Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Emilija Pliaterytė
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| Emilija Pliaterytė | |
|---|---|
| Pliateriai | |
| Pliaterių herbas | |
| Gimė | 1806 m. lapkričio 13 d. Vilnius |
| Mirė | 1831 m. gruodžio 23 d. (25 metai) Justinavas |
| Tėvas | |
| Motina | |
| Vikiteka | Emilija Pliaterytė |
Emilija Pliaterytė (lenk. Emilia Plater, Emilia Platerówna; 1806 m. lapkričio 13 d. Vilniuje – 1831 m. gruodžio 23 d. Justinave) – grafaitė, kilusi iš garsios Pliaterių giminės, 1831 m. sukilimo dalyvė, sukilėlių karinių pajėgų kapitonė, vadinama lietuviškąja Žana d'Ark, taip pat nacionaline didvyre laikoma ir Lenkijoje bei Baltarusijoje.
Biografija
Grafų Pranciškaus Ksavero Broel-Pliaterio ir Onos Pliaterienės (Ana fon Mol) pirmagimė. Tėvai priklausė elitiniam Lietuvos aristokratijos sluoksniui, tačiau tarpusavyje vis rečiau rasdavo bendrą kalbą ir, kai Emilijai buvo 9 metai, išsiskyrė.
Motina su dukra 1815 m. persikėlė gyventi pas gimines – grafo, inžinieriaus-majoro, vėliau Vilniaus gubernatoriaus ir tetos Izabelės Helenos fon Zyberg dvarą , netoli Daugpilio. Ši kultūringa, išsilavinusi šeima valdė keliasdešimt dvarų abiejuose Dauguvos upės krantuose. Dvaruose dirbo apie 15 000 baudžiauninkų.
Emilijos lavinimuisi buvo paskirtas gimnazijos mokytojas Volfas, vėliau – iš Saksonijos dvarininkų kilęs bajoras, Daugpilio tvirtovės restauratorius, , kapitonas, baronas Vilhelmas fon Dalvigas. Jis mokė matematikos ir istorijos, kuria E. Pliaterytė labai domėjosi. Susipažino su dvaro archyvu, žavėjosi Adomo Mickevičiaus personažais – lietuvaitėmis Živile, Gražina, prancūze Žana d'Ark, graikų tautos didvyre Babolina. Anksti išmoko valdyti ginklą, šaudyti ir fechtuotis, šaudymo pratybose pralenkdavo ne vieną pagarsėjusį šaulį. Buvo puiki jojikė, mėgdavo leistis į ilgas keliones raita. Ją lydėdavo pusbroliai lyksniškiai Liudvikas ir Kazimieras Bartolomiejus bei dusetiškiai ir Vladislovas.
Dvaro savininkai priklausė tam dvarininkų ratui, kurie rūpinasi savo pavaldiniais ir savo vaikams netrukdė bendrauti su valstiečių vaikais. Emilija dažnai lankydavosi pas kaimiečius, mokė valstiečių vaikus lenkų ir prancūzų kalbų, o gal mokėjo ir lietuviškai. Tai suformavo jos pažiūras ir charakterį. Kai Daugpilio tvirtovės komendantas generolas Michailas Kablukovas, kuris dažnai lankėsi dvare, paprašė Emilijos rankos, ši atsakė, kad tai neįmanoma, nes generolas yra pilietis tos valstybės, kuri šiurkščiai pamynė Lietuvos laisvę.
1829 m. kartu su motina aplankė Varšuvą, Krokuvą, iš pokalbių su giminaičiu Liudviku Pliateriu Emilija sužinojo, kad Lenkijoje bręsta sukilimas. 1830 m. mirus motinai, susirgo depresija, bandė suartėti su tėvu, bet tėvo atstumta įsijungė į sukilimo organizavimą. Pradėjo studijuoti karo taktiką ir su patikimais Lyksnos apylinkių gyventojais tyrinėti vietovę. Užmezgė ryšius su kitų apylinkių patikimais žmonėmis. Prieš pat sukilimo pradžią nuvyko į Vilnių tartis su Vyriausiuoju sukilėlių komitetu, tačiau komiteto nariai su mergina kariškais reikalais kalbėtis nepanoro.
