Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Džado plokštikalnė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Džado plynaukštė (pranc. Plateau du Djado) – kalnuota vietovė, plytinti tolimiausioje šiaurės rytų Nigerio dalyje. Plynaukštė užima maždaug 60 000 km² plotą. Ją sudarančios uolos ir urvai siekia maždaug 400–1042 m aukštį virš jūros lygio.
Geografinė padėtis
Džado plynaukštė supama Tibesčio kalnų grandinės rytuose, Tasilio Adžero ir Achagaro kalnų grandinių – šiaurės vakaruose, – šiaurėje ir – šiaurės rytuose; didelė smėlio dykuma Tenerė plyti pietvakariuose, o didysis Bilmos ergas – pietuose.
Džado plynaukštės smėlis ir bazalto akmenys turi mažai karbonatų. Uolienų kilmė siekia kambro ir mezozojaus laikus. Nuo vėjų neapsaugotose masyvo dalyse vyrauja dabartinio klimato sąlygojamas erozijos procesas. Dėl regione vyraujančių šiaurės rytų vėjų, vadinamų harmatanu, smėlio smiltys pernešamos iš aukštų vietovių į lygumas ir ten nusėda, dėl to, galėjo susiformuoti didžiosios smėlio dykumos.
Džado plynaukštėje esanti žaliuojanti oazė – vienintelė stotelė tarp rytinio tubų ir vakarinio tuaregų pasaulio. Džadą sunku pasiekti, nes vienintelis kelias veda per Agadesą. Tai senovinis karavanų maršrutas, kuriuo gabenama druska tarp Agadeso ir Bilmos. Ši vietovė yra viena iš neprieinamiausių bei sausringiausių centrinės Sacharos dalių. Regione vyrauja labai sausringas klimatas su protarpinėmis liūtimis, kurių iškrinta 20–50 mm per metus. Vidutinė paros temperatūra svyruoja nuo 25 °C – gruodį iki 35 °C – vasaros metu, o maksimali temperatūra vidurdienį kartais gali viršyti 50 °C ribą. Gyvybė šiose vietose labai ribota dėl nedaug požeminį vandenį tiekiančių uolienų, kurios leidžia vešėti negausiai augalijai ir ant kurių susiformavo plynaukštės oazės. Likusiose plynaukštės dalyse gyvybė neegzistuoja.
Istorija ir kultūriniai paminklai
Regionas aplink plynaukštę turi ilgą gyvenviečių kūrimosi istoriją, kuri siekia net Afrikos vidurinįjį akmens amžių. Dabartinės gyvenvietės yra susitelkusios , , ir oazėse, kurios buvo sujungtos į administracinę Džado bendrijos struktūrą. 2011 metais Džado bendruomenė siekė 1448 žmones. Didžiausią oazių populiaciją šiame regione sudaro tubų genties žmonės.
10 km į šiaurės rytus nuo Čirfos oazės yra Džado tvirtovės griuvėsiai, supami mažų smiltainio atodangų ir menantys čia kadaise klestėjusį senovinį miestą. Šis miestas iškilo kaip tarpinė stotelė vergų prekybos kelyje tarp Nigerio ir Libijos, dar prieš atvykstant pirmiesiems europiečiams. Pirmą kartą Džadas buvo atrastas europiečių 1906 m., prancūzų karavanui vadovaujančio komendanto Gabelio. Fortas buvo įkurtas tuaregų XII a. Tvirtovės statybai buvo naudojamas plaušamolis, pagamintas iš smėlio, molio, vandens ir sutvirtintas kelių rūšių pluoštine ar organine medžiaga (šiaudais, lazdomis ar mėšlu).
Džadas dabar apleistas, bet kažkada buvo labai klestintis dėka prekybos druska. Tubų genties žmonės jame apsilanko tik vasarą dėl datulių palmių, kurių čia auga daugybė. Supami maliarinių pelkių, griuvėsiai tapo skorpionų bei gyvačių buveine ir yra pamažu laidojami smėlio. Džado fortas gali būti prilyginamas kai kuriems miestams vaiduokliams Mauritanijoje (pvz., Ksar el Barka) ar Jemene.
