Egipto ir Lietuvos santykiai

Dėl santykinai didelio atstumo, kontaktų tarp Lietuvos ir Egipto iki XX amžiaus būta labai nedaug. Vis dėlto buvo aktyviai Egipto kultūra besidomėjusių Lietuvos didikų. Vienas jų, Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, dar 1584 m. lankėsi Egipte, kur apžiūrėjo Egipto piramides, o savo kelionę aprašė dienoraštinio tipo memuaruose. Radvila Našlaitėlis laikomas pirmuoju lietuviu, ėmusiu rinkti senosios Egipto kultūros radinius (brangakmeniais inkrustuotą egiptietišką skrynelę). Į Lietuvą jis bandė pargabenti ir dvi Egipte įsigytas mumijas, norėdamas pademonstruoti senosios Egipto civilizacijos medicinos pasiekimus, tačiau dėl laivo įgulos prietaringumo buvo priverstas jas išmesti į jūrą.^[4] Tarp 1820 ir 1822 m. po Egiptą keliavo Juozapas Senkovskis, tarp 1825 ir 1834 m. — Steponas Pliateris. 1858 m. mumiją iš Egipto atsivežė ten keliavęs ir kasinėjęs grafas Pranickis.^[5]

1860–1861 m. archeologiniuose tyrinėjimuose Karnako šventyklos ir Tėbų griuvėsiuose dalyvavo Ignotas Žagelis. 1863–1870 m. jis Egipte dirbo Egipto vicekaraliaus rūmų okulistu. Kelionėje Nilu nuo pat jo ištakų iki žiočių surinko daug eksponatų, kuriuos pasiuntė Europos muziejams.

Marija Rudzinskaitė-Archimavičienė yra pirmoji profesionali egiptologė iš Lietuvos. Ji dar 1910 m. dalyvavo ekspedicijoje į Egiptą. Taip pat vyko į ekspedicijas 1924 ir 1934 m., kur kasinėjo Gizoje, parsivežė nemažai eksponatų savo kolekcijai. 1922 m. mokslininkės iniciatyva universitete pradėtas skaityti Egipto istorijos kursas, paskaitose studentai buvo supažindinami su meno bei raštijos Egipte paminklais. 1932 m. Marija Rudzinskaitė-Archimavičienė išleido žodynėlį „Egipto hieroglifai“, kuriame paaiškinta simbolinė bei fonetinė svarbiausių hieroglifų reikšmė. Išvertė keletą egiptietiškų himnų, apysaką. Parašė ir 1936 m. išleido Egipto istorijos vadovėlį. Didžioji dalis surinktos kolekcijos saugoma Mykolo Žilinsko galerijoje Kaune.

1924 m. Lietuvos ir Egipto nacionalinės rinktinės susitiko žaisti draugiškų rungtynių Prancūzijoje, kurių metu Lietuvos rinktinė patyrė vieną skaudžiausių pralaimėjimų per visą savo šalies futbolo istoriją.^[6]

Egipte 1929–1930 m. lankėsi lietuvių keliautojas ir antropologas Antanas Poška. 1937 m. Lietuvos ir Egipto krepšinio rinktinės susitiko Rygoje vykstančiame Europos krepšinio čempionate, kur Lietuva laimėjo aukso medalį.^[7]1939 m. Egipte vyko stalo tenisininkų čempionatas, kuriame Lietuvos vyrų rinktinė iškovojo ketvirtą vietą.^[8] Diplomatiniai santykiai tarp Lietuvos ir Egipto tarpukariu nebuvo palaikomi.