Sukilimas
Kelmės dvaro savininkas Julius Gruževskis kovo 25 d. įsakė užimti Kelmę ir paskelbė sukilimo pradžią. Emilija Pliaterytė, tuomet buvusi Antazavės dvare, nusprendė, kad ir jai laikas veikti, – nusikirpo plaukus, apsivilko vyriškus drabužius ir apsiginklavusi pistoletu bei durklu, nuvyko pas savo pusbrolį Cezarį į Dusetų dvarą.
1831 m. kovo 29 d. su savo adjutante ir Dusetų bažnyčioje paskelbė sukilimo pradžią, iškėlė vėliavą ir surinko būrį, kurį sudarė 280 šaulių, 60 raitelių ir keli šimtai dalgiais ginkluotų vyrų, daugiausia valstiečių. Kitą dieną anksti rytą su savo būriu užpuolė , paėmė 30 arklių ir kasą.
Balandžio 2 d. būrys susidūrė su rusų pėstininkų kuopa, vykusia slopinti sukilimo Žemaitijoje ir ją sumušė.
Balandžio 4 d. kartu su Cezario Pliaterio ir J.Horodeckio daliniais užėmė Zarasus.
Paskatinti pirmų laimėjimų sukilėlių būriai patraukė link Daugpilio, tačiau iš tvirtovės paramos nesulaukė, nes kadetus paskubėta perkelti į Rusijos gilumą. Iš tvirtovės pasiųstas pulkininko Kapelio grenadierių-pionierių batalionas su 2 patrankomis po susidūrimo su sukilėliais atsiėmė Zarasus.
Emilijos Pliaterytės dalinys buvo išblaškytas, tačiau jai pavyko surinkti būrio likučius ir susijungti su C. Pliaterio daliniais. Balandžio 30 d. jie atvyko į Smilgius ir prisijungė prie Karolio Zaluskio sukilėlių korpuso. Tačiau vadas Emilijos nepriėmė į dalinį ir patarė grįžti į namus. E. Pliaterytė atsakė, kad nors jos jėgos menkos, tačiau, kad ir būdama moteris, ji galinti padėti vyrams kovoti už laisvę.
Po to išvyko į Ukmergę ir buvo priimta į vadovaujamą sukilėlių dalinį. Savo buvusio būrio likučius pavedė pusbroliui Cezariui. Ukmergėje jauna sukilėlė , buvusi mergaičių mokytoja, tapo Emilijos adjutante ir lydėjo ją visą likusį kovų kelią iki pat mirties. Dalyvavo gegužės 4 d. , pasižymėjo kautynėse ties Maišiagala.
I lietuvių pulko kapitonė
Į Lietuvą atvykus generolo Antano Gelgaudo vadovaujamam korpusui, sukilėlių kariuomenė buvo perorganizuota. Emiliją paskyrė į 25-ąjį pėstininkų (1-ąjį lietuvių) pulką. Jai generolas P. Chlapovskis suteikė kapitono laipsnį.
Po nesėkmingų generolo A. Gelgaudo kautynių Paneriuose birželio 19 d. sukilėlių kariuomenė ėmė trauktis į Žemaitiją.
1-asis pėstininkų pulkas, kuriam vadovavo majoras ruošėsi Kauno gynybai. Emilijai pavesta vadovauti šio pulko I kuopai. Tačiau jėgos buvo nelygios, sukilėliai Kaune nepajėgė ilgiau pasipriešinti ir birželio 28 d. rusai užėmė miestą. E. Pliaterytė vos nepakliuvo rusams į nelaisvę. Žirgui jojant per siaurus vartus, grafaitės drabužiai užsikabino už kliūties. Emilija nukrito nuo žirgo. Tai pastebėję kazokai puolė, bet į pagalbą atėjo pulko vadas ir užsodino ją ant žirgo.
Sukilėliai atsitraukė į Raseinius, o liepos 8 d. dalyvavo nepaprastai atkakliame mūšyje dėl Šiaulių. Mūšis trūko daugiau kaip 10 valandų. Miestas keletą kartų ėjo iš rankų į rankas. 1-ajam pėstininkų pulkui buvo pavesta lydėti sukilėlių gurguolę, kurioje buvo maisto atsargos, parakas, amunicija. Rusų kazokų pulkas ir 3 ulonų eskadronai su 2 patrankom užpuolė sukilėlius. Užvirė sunkus mūšis, kuriame žuvo apie 300 sukilėlių. Emilija sumaniu vadovavimu išvedė dalį į saugią vietą.
