Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Didysis Gizos sfinksas gulinčio liūto su žmogaus galva skulptūra iškalta Gizos plynaukštėje Nilo vakariniame krante neto
Egipto sfinksas
Didysis Gizos sfinksas – gulinčio liūto su žmogaus galva skulptūra, iškalta Gizos plynaukštėje Nilo vakariniame krante, netoli nuo dabartinio Kairo Egipte. Tai didžiausia monolitinė skulptūra pasaulyje.
Didysis Gizos sfinksas yra 73,5 m ilgio, 6 m pločio ir 20 m aukščio. Tai taip pat seniausia žinoma monumentali skulptūra. Nustatyta, kad ji sukurta IV dinastijos valdymo metu, apie 2600−2500 m. pr. m. e., tačiau neaišku, kurio faraono. Ji galėjo būti nukalta Cheopso (Chufu), Džedefrės arba Chefreno (Chafrės) valdymo metu. Taip pat neaišku, kuris iš šių valdovų vaizduojamas Sfinkso veidu.
Sfinksas yra senovės Egipto laikų gulinčio liūto su žmogaus galva figūra. Kartais sfinksai vaizduoti su avino ar vanago galva. Dauguma skulptūrų, kurios vadinamos sfinksais, vaizduoja faraoną kaip Saulės dievą. Sfinkso terminas kildinamas iš senovės graikų kalbos − jie taip vadino moteriškas baidykles su žmogaus galvomis, pavyzdžiui, iš Edipo ir Persėjo mitų. Kitu termino šaltiniu galėtų būti egiptietiška frazė šesep ankh („gyvas atvaizdas“), kartais vartota apibūdinti sfinksus. Sfinksai yra grynai senovės egiptiečių kultūrai būdingas išradimas. Džedefrės piramidės komplekse Abu Roaše rasta faraono skulptūrinė galva, kuri tikriausiai priklausė sfinksui, ir ten pat rasta mažų matmenų sfinkso statulėlė. Kartu su Gizos didžiuoju sfinksu tai yra anksčiausi žinomi sfinksai istorijoje.
Didysis Gizos sfinksas yra garsiausia sfinkso skulptūra, iškalta vakariniame Nilo krante apie , valdant IV dinastijos karaliams. Tikslus Sfinkso amžius neaiškus, spėjama, kad jis buvo iškaltas faraono Chefreno užsakymu. Jis vaizduoja tupintį liūtą žmogaus galva. Vien tik priekinės jo letenos yra apie 15 m ilgio. Dažų likučiai prie ausies leidžia daryti išvadą, kad figūra anksčiau buvo spalvotai dažyta. Figūra buvo iškalta kalkakmenio kalvoje, buvusioje akmenų skaldykloje. Šalia sfinkso buvo įrengta šventykla, kuri yra tiksliai vienoje linijoje su Cheopso piramidės slėnio šventykla.
Sfinkso paskirtis nėra žinoma. Galima jo paskirtis buvo saugoti Gizos plokštikalnį. Vokietijos egiptologas (Herbert Ricke) mano, kad statula priklausė Saulės kultui ir vaizduoja Harmachį. Egipto karaliai laikė save dievo Horo įkūnijimu. Galimas daiktas, kad statula, turinti Saulės dievo Horo išvaizdą, yra faraono Chefreno atvaizdas. Taip pat manoma, kad dėl nudaužtos nosies „kalti“ turkų artilerijos būriai, kurie naudodavo sfinksą artilerijos pratyboms. Kai kur teigiama, kad XV a. arabai nudaužė sfinksui nosį todėl, kad islamas draudė vaizduoti dievus.
