Džiuginėnų dvaras

Vietovė žinoma jau nuo XVI a.,^[1] kai ją valdė Montrimavičiai, Kryževičiai ir Nagurskiai.

1791 m. Džiuginėnus įsigijo Žemaitijos kunigaikštystės rotmistras Liudvikas Baltramiejus Gorskis (1749–1815 m.). Po jo dvarą paveldėjo sūnus Aleksandras Gorskis (1798–1855 m.), vėliau – šio sūnus Zigmantas Kazimieras Gorskis (1827–1868 m.).

Dvare 1864–1865 m. gyveno būsimoji rašytoja Julija Beniuševičiūtė–Žymantienė (Žemaitė) (1845–1921 m.).

Zigmanto Kazimiero dukrai Vandai Teresei (1864–1914 m.) ištekėjus už Varšuvos gydytojo Severino Fabijono Perkovskio, dvaras perėjo bajorų Perkovskių giminei. Jie užaugino tris vaikus: dukrą Jadvygą Elžbietą (1893–1974 m.) ir dvynius Juozapą (1896–1940 m.) bei Tadą (1896–1942 m.).

XX a. 2-ajame dešimtmetyje Marijos Gorskienės iniciatyva buvo įkurta Džiuginėnų pradinė mokykla ir skirtos lėšos mokytojai. Iki 1939 m. dvaras buvo vienas iš geriausiai prižiūrimų aristokratų rezidencijų Žemaitijoje. 1940 m. dvaras nacionalizuotas.

• Džiuginėnų dvaro rūmai prie legendinio Džiugo piliakalnio | bernardinai.lt
• Džiuginėnai 2006-02-03 iš Wayback Machine projekto.
• Džiuginėnų dvaro sodybos fotofiksacija (Lietuvos dvarų duomenų bazė) 2011-07-28 iš Wayback Machine projekto.
• Džiuginėnų dvaro sodyba (Kultūros vertybių registras)