| Erlėnai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Erlėnai | ||||||||||||||||
| 56°05′02″š. pl. 21°34′30″r. ilg. / 56.084°š. pl. 21.575°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | Klaipėdos apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Kretingos rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Imbarės seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojai | 231 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Vikiteka | Erlėnai | |||||||||||||||
Erlėnai – kaimas šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 3 km į šiaurę nuo Salantų, prie kelio 169 Skuodas–Plungė . Seniūnaitijos centras. Kaimas patenka į Salantų regioninio parko teritoriją, geologinis draustinis, jame yra Erlėnų tvenkinys. Veikia Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos Erlėnų filialas (nuo 1961 m.), bendruomenės centras Erlėnai (pirmininkė Sima Striukienė). Erlėnuose dominuoja galvijininkystė. Ja užsiima per 10 ūkininkų, kurie laiko nuo 20 iki 300 galvijų. Stambiausias yra Romaldo ir Jurgio Karazinų pienininkystės ūkis.Taip pat yra Audronės ir Vaidžio Skersių šilauogių ūkis. Yra keletas verslų: Akmens gaminių ir paminklų gamyba verčiasi UAB ''Varta'' (vadovas Viktoras Budrys) bei UAB Salantų granitas, yra Vaidžio Skersio automobilių servisas, užuolaidų, žaliuzių, roletų gamybos įmonė UAB Svidana. MB „Vandens lašai“ užsiima vejos, uogynų, sodų, stadionų laistymo ir rūko sistemų projektavimu bei įrengimu.
Etimologija
Pavadinimą davė per kaimą tekanti Erla – Bartuvos kairysis intakas. Vietovardis rašomas lenk. Orlany, rus. Арлены, Орляны, Эрленай, liet. Erlėnai, žem. Erlienā.
Geografija
Rytiniu pakraščiu teka Salantas, per vidurį – Erla. Į ją įteka Pagilbrastis, ant kurio įrengtas Erlėnų tvenkinys. Kaimą kertą kelias 2320 Salantai–Erlėnai–Šaučikiai , į kurį centre įsilieja kelias 2318 Leliūnai–Juodupėnai–Erlėnai . Vakariniu pakraščiu praeina kelias 169 Skuodas–Plungė . Erlėnai ribojasi su Kadagynais, Kalniškiais, Nerėpais ir Šaučikiais, patenka į Salantų regioninį parką ir Erlos geomorfologinį draustinį.
Istorija
Apylinkėse gyvenama nuo I tūkstantmečio. Kitapus Salanto stūkso Laivių piliakalnis (kartais priskiriamas Erlėnams), o į pietvakarius nuo kaimo yra Alkos alkakalnis. Senieji Erlėnų gyventojai buvo žemdirbiai. Jų pastangas įdirbti akmeningas žemes mena prie kelio Skuodas–Salantai miškelyje išlikę akmenų pylimai ir krūsnys, ženklinantys senųjų žemdirbystės laukų, naudotų iki Valakų reformos, liekanas.
Kaimas pradėjo kurtis XV a. II pusėje, pirmąkart paminėtas 1511 m. Po Valakų reformos XVI a. II pusėje suformuotas gatvinis kaimas, kurio planinė struktūra, nežymiai apardyta Lietuvos žemės reformos, išliko iki mūsų dienų. 1568 m. jis ribojosi su Salantais, Pesčiais, Juodupėnais, Šaučikiais, Nerėpais, Baidotaičiais ir Laivaičiais.XVIII a. kaimas priklausė Vilniaus trinitorių vienuolynui, o dvasiniais gyventojų reikalais nuo 1630 m. rūpinosi Salantų parapijos kunigai.
1750 m. buvo 37 kiemai,1846 m. – 29 dūmai,1866 m. – 28 katalikų sodybos. Panaikinus baudžiavą, 1870 m. 253 kaimo valstiečiai už gautą žemę atlikinėjo atodirbio prievolę grafo Juozapo Tiškevičiaus Grūšlaukės dvare. Įkūrus 1861 m. luominę valstiečių savivaldą, kaimas sudarė Erlėnų seniūniją, kuri priklausė Grūšlaukės, o nuo XIX a. 9 dešimtmečio – Salantų valsčiui. XIX a. II pusėje kaimo žemių pietvakariniame pakraštyje susiformavo Alkos vienkiemis, kuris XX a. pr. tapo savarankišku kaimu.
1923 m. buvo 47 ūkiai. Tarpukariu gatvinis kaimas išskaidytas į vienkiminius ūkius.
1944–1959 m. Erlėnų apylinkės centras, nuo 1949 m. Alkos kolūkio centrinė gyvenvietė. 1961 m. atidaryta biblioteka, 1964 m. iš Šaučikių atkelta pradinė mokykla, veikusi iki 1994 m. 1973–1994 m. veikė kultūros namai, 1988–1991 m. vaikų lopšelis-darželis.