Liepos 9 d. karo tarybos posėdyje buvo nuspręsta trauktis link Prūsijos sienos ir ten internuotis, bet Emilija Pliaterytė pareiškė kol gyva, kovos už Tėvynę. Taip pasielgė ir dalis kitų Lietuvos sukilėlių: E. Stanevičius, Julius Gruževskis, .
Kartu su Marija Rašanavičiūte ir pusbroliu Emilija pabandė per Užnemunę pasiekti Varšuvą ir ten toliau tęsti kovą. Ėjo miškais slapstydamiesi, daugiausia naktimis, kentėjo badą, troškulį, nuovargį. Galų gale Emiliją jėgos visai apleido, ant kojų atsivėrė žaizdos. Vis dar bandė eiti, tačiau beeidama apalpo. Cezaris ir Marija nunešė Emiliją į eigulio trobelę. Kreipėsi į artimiausią dvarininką , prašydami priglausti ligonę svetima Ščevinskaitės pavarde. Šis taip pat buvo patriotas ir priėmė grafaitę į netoliese Kapčiamiesčio esantį savo Justinavo dvarą (dab. Vainežerio kaime).
Cezaris su Marija pailsėję patraukė Varšuvos link. Šeimininkų globojama ir prižiūrima Emilija buvo beatsigaunanti, tačiau, sužinojusi apie galutinį sukilimo pralaimėjimą, atkrito, ir liga atsinaujino. Išsekęs organizmas nepajėgė ištverti ligos.
Atminimas
Vienas pirmųjų Emilijos Pliaterytės atminimą įamžino Adomas Mickevičius eilėraštyje „Pulkininko mirtis“. Vėliau pastatyti jos paminklai daugelyje Lenkijos miestų. 1931 ir 1936 m. jos portretas buvo išspausdintas ant 20 zlotų banknoto, o 1940 m. – ant 50 zlotų nominalo banknotų. 1943–1945 m. jos vardu buvo pavadinti pagalbinis moterų batalionas (lenk. Platerówki).
Išleidus E. Pliaterytės biografiją JAV anglų kalba, knygos globėju buvo JAV prezidentas Zachary Taylor.
Šaltiniai
- V. Daugirdaitė-Sruogienė. Lietuvos istorija. Vilnius, „Vyturys“, 1990. 239 psl.
Nuorodos
Vikicitatos
- Biografija Archyvuota kopija 2008-10-24 iš Wayback Machine projekto. (angl.)
- Emilijos Pliaterytės mirties vieta. Justinavo dvaro liekanos ir E. Pliaterytės skulptūra Archyvuota kopija 2015-04-02 iš Wayback Machine projekto.
- Emilijos Pliaterytės atminimo draugija Archyvuota kopija 2009-04-13 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Emilija Pliaterytė, Kas yra Emilija Pliaterytė? Ką reiškia Emilija Pliaterytė?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Emilija PliaterytePliateriaiPliateriu herbasGime 1806 m lapkricio 13 d VilniusMire 1831 m gruodzio 23 d 25 metai JustinavasTevasMotinaVikiteka Emilija Pliateryte Emilija Pliateryte lenk Emilia Plater Emilia Platerowna 1806 m lapkricio 13 d Vilniuje 1831 m gruodzio 23 d Justinave grafaite kilusi is garsios Pliateriu gimines 1831 m sukilimo dalyve sukileliu kariniu pajegu kapitone vadinama lietuviskaja Zana d Ark taip pat nacionaline didvyre laikoma ir Lenkijoje bei Baltarusijoje BiografijaEmilija Pliateryte jaunysteje Grafu Pranciskaus Ksavero Broel Pliaterio ir Onos Pliaterienes Ana fon Mol pirmagime Tevai priklause elitiniam Lietuvos aristokratijos sluoksniui taciau tarpusavyje vis reciau rasdavo bendra kalba ir kai Emilijai buvo 9 metai issiskyre Motina su dukra 1815 m persikele gyventi pas gimines grafo inzinieriaus majoro veliau Vilniaus gubernatoriaus ir tetos Izabeles Helenos fon Zyberg dvara netoli Daugpilio Si kulturinga issilavinusi seima valde keliasdesimt dvaru abiejuose Dauguvos upes krantuose Dvaruose dirbo apie 15 000 baudziauninku Emilijos lavinimuisi buvo paskirtas gimnazijos mokytojas Volfas veliau is Saksonijos dvarininku kiles bajoras Daugpilio tvirtoves restauratorius kapitonas baronas Vilhelmas fon Dalvigas Jis moke matematikos ir istorijos kuria E Pliateryte