Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Džibučio geografija Džibučio Respublikos gamtinių sąlygų aprašymas Džibučio topografinis žemėlapisPadėtisDžibutis išsidė
Džibučio geografija
Džibučio geografija – Džibučio Respublikos gamtinių sąlygų aprašymas.
Padėtis
Džibutis išsidėstęs šiaurės rytų Afrikoje, Somalio pusiasalio šiaurinėje dalyje, prie Indijos vandenyno. Šiaurėje ribojasi su Eritrėja (sausumos sienos ilgis 125 km), iš vakarų supa Etiopija (342 km), pietryčiuose siekia Somalį (61 km). Bendras sausumos sienų ilgis – 528 km.
Iš rytų skalauja Indijos vandenyno Adeno įlanka, įsiterpianti gilyn į Džibutį kaip Tadžuros įlanka, o šiaurėje pereinanti į Bab al Mandebo sąsiaurį, kuris jungia su Raudonąja jūra. Pakrantės ilgis – 314 km. Krantai mažai vingiuoti. Pakrantėse yra keletas nedidelių salų: (ginčytinos su Eritrėja), , Sebos (Septynių Brolių), Maskali ir kt. salelės.
Paviršius
Džibučio paviršius kalnuotas – būdingi lygiagretūs kalnų masyvai, lavos plynaukštės ir užgesusių ugnikalnių kūgiai. Šiaurinę šalies pusę užima Danakilių kalnų pakraštys su užgesusiu Musa Ali ugnikalniu (2021 m, aukščiausia šalies vieta), piečiau pereinantis į Mablos bei Godos kalnus. Centrinę šalies dalį užima gili tektoninė Afarų įduba (iki -155 m), kurioje iškilę dar keli kalnagūbriai. Pietinė dalis taip pat kalnuota – Arėjaus kalnai, Dagueno kalnai, . Pietvakariuose plyti vid. 560 m plynaukštė Didžioji Bara, kur driekiasi dykumos. Kiti ugnikalniai – Ardukoba, Manda Inakiras (aktyvūs).
Būna žemės drebėjimų.
Klimatas
Džibutyje vyrauja atogrąžų žemyninis klimatas. Šalyje ištisus metus karšta ir sausa. Vidutinė mėnesio temperatūra laikosi tarp 27 ir 32 °C, o kartais gali pakilti virš 45 °C. Per metus kritulių iškrinta nuo 127 mm (sostinėje) iki 380 mm (kalnuose). Pakrantėse dažniausiai lyja lapkritį–kovą (tuo metu neretas rūkas), žemyne – balandį–spalį. Dažnos ilgos sausros.
Hidrografija
Nuolatinių upių šalyje nėra, tik vadžiai. Telkšo pora druskingų ežerų – Abės ežeras (Etiopijos pasienyje) ir Asalio ežeras (Afarų įdubos dauboje).
Gyvoji gamta
Džibutyje būdingi akmeningų pusdykumių ir dykumų kraštovaizdžiai. Auga kserofitiniai krūmynai bei žolynai (akacijos, , , hifenės). Šiaurinė ir vakarinė šalies pusės patenka į Danakilių dykumą. Kiek vešlesnė augalija randama Godos kalnuose.
Miškingumas (2018 m.) – 0,2 %.
Gyvūnija palyginti negausi, prisitaikiusi prie sausringo klimato: šakalai, hienos, leopardai, servalai, karakalai, vamzdžiadančiai, medlaižiai, gazelės, dukeriai, oriksai, , kiškiai, pavianai. Pakrantėse lankosi banginiai, delfinai, diugoniai. Iš paukščių būdingi stručiai, flamingai, ibiai, pelikanai, , įvairūs grifai, ereliai, suopiai.
Saugomos teritorijos užima 1,57 % Džibučio sausumos (344 km²) bei 0,17 % jūrų akvatorijos. Yra 3 nacionaliniai parkai: Dajaus miško nacionalinis parkas (įsteigtas 1939 m.), taip pat Džibučio ir Jobokio nacionaliniai parkai. Yra vienas Ramsaro konvencijos objektas – Haramuso-Lojados šlapynė (30 km²).
Pagrindinės ekologinės problemos: vandens stygius ir tarša, dykumėjimas, miškų kirtimas, gyvosios gamtos nykimas.
Šaltiniai
- Djibouti, The World Factbook, CIA.
