Merkevicius Julius Kanarskas Senuju zemdirbystes lauku zvalgymai Kretingos ir Skuodo rajonuose Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 2004 metais Vilnius 2006 P 288NuorodosSenuju zemdirbystes lauku Kretingos ir Skuodo rajonuose archeologiniai zvalgymai 2002 m Siaures vakaru Lietuvos senuju lauku zvalgymai 2003 m Senuju zemdirbystes lauku zvalgymai Kretingos ir Skuodo rajonuose 2004 m