Yra duomenų, kad SSRS okupacijos metais Egiptas palaikė ryšius su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis.^[9]

Tarp valstybių pasirašyta sutartis dėl ekonominio, techninio ir mokslinio bendradarbiavimo (1996 m.), susitarimas dėl bendradarbiavimo kultūros srityje (2004 m.) ir susitarimas dėl reikalavimo turėti vizą netaikymo diplomatinių pasų turėtojams (2019 m.).^[10]

2002 m. spalį oficialiai atidaryta Lietuvos Respublikos ambasada Egipto Arabų Respublikoje. Lietuva tapo pirmąja iš trijų Baltijos valstybių, atidariusia atstovybę Egipte. Ambasados atidarymo iškilmėse dalyvavo Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis bei Egipto užsienio reikalų ministras Ahmedas Maheris.^[11]

2017 m. rugpjūtį Lietuvoje pirmą kartą lankėsi Egipto užsienio reikalų ministras Samehas Šoukry, kur susitiko su Lietuvos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi ir Lietuvos premjeru Sauliumi Skverneliu.^[12] Dar kartą abiejų šalių užsienio reikalų ministrai susitiko 2019 m. spalį Vilniuje.^[13]

Lietuvos URM teigimu, 2019 m. sausio 22-24 d. su darbo vizitu Egipte planavo lankytis Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.^[14]

Lietuvoje nuo 1994 m. ėmė populiarėti boulingas, Senovės Egipte atsiradusi sporto šaka. Egiptas išlieka paklausus tarp lietuvių turistų, ypač žiemą. 2018 metais šiuo metų laiku apsilankė 35 000 turistų iš Lietuvos.^[15]2021 m. Vilniuje įsikūrusiuose „Istorijos namuose“ eksponuoti „beveik visi Lietuvoje saugomi egiptietiški eksponatai po vienu stogu“.^[5]

Į lietuvių kalbą yra išversta Egipto rašytojų Taufiko al Chakimo, Jusufo Idriso, Nagibo Machfuzo, Abdarahmano aš Šarkavio kūrinių.^[16]

Yra profesionalių egiptiečių krepšininkų, žaidusių Lietuvos aukščiausioje krepšinio lygoje. Tarp jų – Assem Marei, 2015–2016 m. žaidęs Šiaulių „Šiaulių“ komandoje.

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Egipto siekė 82,2 mln. eurų, o Egiptas buvo 47-as pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partneris.^[1]

Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Egiptą.

• Eksportas sudaro 67,6 mln. eurų; Egiptas yra 40-as pagal prekybos apimtis eksporto partneris.
• Importas sudaro 14,7 mln. eurų; Egiptas yra 61-as pagal prekybos apimtis importo partneris. Daugiausiai importuojama Valgomieji vaisiai ir riešutai (66%); stiklas ir stiklo dirbiniai (14%), plastikai ir jų dirbiniai (5%), vilna (4%).

Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Egiptas yra 66-as (investicijos siekia 0,14 mln. eurų). Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų Egipte 2020 m. užfiksuota nebuvo.^[1]

Sąrašas nėra baigtinis

• 1993–1994 m. – Hamdy Mohamed Ibrahim Nada, pirmasis Egipto ambasadorius Lietuvai (rezidavo Stokholme)
• 1998–2000 m. – Muhamadas Šaabanas (rezidavo Kopenhagoje)
• 2006-2009 m. – Afaf El Mazariky
• 2009–2013 m. (?) – Nabilas Riadas Habašis (rezidavo Kopenhagoje)
• 2014–2018 m. (?) – Salva Mufid Kamel Magarius (rezidavo Kopenhagoje)
• nuo 2018 m. – Aimanas Alkafasas, dešimtasis Egipto ambasadorius Lietuvai (reziduoja Kopenhagoje)
• nuo 2022 m. - Mohamedas Karimas Fuadas Šerifas

• 2001–2006 m. – Polinaras Čižauskas, laikinasis reikalų patikėtinis
• 2006–2010 m. – Ginutis Voveris, pirmasis Lietuvos ambasadorius Egiptui po nepriklausomybės atkūrimo
• 2010 m. – Giedrius Jokubauskis, atašė
• 2010 m. – 2015 m. – Dainius Junevičius
• 2016 m. – 2021 m. – Arvydas Daunoravičius ^[20]
• 2021 m. – Artūras Gailiūnas