- Džibutis: gamta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 134
- „Djibouti Climate Normals 1961–1990“. National Oceanic and Atmospheric Administration.
- Djibouti, Protected Planet
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Džibučio geografija, Kas yra Džibučio geografija? Ką reiškia Džibučio geografija?
Dzibucio geografija Dzibucio Respublikos gamtiniu salygu aprasymas Dzibucio topografinis zemelapisPadetisDzibutis issidestes siaures rytu Afrikoje Somalio pusiasalio siaurineje dalyje prie Indijos vandenyno Siaureje ribojasi su Eritreja sausumos sienos ilgis 125 km is vakaru supa Etiopija 342 km pietryciuose siekia Somalį 61 km Bendras sausumos sienu ilgis 528 km Dzibucio pakrantes Is rytu skalauja Indijos vandenyno Adeno įlanka įsiterpianti gilyn į Dzibutį kaip Tadzuros įlanka o siaureje pereinanti į Bab al Mandebo sasiaurį kuris jungia su Raudonaja jura Pakrantes ilgis 314 km Krantai mazai vingiuoti Pakrantese yra keletas nedideliu salu gincytinos su Eritreja Sebos Septyniu Broliu Maskali ir kt saleles Buros kalnai pietu DzibutyjeDidziosios Baros dykumaDruskos sankaupos Asalio ezerePavirsiusDzibucio pavirsius kalnuotas budingi lygiagretus kalnu masyvai lavos plynaukstes ir uzgesusiu ugnikalniu kugiai Siaurine salies puse uzima Danakiliu kalnu pakrastys su uzgesusiu Musa Ali ugnikalniu 2021 m auksciausia salies vieta pieciau pereinantis į Mablos bei Godos kalnus Centrine salies dalį uzima gili tektonine Afaru įduba iki 155 m kurioje iskile dar keli kalnagubriai Pietine dalis taip pat kalnuota Arejaus kalnai Dagueno kalnai Pietvakariuose plyti vid 560 m plynaukste Didzioji Bara kur driekiasi dykumos Kiti ugnikalniai Ardukoba Manda Inakiras aktyvus Buna zemes drebejimu KlimatasDzibutyje vyrauja atograzu zemyninis klimatas Salyje istisus metus karsta ir sausa Vidutine menesio temperatura laikosi tarp 27 ir 32 C o kartais gali pakilti virs 45 C Per metus krituliu iskrinta nuo 127 mm sostineje iki 380 mm kalnuose Pakrantese dazniausiai lyja lapkritį kova tuo metu neretas rukas zemyne balandį spalį Daznos ilgos sausros HidrografijaNuolatiniu upiu salyje nera tik vadziai Telkso pora druskingu ezeru Abes ezeras Etiopijos pasienyje ir Asalio ezeras Afaru įdubos dauboje Flamingai Abes ezereGyvoji gamtaDzibutyje budingi akmeningu pusdykumiu ir dykumu krastovaizdziai Auga kserofitiniai krumynai bei zolynai akacijos hifenes Siaurine ir vakarine salies puses patenka į Danakiliu dykuma Kiek veslesne augalija randama Godos kalnuose Miskingumas 2018 m 0 2 Gyvunija palyginti negausi prisitaikiusi prie sausringo klimato sakalai hienos leopardai servalai karakalai vamzdziadanciai medlaiziai gazeles dukeriai oriksai kiskiai pavianai Pakrantese lankosi banginiai delfinai diugoniai Is pauksciu budingi struciai flamingai ibiai pelikanai įvairus grifai ereliai suopiai Saugomos teritorijos uzima 1 57 Dzibucio sausumos 344 km bei 0 17 juru akvatorijos Yra 3 nacionaliniai parkai Dajaus misko nacionalinis parkas įsteigtas 1939 m taip pat Dzibucio ir Jobokio nacionaliniai parkai Yra vienas Ramsaro konvencijos objektas Haramuso Lojados slapyne 30 km Pagrindines ekologines problemos vandens stygius ir tarsa dykumejimas misku kirtimas gyvosios gamtos nykimas SaltiniaiDjibouti The World Factbook CIA Dzibutis gamta Visuotine lietuviu enciklopedija T V Dis Fatva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 Geograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 134 Djibouti Climate Normals 1961 1990 National Oceanic and Atmospheric Administration Djibouti Protected Planet Vikiteka Dzibucio geografija vaizdine ir garsine medziaga