labai domejosi Susipazino su dvaro archyvu zavejosi Adomo Mickeviciaus personazais lietuvaitemis Zivile Grazina prancuze Zana d Ark graiku tautos didvyre Babolina Anksti ismoko valdyti ginkla saudyti ir fechtuotis saudymo pratybose pralenkdavo ne viena pagarsejusį saulį Buvo puiki jojike megdavo leistis į ilgas keliones raita Ja lydedavo pusbroliai lyksniskiai Liudvikas ir Kazimieras Bartolomiejus bei dusetiskiai ir Vladislovas Dvaro savininkai priklause tam dvarininku ratui kurie rupinasi savo pavaldiniais ir savo vaikams netrukde bendrauti su valstieciu vaikais Emilija daznai lankydavosi pas kaimiecius moke valstieciu vaikus lenku ir prancuzu kalbu o gal mokejo ir lietuviskai Tai suformavo jos paziuras ir charakterį Kai Daugpilio tvirtoves komendantas generolas Michailas Kablukovas kuris daznai lankesi dvare paprase Emilijos rankos si atsake kad tai neįmanoma nes generolas yra pilietis tos valstybes kuri siurksciai pamyne Lietuvos laisve 1829 m kartu su motina aplanke Varsuva Krokuva is pokalbiu su giminaiciu Liudviku Pliateriu Emilija suzinojo kad Lenkijoje bresta sukilimas 1830 m mirus motinai susirgo depresija bande suarteti su tevu bet tevo atstumta įsijunge į sukilimo organizavima Pradejo studijuoti karo taktika ir su patikimais Lyksnos apylinkiu gyventojais tyrineti vietove Uzmezge rysius su kitu apylinkiu patikimais zmonemis Pries pat sukilimo pradzia nuvyko į Vilniu tartis su Vyriausiuoju sukileliu komitetu taciau komiteto nariai su mergina kariskais reikalais kalbetis nepanoro SukilimasPagrindinis straipsnis 1831 m sukilimas Emilija Pliateryte sukilime dail Georg Benedikt Wunder Kelmes dvaro savininkas Julius Gruzevskis kovo 25 d įsake uzimti Kelme ir paskelbe sukilimo pradzia Emilija Pliateryte tuomet buvusi Antazaves dvare nusprende kad ir jai laikas veikti nusikirpo plaukus apsivilko vyriskus drabuzius ir apsiginklavusi pistoletu bei durklu nuvyko pas savo pusbrolį Cezarį į Dusetu dvara Emilija Pliateryte vadovauja dalgininkams dail Jan Rosen 1831 m kovo 29 d su savo adjutante ir Dusetu baznycioje paskelbe sukilimo pradzia iskele veliava ir surinko burį kurį sudare 280 sauliu 60 raiteliu ir keli simtai dalgiais ginkluotu vyru daugiausia valstieciu Kita diena anksti ryta su savo buriu uzpuole paeme 30 arkliu ir kasa Balandzio 2 d burys susidure su rusu pestininku kuopa vykusia slopinti sukilimo Zemaitijoje ir ja sumuse Balandzio 4 d kartu su Cezario Pliaterio ir J Horodeckio daliniais uzeme Zarasus Paskatinti pirmu laimejimu sukileliu buriai patrauke link Daugpilio taciau is tvirtoves paramos nesulauke nes kadetus paskubeta perkelti į Rusijos giluma Is tvirtoves pasiustas pulkininko Kapelio grenadieriu pionieriu batalionas su 2 patrankomis po susidurimo su sukileliais atsieme Zarasus Emilijos Pliaterytes dalinys buvo isblaskytas taciau jai pavyko surinkti burio likucius ir susijungti su C Pliaterio daliniais Balandzio 30 d jie atvyko į Smilgius ir prisijunge prie Karolio Zaluskio sukileliu korpuso Taciau vadas Emilijos neprieme į dalinį ir patare grįzti į namus E Pliateryte atsake kad nors jos jegos menkos taciau kad ir budama moteris ji galinti padeti vyrams kovoti uz laisve Po to isvyko į Ukmerge ir buvo priimta į vadovaujama sukileliu dalinį Savo buvusio burio likucius pavede pusbroliui Cezariui Ukmergeje jauna sukilele buvusi mergaiciu mokytoja tapo Emilijos adjutante ir lydejo ja visa likusį kovu kelia iki pat mirties Dalyvavo geguzes 4 d pasizymejo kautynese ties