En men dur ana taip pat Emedurankis mitinis Šumero karalius iš Zimbiro dabar vadinamas Siparu minimas Šumero karalių sąr

En-men-dur-ana (taip pat Emedurankis) – mitinis Šumero karalius iš Zimbiro (dabar vadinamas Siparu), minimas Šumero karalių sąraše. Jame En-men-dur-ana – septintasis priešdinastinio laikotarpio Šumero valdovas. Sakoma, kad viešpatavęs 21 000 metų.

Valdovo vardas reiškia „Dur-an-ki galių vyriausiasis“, savo ruožtu „Dur-an-ki“ reiškia „dangaus ir žemės susitikimo vieta“ (pažodžiui „saitas to, kas viršuje ir apačioje“).

En-men-dur-anos mieste Sipare garbintas Saulės dievas Utu (akadų Šamašas). Šumerų ir babiloniečių tekstuose miesto įkūrėju laikomas būtent Utu.

Mitas

Akadų kalba užrašytame mite pasakojama apie (Emmeduranki), kurį dievai Šamašas ir Adadas paima į dangų ir moko dangaus bei žemės paslapčių. Emedurankį dievai mokę ateities spėjimo meno, pavyzdžiui, kaip apžiūrėti aliejų ant vandens, kaip išskaityti ženklus gyvūnų kepenyse, ir kai kurių kitų paslapčių.

Enmedurankis kai kada laikomas mesopotamiškuoju biblinio patriarcho Henocho provaizdžiu. Enmedurankis yra septintasis Šumero karalių sąraše, o Henochas – septintasis iš prieštvaninių patriarchų, minimų Pradžios knygoje. Pasakojama, kad tiek vienas, tiek kitas paimtas į dangų. Siparas, kur viešpatavęs Enmedurankis, siejamas su Saulės kultu, o 365 metai, kuriuos nugyvenęs Henochas, kaip teigiama, gali būti susiję su dienų skaičiumi saulės kalendoriuje.

Išnašos

„The Sumerian king list: translation“. etcsl.orinst.ox.ac.uk. Suarchyvuotas originalas 2021-11-08. Nuoroda tikrinta 2021-07-04.
. Babylonian topographical texts. p. 261.
. . 3rd ed. pp. 43, 164, 265, 270, 271.
. Genesis. p. 24
and , The Old Testament World. p. 203
. Babylonian oracle questions. p. 4.
Wilfred G. Lambert, Enmeduranki and Related Material. Journal of Cuneiform Studies. Vol. 21, Special Volume Honoring Professor Albrecht Goetze (1967), pp. 126–138
. The apocalyptic imagination: an introduction to Jewish apocalyptic literature. pp. 44-47
I. Tzvi Abusch, . Mesopotamian magic: textual, historical, and interpretative perspectives. p. 24.
. The Book of Genesis. The New International Commentary on the Old Testament. Eerdmans Publishing Co. 1990. pp. 257–258.
, Ancient Israel, 2 volumes., tr J. McHugh (New York: McGraw-Hill, repr, 1965), 1:188.

[1] „The Sumerian king list: translation“. etcsl.orinst.ox.ac.uk. Suarchyvuotas originalas 2021-11-08. Nuoroda tikrinta 2021-07-04.

[2] . Babylonian topographical texts. p. 261.

[3] . . 3rd ed. pp. 43, 164, 265, 270, 271.

[4] . Genesis. p. 24

[5] , The Old Testament World. p. 203

[6] . Babylonian oracle questions. p. 4.

[7] Wilfred G. Lambert, Enmeduranki and Related Material. Journal of Cuneiform Studies. Vol. 21, Special Volume Honoring Professor Albrecht Goetze (1967), pp. 126–138

[8] . The apocalyptic imagination: an introduction to Jewish apocalyptic literature. pp. 44-47

[9] I. Tzvi Abusch, . Mesopotamian magic: textual, historical, and interpretative perspectives. p. 24.

[10] . The Book of Genesis. The New International Commentary on the Old Testament. Eerdmans Publishing Co. 1990. pp. 257–258.

[11] , Ancient Israel, 2 volumes., tr J. McHugh (New York: McGraw-Hill, repr, 1965), 1:188.