| Elektros gatvė (Panevėžys) | |
|---|---|
| Gatvės vaizdas nuo laiptų prie dramos teatro | |
| Gyvenvietė | Panevėžys |
| Ilgis | 0,28 km |
| Pradžia | Laisvės aikštė |
| Pabaiga | J. Basanavičiaus gatvė |
| Miesto dalys | Centras |
Elektros gatvė – gatvė Panevėžio centre, viena seniausių mieste. Prasideda Laisvės aikštėje, rytų, pietryčių kryptimi leidžiasi nuokalne žemyn ir baigiasi sankryžoje su Jono Basanavičiaus gatve. Gatvė 280 m ilgio, grįsta trinkelėmis, vienos krypties eismo – eismas leidžiamas nuo J. Basanavičiaus gatvės link Laisvės aikštės, už aikštės tęsiasi Vasario 16-osios gatve. Šiauriniame gatvės šone pažymėtos vietos automobilių stovėjimui. Gatve kursuoja maršrutiniai miesto autobusai.
Istorija
1554 m. Naujajame Panevėžyje minimos trys senųjų kelių vietoje susiformavusios gatvės. Viena jų, ėjusi iš turgaus (dabar Laisvės aikštė) link tilto per Nevėžį ir toliau link Senojo Panevėžio, siejama su dabartine Elektros gatve, nes jos sklypai buvę prie Nevėžio. XIX a. pradžioje šioje vietoje minima Tilto gatvė, yra duomenų, kad gatvė galėjo būti vadinama ir Malūno gatve – joje buvę užstatyti 6 sklypai, stovėjęs vaistininko namas, miesto malūnas, gyvenę du amatininkai. 1871 ir 1913 m. miesto planuose gatvė minima Vaistinės (Aptiekos) pavadinimu.Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečių valdžios pavadinta Luizos gatve, 1919 m. suteiktas dabartinis Elektros gatvės pavadinimas.
1882 m. gatvėje siautėjo gaisras, po jo liko sveiki tik keli pastatai. Vienas jų – medinė gaisrinė be bokšto, stovėjusi žemiausioje miesto vietoje. XX a. pradžioje gaisrinė perkelta į naują mūrinį pastatą Ramygalos gatvėje. 1894 m. Vaistinės gatvėje verslininkui M. Rosakui leista atidaryti „Centralinį” viešbutį (dabar namas Laisvės a. 1). Tuo metu gatvėje veikė ir žydų ligoninė su įvairiomis pagalbinėmis patalpomis. Gatvę žemiausioje vietoje kirto Sirupio upelis, per jį buvo nutiestas tiltas. Šalia gatvės, Sirupio ir Nevėžio santakoje, stovėjo kalva, spėjamas piliakalnis arba pagoniška šventvietė. 1919 m. keičiant miesto gatvių pavadinimus, šios spėjamos šventvietės atminimui siūlyta gatvę vadinti Perkūno vardu.
Tarpukariu svarbiausios įmonės ir įstaigos gatvėje buvo miesto elektrinė ir žydų gimnazija; veikė ir įvairios smulkios įmonės: arbatinė, mėsos, bakalėjos, vaisių, vyno parduotuvės, prekybos agentūra, viešbutis „Roma”, J. Gražio manufaktūra, limonado, odinių ir brezentinių daiktų bei pakinktų, šaltkalvių dirbtuvės, korsetų salonas, gydytojų, stomatologų kabinetai. 1935 m. minima, kad gatvė buvo 264 m ilgio, grįsta netašytais akmenimis. Ją su Ukmergės gatve jungė Rabino Hercelio gatvė, link Nevėžio ėjo Lieptų gatvė (abi gatvės sovietmečiu panaikintos). 1938 m. gatvė išgrįsta tašytais akmenimis.
Baigiantis Antrajam pasauliniam karui kvartalas tarp Elektros ir Ukmergės gatvių smarkiai subombarduotas, po karo nebeatstatytas. Sovietmečiu čia pastatyti plytiniai daugiabučiai namai ir Panevėžio dramos teatro pastatas. 2020–2021 m. gatvė sutvarkyta, atnaujinta: asfalto danga pakeista trinkelėmis, trinkelėmis iškloti šaligatviai, rekonstruoti lietaus nuotekų tinklai.
Pastatai ir paminklai
Gatvės pradžioje šiauriniu (šoniniu) fasadu į gatvę stovi Panevėžio dramos teatro pastatas. Šalia jo, tarp teatro aktorių sodintų medžių, 2024 m. atidengtas paminklas aktoriui ir režisieriui Donatui Banioniui (skulptorius Klaudijus Pūdymas). Kitoje gatvės pusėje priešais teatrą eina platus šaligatvis į Senvagę, vidury jo stovi paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui (atidengtas 2003 m., skulptorius Stanislovas Kuzma). Toliau gatvėje stovi penki Elektros gatvės adresu registruoti pastatai (2025 m. duomenys):
Elektros g. 7 – nedidelis apskrito plano statinys atokiau nuo gatvės, UAB „Aukštaitijos vandenys” siurblinė.
Elektros g. 9a – šiuolaikinis dviejų aukštų pastatas su mansarda, suprojektuotas architekto Valdo Klimavičiaus, baigtas statyti 2024 m. Pastato pirmame aukšte įsikūręs „Hesburger” greitojo maisto restoranas.
Elektros g. 9 – buvusi Panevėžio žydų gimnazija, dabar Panevėžio apygardos teismas. Pastatas pastatytas 1927–1928 m. Panevėžio miesto žydų bendruomenės gimnazijai (įkurta 1920 m.). Tuo metu buvo vienas moderniausių mieste – jame įrengtas centrinis šildymas, įvestas vandentiekis, kanalizacija. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje pastatas praplėstas. Gimnazija uždaryta 1941 m., nuo 1949 m. pastate veikė darbo jaunimo vakarinė vidurinė mokykla. 1992 m. pastatas perėjo Teisingumo ministerijos žinion. 2007 m. pastatas įrašytas į Kultūros vertybių registrą.
Elektros g. 11 – buvusi miesto elektrinė, pagal kurią gatvė pavadinta, dabar Panevėžio sporto centro V. Variakojo sporto kompleksas. Pastatyta 1914 m., pradėjo veikti 1923 m. 1944 m. atsitraukdama Vokietijos kariuomenė elektrinę susprogdino. 1951 m. pastatą siūlyta nugriauti, tačiau Vilhelmo Variakojo pastangomis jis buvo išsaugotas. 1952 m. jame įrengta sporto salė, 1956 m. įsikūrė sporto mokykla.
Elektros g. 6 – penkių aukštų daugiabutis su komercinėmis patalpomis pirmame aukšte. Pastatytas 1961 m. Sovietmečiu pirmame aukšte veikė žaislų parduotuvė.
Galerija
- Gatvės pavadinimas lietuvių, žydų ir lenkų kalbomis, 1919–1923 m.
- Elektros gatvė 1934 m. Panevėžio žemėlapyje
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Elektros gatvė (Panevėžys), Kas yra Elektros gatvė (Panevėžys)? Ką reiškia Elektros gatvė (Panevėžys)?