Sfinksą dažnai užpustydavo smėlis. Tarp Sfinkso letenų yra „Sapnų stela“, kurioje pasakojama apie Tutmozį IV (valdė apie 1400−1390 m. pr. m. e.), XVIII dinastijos atstovą. Vieną kartą, dar būdamas princu ir medžiodamas apylinkėse, jis užmigo prie beveik smėliu užnešto Sfinkso. Sapne pasirodęs Sfinkso šešėlis Tutmoziui pasakė, jog jei jis išlaisvins Sfinksą iš smėlio, tai taps Egipto karaliumi. Tutmozis IV liepė nuvalyti smėlį nuo Sfinkso ir išties po to tapo Egipto faraonu. Įvykiui pažymėti jis pastatė stelą tarp Sfinkso letenų. Sfinksas yra iškaltas iš gana prastos kokybės, minkšto kalkakmenio uolos ir buvo labai veikiamas erozijos. Jau XVIII dinastijos metu jis buvo restauruojamas ir atnaujinamas. Būtent tuo metu Sfinkso veidui buvo pridėta faraono barzda ir urėjus, kurių likučiai rasti smėlyje ir perkelti į Britų ir Kairo muziejus.
Sfinksą buvo visiškai palaidojęs smėlis nuo Viduramžių iki XIX a. pradžios. Tai prisidėjo prie to, kad Sfinksas iš viso išliko iki šių laikų, o nebuvo suardytas erozijos. Vieni iš dabartinių egiptologijos iššūkių yra išsaugoti Sfinksą nuo vėjo ir pakilusio gruntinio vandens ardomojo poveikio. XIX a. Sfinkso valymą nuo smėlio organizavo Džovanis Batista Kavilja (1816−17 m.), Ogiustas Marjetas (1858 m.) ir Gastonas Maspero (1885 m.). Šie darbai buvo apleisti dėl didžiulio reikalingo pašalinti smėlio kiekio. Sfinksas galutinai atkastas 1925−1936 m. prancūzų inžinieriaus Emile Baraize.
Gizos piramidės ir Sfinksas priklauso prie žymiausių Egipto architektūros paminklų.
Šaltiniai
- Ian Shaw, Paul Nicholson. The British Museum Dictionary of Ancient Egypt. The American University in Cairo Press., 2002, p. 277
- Encyclopaedia Britannica, 2017 05 12
- touregypt.net
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Egipto sfinksas, Kas yra Egipto sfinksas? Ką reiškia Egipto sfinksas?
Didysis Gizos sfinksas gulincio liuto su zmogaus galva skulptura iskalta Gizos plynauksteje Nilo vakariniame krante netoli nuo dabartinio Kairo Egipte Tai didziausia monolitine skulptura pasaulyje Didysis Gizos sfinksasDidysis Gizos sfinksas is priekio su Svajoniu stela tarp letenuAvingalviu sfinksu aleja prie Karnako sventyklos Tebuose Didysis Gizos sfinksas yra 73 5 m ilgio 6 m plocio ir 20 m aukscio Tai taip pat seniausia zinoma monumentali skulptura Nustatyta kad ji sukurta IV dinastijos valdymo metu apie 2600 2500 m pr m e taciau neaisku kurio faraono Ji galejo buti nukalta Cheopso Chufu Dzedefres arba Chefreno Chafres valdymo metu Taip pat neaisku kuris is siu valdovu vaizduojamas Sfinkso veidu Sfinksas yra senoves Egipto laiku gulincio liuto su zmogaus galva figura Kartais sfinksai vaizduoti su avino ar vanago galva Dauguma skulpturu kurios vadinamos sfinksais vaizduoja faraona kaip Saules dieva Sfinkso terminas kildinamas is senoves graiku kalbos jie taip vadino moteriskas baidykles su zmogaus galvomis pavyzdziui is Edipo ir Persejo mitu Kitu termino saltiniu galetu buti egiptietiska fraze sesep ankh gyvas atvaizdas kartais vartota apibudinti sfinksus Sfinksai yra grynai senoves egiptieciu kulturai budingas