Einherijai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Einherijai (sen. skand. Einherjar 'vieniši kariai') – karių, kurie narsiai kovėsi mūšiuose, sielos skandinavų mitologijoje. Einherijai sudaro Odino armiją, ruošiamą ragnaroko mūšiui. Ragnaroko metu jie kausis su milžinais ir turės didelę įtaką jo baigčiai.

Mirus narsiam kariui valkirijos jį palydėdavo į Valhalą, kuri yra Asgarde. Minima, kad Valhaloje yra 540 durų, iš kurių ragnaroko metu išžygiuos po 800 Odino karių, einherijų. Pagal tai galima spręsti apytikslį einherijų skaičių, kuris būtų apie 432 tūkstančius.

Kiekvieną dieną juos žadina gaidys Gulinkambis, visi žygiuoja į lauką, esantį Asgardo širdyje, kur kaunasi vienas su kitu žūtbūtinėje kovoje. Užslinkus sutemoms liekantys tik keli gyvi, visi kiti esą sukapojami į gabalus. Tuomet įvykstantis stebuklas: visi einherijai prisikelia iš numirusių ir keliauja atgal į Valhalą. Valhaloje , dievų virėjas, jiems kiekvieną dieną paskerdžia ir išverda paršą , kuris prisikeliąs kitą dieną. O iš ožkos , kuri skabo Igdrasilo lapus, pieno gamina midų. Taip einherijai visą naktį puotaujantys, juos aptarnaujančios valkirijos, kol prisigėrę užminga, tačiau niekada nepatiria neigiamo alkoholio poveikio. Kitą dieną jie keliasi ir vėl keliauja į Idavolą kautis, kol ateis ragnarokas.