Elena Baltrukonytė

Elena Baltrukonytė-Gusevičienė (1936 m. sausio 3 d. Kaune – 2007 m. rugsėjo 20 d. Subačiuje, Kupiškio rajono savivaldybėje) – lietuvių aktorė, režisierė.

Biografija

redaguoti

1959 m. baigė Lietuvos konservatoriją. 1959–1965 m. Klaipėdos dramos teatro aktorė. 1965–1993 m. dirbo Lietuvos RTV režisiere. Režisavo radijo vaidinimų.[1]

Žymesni vaidmenys

redaguoti
  • Esmeralda, Viktoras Hugo. Paryžiaus katedra, 1961 m.
  • Polia, Zacharas Agranenko. Gyvena moteris pasauly, 1962 m.
  • Dana, Kazys Saja. Gaidžio pentinai, 1964 m.

Radijo spektakliai

redaguoti
  • Andrė Morua. Laiškas mylimajai, 1977 m.
  • Aleksandras Puškinas. Stoties prievaizdas, 1987 m.
  • Adomas Mickevičius. Gražina, 1988 m.
  • Viljamas Šekspyras. Antonijus ir Kleopatra, 1989 m.
  • Ingmaras Bergmanas. Šeimyninis gyvenimas, 1992 m.
  • Maksas Frišas. Ripas van Vinklis, 1992 m.
  1. Elena Baltrukonytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 576 psl.

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Elena Baltrukonytė, Kas yra Elena Baltrukonytė? Ką reiškia Elena Baltrukonytė?