Kaimas garsėja etninės kultūros paveldo gausa. Jame išliko 1834 m. statybos etnoarchitektūrinė sodyba, o Antano Stropaus sodyba perkelta į Lietuvos etnografijos muziejų Rumšiškėse. Kaime tebestovi daugiau kaip 12 XIX–XX a. memorialinių statinių (koplytėlės, kryžiai), menančių Lietuvos kryždirbystės tradicijas.
2011 m. liepos 16 d. paminėtas Erlėnų vardo pirmojo paminėjimo 500 metų jubiliejus, kuriam atminti atidengtas paminklinis akmuo.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1861 m. – XIX a. pab. | Erlėnų seniūnijos centras, Grūšlaukės valsčius, Telšių apskritis |
| XIX a. pab. – 1915 m. | Erlėnų seniūnijos centras, Salantų valsčius, Telšių apskritis |
| 1915–1940 m. | Erlėnų seniūnijos centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1940–1941 m. | Erlėnų apylinkės centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1941–1944 m. | Erlėnų seniūnijos centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1944–1950 m. | Erlėnų apylinkės centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1950–1959 m. | Erlėnų apylinkės centras, Salantų rajonas |
| 1959–1995 m. | Imbarės apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1995–2009 m. | Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
| nuo 2009 m. | Erlėnų seniūnaitijos centras, Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1821 m. ir 2021 m. | ||||||||
| 1821 m. | 1843 m. | 1866 m. | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 270 | 285 | 258 | 292 | 337 | 398 | 347 | ||
| 1979 m.sur. | 1985 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | - | ||
| 412 | 376 | 369 | 392 | 284 | 231 | - | ||
| ||||||||
Kultūros paveldas
- Senieji žemdirbystės laukai (I tūkstantmetis – XVI a.).
- Pirmosios senosios kaimo kapinės, vadinamos Maro kapeliais (XVI–XIX a.).
- Antrosios senosios kaimo kapinės (XV–XIX a.).
- Etnoarchitektūrinė sodyba: namas (1834 m.), buv. svirnas (XIX a. pab.; XX a. pritaikytas tvartui).
- Koplytėlė, Stropų sodybvietė (statyta apie 1910 m.; 1958 m. atnaujino Antanas Stropus).
- Koplytėlė su ornamentuotu kryželiu ir Jono Nepomuko skulptūra, V. ir J. Benečių sodyba (1859 m.; statė Kubiliai; atnaujinta 1966 m.).
- Koplytėlė su ornamentuotu kryželiu ir Marijos Žmonijos globėjos paveikslu prie Salantų ir Beržų g. sankryžos (1936 m. statė Einikis; 1950 m. remontavo Dominykas Zabitis).
- Koplytėlė medyje su Rūpintojėlio skulptūra, V. Anužienės sodyba (1999 m.; fundatorė Veronika Anužienė, meistras Juozas Kubilius).
- Kapinių koplytėlė (statyta 1894 m.; atnaujinta XX a. viduryje; 2006 m. remontavo Adelė Žeimienė ir Adolbertas Beniušis).
- Betoninė pakelės koplytėlė (XX a. I pusė).
- Mūrinė senosios kryžkelės koplytėlė (1934 m., neogotikinė; statė Kotryna Anužytė).
- Kryžius su 2 koplytėlėmis ir Nukryžiuotojo skulptūra, J. Anužio sodyba (XX a.; statė Jonas Anužis).
- Monumentalus kryžius, ornamentuotas (1936 m.; statė Kazys Stropus; meistras Juozapas Paulauskas).
- Monumentalus kryžius, ornamentuotas, Č. Donėlienės sodyba.
- Monumentalus kryžius, Čiunkų sodybvietė (XX a. I pusėje statė Venckai, XX a. pab. atnaujino Kostas Čiunka).
- Monumentalus kryžius, G. Ramonienės sodyba (XX a. I pusėje statė Nerėpų ūkininkai Juozapas ir Monika Beniušiai; 1994 m. į Erlėnus perkėlė Genovaitė Ramonienė).
Galerija
- Namas iš Erlėnų muziejuje Rumšiškėse
- Erlėnų senosios kapinės
- Senųjų žemdirbystės laukų vieta
- Koplytėlė prie buv. Stropų sodybos. 1958 m. statė Antanas Stropus
- Koplytėlė prie Benečių sodybos. 1859 m. statė Kubiliai; 1966 m. atnaujinta
- Koplytėlė prie Salantų g. ir Beržų g. sankryžos. Statyta 1936 m.
- Koplytėlė kaimo kapinėse. Statyta 1894 m.
- Betoninė koplytėlė. Statyta XX a. I pusėje
- Neogotikinė koplytėlė. Statė 1934 m. Kotryna Anužytė
- Ornamentuotas kryžius. 1930 m. pastatė Kazys Stropus. Autorius Juozapas Paulauskas
- Koplytėlė prie Salantų ir Beržų g. sankryžos.
Literatūra
- Julius Kanarskas. Seniausiems Salantų krašto kaimams Erlėnams, Laiviams, Nasrėnams ir Reketei 500 metų. – Kretinga: Kretingos muziejus, 2011. – P. 4–5
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Erlėnai, Kas yra Erlėnai? Ką reiškia Erlėnai?