Dvisporis pievagrybis

Agaricus bisporus

(Agaricus bisporus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
( Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
( Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
( Basidiomycetes)
Eilė: Agarikiečiai
( Agaricales)
Šeima: Pievagrybiniai
( Agaricaceae)
Gentis: Pievagrybis
( Agaricus)
Rūšis: Dvisporis pievagrybis
( Agaricus bisporus)
Index Fungorum

Dvisporis pievagrybis, šampinionas (agaricus bisporus) – pievagrybinių (Agaricaceae) šeimos, pievagrybių (agaricus) genties grybų rūšis. Valgomasis grybas.

Išvaizda ir savybės

redaguoti

Kepurėlė 5–10 cm skersmens, tvirta ir mėsinga, iš pradžių beveik apvali, vėliau iškili ir galiausiai paplokščia, kraštai užsirietę žemyn. Spalva nuo purvinai baltos (būdinga dirbtiniu būdu užaugintiems), iki šviesiai rudos.
Lakšteliai platūs ir tankūs, priaugtiniai, spalva pereinanti nuo rausvos iki tamsiai rudos.
Luobelė padengta koncetriškais plaušeliais arba šiek tiek tamsių žvynelių.
Kotas storas, 3–8 cm ilgio, prie pagrindo gumbiškai sustorėjęs, storu plaušingu žemyn nukreiptu rinkiu. Kartais būna tuščiaviduris.
Trama minkšta, medienos kvapo, balta, perpjauta parausta.

Augavietės

redaguoti

Grybas natūraliai auga dirvose ir soduose, ant komposto bei tręšiamose pievose. Sezonas – birželis–liepa.
Dideliais kiekiais plačiai auginamas ir dirbtiniu būdu šiltnamiuose visus metus.

Etimologija

redaguoti

Žodis pievãgrybis (píevagrybis) kilęs iš píeva + grỹbas, nes auga ne miškuose, o pievose, ganyklose. Šnekamojoje kalboje dar žinomas kaip šampiniònas (šampinjõnas, šampinijõnas, čempeljõnas, čimpijõnas, šalpijõnas, šampanjõnas, šampaljõnas, šampijõnas, šampiljõnas, šapavõlas, šempinjònas, šampiònas, švilpijõnas) su įvairiomis kontaminacijomis skolinys iš aplinkinių kalbų (rus. шампиньон, bltr. шампіньён, vok. Champignon) ← pranc. champignon, sen. pranc. champaignon, champaignol ← šnek. lot. *саmраniоlus ← lot. campania (‘laukas, pieva’), tad reiškia ‘pievinis, laukinis’.[1]

Literatūra

redaguoti
  • Didysis gamtos vadovas „Grybai“ išsamus grybų ir jų rinkimo žinynas, „Mūsų knyga“, 2004 m., (135 psl.) ISBN 9955-573-65-1
  1. Šarūnas Šimkus. Augalų, gyvūnų ir grybų pavadinimų etimologinis žodynas. – Vilnius, Liutauras Leščinskas, 2025. // psl. 231.

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Dvisporis pievagrybis, Kas yra Dvisporis pievagrybis? Ką reiškia Dvisporis pievagrybis?