isradimas Dzedefres piramides komplekse Abu Roase rasta faraono skulpturine galva kuri tikriausiai priklause sfinksui ir ten pat rasta mazu matmenu sfinkso statulele Kartu su Gizos didziuoju sfinksu tai yra anksciausi zinomi sfinksai istorijoje Didysis Gizos sfinksas yra garsiausia sfinkso skulptura iskalta vakariniame Nilo krante apie valdant IV dinastijos karaliams Tikslus Sfinkso amzius neaiskus spejama kad jis buvo iskaltas faraono Chefreno uzsakymu Jis vaizduoja tupintį liuta zmogaus galva Vien tik priekines jo letenos yra apie 15 m ilgio Dazu likuciai prie ausies leidzia daryti isvada kad figura anksciau buvo spalvotai dazyta Figura buvo iskalta kalkakmenio kalvoje buvusioje akmenu skaldykloje Salia sfinkso buvo įrengta sventykla kuri yra tiksliai vienoje linijoje su Cheopso piramides slenio sventykla Sfinkso paskirtis nera zinoma Galima jo paskirtis buvo saugoti Gizos plokstikalnį Vokietijos egiptologas Herbert Ricke mano kad statula priklause Saules kultui ir vaizduoja Harmachį Egipto karaliai laike save dievo Horo įkunijimu Galimas daiktas kad statula turinti Saules dievo Horo isvaizda yra faraono Chefreno atvaizdas Taip pat manoma kad del nudauztos nosies kalti turku artilerijos buriai kurie naudodavo sfinksa artilerijos pratyboms Kai kur teigiama kad XV a arabai nudauze sfinksui nosį todel kad islamas draude vaizduoti dievus Sfinksa daznai uzpustydavo smelis Tarp Sfinkso letenu yra Sapnu stela kurioje pasakojama apie Tutmozį IV valde apie 1400 1390 m pr m e XVIII dinastijos atstova Viena karta dar budamas princu ir medziodamas apylinkese jis uzmigo prie beveik smeliu uznesto Sfinkso Sapne pasirodes Sfinkso seselis Tutmoziui pasake jog jei jis islaisvins Sfinksa is smelio tai taps Egipto karaliumi Tutmozis IV liepe nuvalyti smelį nuo Sfinkso ir isties po to tapo Egipto faraonu Įvykiui pazymeti jis pastate stela tarp Sfinkso letenu Sfinksas yra iskaltas is gana prastos kokybes minksto kalkakmenio uolos ir buvo labai veikiamas erozijos Jau XVIII dinastijos metu jis buvo restauruojamas ir atnaujinamas Butent tuo metu Sfinkso veidui buvo prideta faraono barzda ir urejus kuriu likuciai rasti smelyje ir perkelti į Britu ir Kairo muziejus Sfinksa buvo visiskai palaidojes smelis nuo Viduramziu iki XIX a pradzios Tai prisidejo prie to kad Sfinksas is viso isliko iki siu laiku o nebuvo suardytas erozijos Vieni is dabartiniu egiptologijos issukiu yra issaugoti Sfinksa nuo vejo ir pakilusio gruntinio vandens ardomojo poveikio XIX a Sfinkso valyma nuo smelio organizavo Dzovanis Batista Kavilja 1816 17 m Ogiustas Marjetas 1858 m ir Gastonas Maspero 1885 m Sie darbai buvo apleisti del didziulio reikalingo pasalinti smelio kiekio Sfinksas galutinai atkastas 1925 1936 m prancuzu inzinieriaus Emile Baraize Gizos piramides ir Sfinksas priklauso prie zymiausiu Egipto architekturos paminklu SaltiniaiVikiteka Didysis Gizos sfinksas vaizdine ir garsine medziagaIan Shaw Paul Nicholson The British Museum Dictionary of Ancient Egypt The American University in Cairo Press 2002 p 277 Encyclopaedia Britannica 2017 05 12 touregypt net