Maisiagala I lietuviu pulko kapitone Į Lietuva atvykus generolo Antano Gelgaudo vadovaujamam korpusui sukileliu kariuomene buvo perorganizuota Emilija paskyre į 25 ajį pestininku 1 ajį lietuviu pulka Jai generolas P Chlapovskis suteike kapitono laipsnį Po nesekmingu generolo A Gelgaudo kautyniu Paneriuose birzelio 19 d sukileliu kariuomene eme trauktis į Zemaitija 1 asis pestininku pulkas kuriam vadovavo majoras ruosesi Kauno gynybai Emilijai pavesta vadovauti sio pulko I kuopai Taciau jegos buvo nelygios sukileliai Kaune nepajege ilgiau pasipriesinti ir birzelio 28 d rusai uzeme miesta E Pliateryte vos nepakliuvo rusams į nelaisve Zirgui jojant per siaurus vartus grafaites drabuziai uzsikabino uz kliuties Emilija nukrito nuo zirgo Tai pastebeje kazokai puole bet į pagalba atejo pulko vadas ir uzsodino ja ant zirgo Emilija Pliateryte prie Siauliu dail Wojciech Kossak Sukileliai atsitrauke į Raseinius o liepos 8 d dalyvavo nepaprastai atkakliame musyje del Siauliu Musis truko daugiau kaip 10 valandu Miestas keleta kartu ejo is ranku į rankas 1 ajam pestininku pulkui buvo pavesta lydeti sukileliu gurguole kurioje buvo maisto atsargos parakas amunicija Rusu kazoku pulkas ir 3 ulonu eskadronai su 2 patrankom uzpuole sukilelius Uzvire sunkus musis kuriame zuvo apie 300 sukileliu Emilija sumaniu vadovavimu isvede dalį į saugia vieta Liepos 9 d karo tarybos posedyje buvo nuspresta trauktis link Prusijos sienos ir ten internuotis bet Emilija Pliateryte pareiske kol gyva kovos uz Tevyne Taip pasielge ir dalis kitu Lietuvos sukileliu E Stanevicius Julius Gruzevskis Kartu su Marija Rasanaviciute ir pusbroliu Emilija pabande per Uznemune pasiekti Varsuva ir ten toliau testi kova Ėjo miskais slapstydamiesi daugiausia naktimis kentejo bada troskulį nuovargį Galu gale Emilija jegos visai apleido ant koju atsivere zaizdos Vis dar bande eiti taciau beeidama apalpo Cezaris ir Marija nunese Emilija į eigulio trobele Kreipesi į artimiausia dvarininka prasydami priglausti ligone svetima Scevinskaites pavarde Sis taip pat buvo patriotas ir prieme grafaite į netoliese Kapciamiescio esantį savo Justinavo dvara dab Vainezerio kaime Cezaris su Marija pailseje patrauke Varsuvos link Seimininku globojama ir priziurima Emilija buvo beatsigaunanti taciau suzinojusi apie galutinį sukilimo pralaimejima atkrito ir liga atsinaujino Issekes organizmas nepajege istverti ligos AtminimasLietuvos banko progine moneta skirta E Pliaterytes 200 gimimo metinems pamineti 2006 m Emilijos Pliaterytes paminklas Kapciamiestyje Vienas pirmuju Emilijos Pliaterytes atminima įamzino Adomas Mickevicius eilerastyje Pulkininko mirtis Veliau pastatyti jos paminklai daugelyje Lenkijos miestu 1931 ir 1936 m jos portretas buvo isspausdintas ant 20 zlotu banknoto o 1940 m ant 50 zlotu nominalo banknotu 1943 1945 m jos vardu buvo pavadinti pagalbinis moteru batalionas lenk Platerowki Isleidus E Pliaterytes biografija JAV anglu kalba knygos globeju buvo JAV prezidentas Zachary Taylor SaltiniaiV Daugirdaite Sruogiene Lietuvos istorija Vilnius Vyturys 1990 239 psl NuorodosVikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Emilija Pliateryte Biografija Archyvuota kopija 2008 10 24 is Wayback Machine projekto angl Emilijos Pliaterytes mirties vieta Justinavo dvaro liekanos ir E Pliaterytes skulptura Archyvuota kopija 2015 04 02 is Wayback Machine projekto Emilijos Pliaterytes atminimo draugija Archyvuota kopija 2009 04 13 is Wayback Machine projekto