Šiauriniame palmių giraitės krašte yra uolų raižiniai, kuriuose vaizduojami gyvūnai (drambliai, hipopotamai, žirafos, stručiai, galvijai) ir medžioklės scenos rodančios priešistoriniais laikais šį regioną buvusį drėgną. Ekologiniais terminais tariant, ši vietovė yra pavyzdys sausringos ekosistemos, kuri primena kadaise čia buvusių kanopinių gyvūnų, tokių kaip avys ar gazelės įvairovę. Džadas taip pat yra adaksų migracijos koridorius tarp Alžyro ir Čado per Nigerį, todėl svarbus biologinei įvairovei palaikyti. Taigi Džado plynaukštė kelia archeologų susidomėjimą dėl jame esančių uolų piešinių ir senovinio miesto liekanų. Džado izoliuotumas lėmė tai, kad ši vietovė nepatyrė jokios ardančios žmonių veiklos. Čia niekad nebuvo vykdomi jokie archeologiniai kasinėjimai ir griuvėsiai liko nepaliesti.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Džado plokštikalnė, Kas yra Džado plokštikalnė? Ką reiškia Džado plokštikalnė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Dzado plynaukste pranc Plateau du Djado kalnuota vietove plytinti tolimiausioje siaures rytu Nigerio dalyje Plynaukste uzima mazdaug 60 000 km plota Ja sudarancios uolos ir urvai siekia mazdaug 400 1042 m aukstį virs juros lygio Dzado miesto liekanosGeografine padetisDzado plynaukste supama Tibescio kalnu grandines rytuose Tasilio Adzero ir Achagaro kalnu grandiniu siaures vakaruose siaureje ir siaures rytuose didele smelio dykuma Tenere plyti pietvakariuose o didysis Bilmos ergas pietuose Dzado plynaukstes smelis ir bazalto akmenys turi mazai karbonatu Uolienu kilme siekia kambro ir mezozojaus laikus Nuo veju neapsaugotose masyvo dalyse vyrauja dabartinio klimato salygojamas erozijos procesas Del regione vyraujanciu siaures rytu veju vadinamu harmatanu smelio smiltys pernesamos is aukstu vietoviu į lygumas ir ten nuseda del to galejo susiformuoti didziosios smelio dykumos Dzado plynauksteje esanti zaliuojanti oaze vienintele stotele tarp rytinio tubu ir vakarinio tuaregu pasaulio Dzada sunku pasiekti nes vienintelis kelias veda per Agadesa Tai senovinis karavanu marsrutas kuriuo gabenama druska tarp Agadeso ir Bilmos Si vietove yra viena is neprieinamiausiu bei sausringiausiu centrines Sacharos daliu Regione vyrauja labai sausringas klimatas su protarpinemis liutimis kuriu iskrinta 20 50 mm per metus Vidutine paros temperatura svyruoja nuo 25 C gruodį iki 35 C vasaros metu o maksimali temperatura vidurdienį kartais gali virsyti 50 C riba Gyvybe siose vietose labai ribota del nedaug pozeminį vandenį tiekianciu uolienu kurios leidzia veseti negausiai augalijai ir ant kuriu susiformavo plynaukstes oazes Likusiose plynaukstes dalyse gyvybe neegzistuoja Istorija ir kulturiniai paminklaiRegionas aplink plynaukste turi ilga gyvenvieciu kurimosi istorija kuri siekia net Afrikos vidurinįjį akmens amziu Dabartines gyvenvietes yra susitelkusios ir oazese kurios buvo sujungtos į administracine Dzado bendrijos struktura 2011 metais Dzado bendruomene sieke 1448 zmones Didziausia oaziu populiacija siame regione sudaro tubu genties zmones 10 km į siaures rytus nuo Cirfos oazes yra Dzado tvirtoves griuvesiai supami mazu smiltainio atodangu ir menantys cia kadaise klestejusį senovinį miesta Sis miestas iskilo kaip tarpine stotele vergu prekybos kelyje tarp Nigerio ir Libijos dar pries atvykstant pirmiesiems europieciams Pirma karta Dzadas buvo atrastas europieciu 1906 m prancuzu karavanui vadovaujancio komendanto Gabelio Fortas buvo įkurtas tuaregu XII a Tvirtoves statybai buvo naudojamas plausamolis pagamintas is smelio molio vandens ir sutvirtintas keliu rusiu pluostine ar organine medziaga siaudais lazdomis ar meslu Dzadas dabar apleistas bet kazkada buvo labai klestintis deka prekybos druska Tubu genties zmones jame apsilanko tik vasara del datuliu palmiu kuriu cia auga daugybe Supami maliariniu pelkiu griuvesiai tapo skorpionu bei gyvaciu buveine ir yra pamazu laidojami smelio Dzado fortas gali buti prilyginamas kai kuriems miestams vaiduokliams Mauritanijoje pvz Ksar el Barka ar Jemene Siauriniame palmiu giraites kraste yra uolu raiziniai kuriuose vaizduojami gyvunai drambliai hipopotamai zirafos struciai galvijai ir medziokles scenos rodancios priesistoriniais laikais sį regiona buvusį dregna Ekologiniais terminais tariant si vietove yra pavyzdys sausringos ekosistemos kuri primena kadaise cia buvusiu kanopiniu gyvunu tokiu kaip avys ar gazeles įvairove Dzadas taip pat yra adaksu migracijos koridorius tarp Alzyro ir Cado per Nigerį todel svarbus biologinei įvairovei palaikyti Taigi Dzado plynaukste kelia archeologu susidomejima del jame esanciu uolu piesiniu ir senovinio miesto liekanu Dzado izoliuotumas leme tai kad si vietove nepatyre jokios ardancios zmoniu veiklos Cia niekad nebuvo vykdomi jokie archeologiniai kasinejimai ir griuvesiai liko nepaliesti