Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Eliziejaus rūmai Palais de l ÉlyséeŠiaurinis rūmų fasadasEliziejaus rūmai Palais de l Élysée 48 52 13 š pl 2 19 35 r ilg
Eliziejaus rūmai
| Eliziejaus rūmai Palais de l’Élysée | |
|---|---|
| Šiaurinis rūmų fasadas | |
Eliziejaus rūmai Palais de l’Élysée | |
| Vieta | Paryžius, Prancūzija |
| Architektas | Armand-Claude Mollet |
| Statybų pradžia | 1718 m. |
| Statybų pabaiga | 1722 m. |
| Savininkas | Prancūzijos vyriausybė |
| Paskirtis | Oficiali rezidencija |
| Stilius | Klasicizmas |
| Aukštų sk. | 3 |
Eliziejaus rūmai (pranc. Palais de l’Élysée) – oficiali Prancūzijos Respublikos prezidento rezidencija. Baigti 1722 m., rūmai buvo pastatyti didikui ir kariuomenės karininkui Lui Anri de La Tūrui Overniečiui, kuris 1719 m. buvo paskirtas Il de Franso gubernatoriumi. Eliziejaus rūmai yra Sen Onorė Priemiesčio gatvėje, netoli Eliziejaus laukų alėjos, . Eliziejaus pavadinimas yra kilęs iš Eliziejaus laukų, palaimintųjų mirusiųjų vietos graikų mitologijoje. Svarbūs užsienio svečiai yra priimami netoliese esančiame „Marigny“ viešbutyje – rūmų rezidencijoje.
Rūmuose gyveno tokios asmenybės kaip (1721–1764), Nikolas Beaujon (1718–1786), Bathilde d’Orléans (1750–1822), Joachim Murat (1767–1815) ir Charles Ferdinand (1778–1820). 1848 m. gruodžio 12 d. Prancūzijos parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo pastatas buvo paskelbtas oficialia Prancūzijos prezidento rezidencija. Eliziejaus rūmai, kuriuose yra prezidento biuras ir rezidencija, taip pat yra Ministrų Tarybos posėdžių vieta – kas savaitę vykstantis Prancūzijos vyriausybės posėdis, kuriam pirmininkauja Respublikos Prezidentas.
Taip pat žiūrėti
- – Ministro Pirmininko rezidencija
Šaltiniai
- Le Palais de l’Elysée, histoire et décorum. Olivierberni-interieurs.com. Nuoroda tikrinta 2022-04-10.
- Charles Leroux-Cesbron, Le palais de l'Élysée, chronique d'un palais national, Librairie académique Perrin, 1925, 2e éd., 234 p..
Nuorodos
- Oficiali svetainė
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Eliziejaus rūmai, Kas yra Eliziejaus rūmai? Ką reiškia Eliziejaus rūmai?
Eliziejaus rumai Palais de l ElyseeSiaurinis rumu fasadasEliziejaus rumai Palais de l Elysee 48 52 13 s pl 2 19 35 r ilg 48 87028 s pl 2 32639 r ilg 48 87028 2 32639 Eliziejaus rumai Vieta Paryzius PrancuzijaArchitektas Armand Claude MolletStatybu pradzia 1718 m Statybu pabaiga 1722 m Savininkas Prancuzijos vyriausybePaskirtis Oficiali rezidencijaStilius KlasicizmasAukstu sk 3 Eliziejaus rumai pranc Palais de l Elysee oficiali Prancuzijos Respublikos prezidento rezidencija Baigti 1722 m rumai buvo pastatyti didikui ir kariuomenes karininkui Lui Anri de La Turui Overnieciui kuris 1719 m buvo paskirtas Il de Franso gubernatoriumi Eliziejaus rumai yra Sen Onore Priemiescio gatveje netoli Eliziejaus lauku alejos Eliziejaus pavadinimas yra kiles is Eliziejaus lauku palaimintuju mirusiuju vietos graiku mitologijoje Svarbus uzsienio sveciai yra priimami netoliese esanciame Marigny viesbutyje rumu rezidencijoje Rumuose gyveno tokios asmenybes kaip 1721 1764 Nikolas Beaujon 1718 1786 Bathilde d Orleans 1750 1822 Joachim Murat 1767 1815 ir Charles Ferdinand 1778 1820 1848 m gruodzio 12 d Prancuzijos parlamentas prieme įstatyma kuriuo pastatas buvo paskelbtas oficialia Prancuzijos prezidento rezidencija Eliziejaus rumai kuriuose yra prezidento biuras ir rezidencija taip pat yra Ministru Tarybos posedziu vieta kas savaite vykstantis Prancuzijos vyriausybes posedis kuriam pirmininkauja Respublikos Prezidentas Taip pat ziureti Ministro Pirmininko rezidencijaSaltiniaiLe Palais de l Elysee histoire et decorum Olivierberni interieurs com Nuoroda tikrinta 2022 04 10 Charles Leroux Cesbron Le palais de l Elysee chronique d un palais national Librairie academique Perrin 1925 2e ed 234 p NuorodosOficiali svetaine