Durbės valsčius (latv. Durbes pagasts) – viena iš Pietų Kuršo savivaldybės administracinių teritorijų Latvijos pietvakariuose, į rytus nuo Liepojos. Plotas 73,15 km², 368 gyventojai (2025 m.). Administracinis centras – Durbė (į valsčiaus sudėtį neįeina).
| Durbės valsčius latv. Durbes pagasts | |
|---|---|
| Valstybė | Latvija |
| Regionas | Kuršas |
| Savivaldybė | Pietų Kuršo savivaldybė |
| Administracinis centras | Durbė |
| Gyventojų | 368 |
| Plotas | 73,15 km² |
| Tankumas | 5 žm./km² |
| Vikiteka | Durbės valsčiusVikiteka |
Yra kultūros paminklų: valstybinės reikšmės – Durbės mūšio vieta ir Šilderių alkakalnis; regioninės reikšmės – Jaunuoktės viduramžių kapinės ir Dyrių senkapiai; vietinės reikšmės – Lygutų dvaro rūmai ir Lygutų dvaro valdytojo pastatas.
Istorija
Dabartinio valsčiaus teritorijoje buvo Durbės (vok. Durben) ir Paduonės (Padohnen) dvarų valdos. Iki 1920 m. valsčius priklausė Gruobinios, 1920–1949 m. Liepojos apskričiai. 1935 m. Durbės valsčius buvo 64,8 km² ploto, turėjo 237 valstiečių ūkius. 39,7 km² užėmė ariama žemė, 12,7 km² – pievos, 2,9 km² – ganyklos, 2,1 km² – miškai, 0,6 km² – pelkės. 1945 m. valsčiuje įkurtos Durbės ir Paduonės apylinkės, o pats valsčius 1949 m. panaikintas. 1954 m. abi apylinkės vėl sujungtos į vieną, Durbės apylinkę. 1956 m. Durbės apylinkė prijungta prie Durbės miesto. 2000 m. Durbės miestą su kaimiškąja teritorija (bendras plotas 75,4 km²) sujungus su Tadaikių valsčiumi, įkurtas naujas administracinis teritorinis vienetas – Durbės savivaldybė. 2009 m. Durbės miesto kaimiškoji teritorija savivaldybės sudėtyje atkurta, 2010 m. pervadinta Durbės valsčiumi. Nuo 2021 m. įeina į Pietų Kuršo savivaldybės sudėtį.
Geografija
Ribojasi su Pietų Kuršo savivaldybės Dunalkos, Vecpilio, Bunkos ir Tadaikių valsčiais, iš visų pusių supa Durbės miestą. Valsčiaus teritorija yra Vakarų Kuršo aukštumoje. Didžiąją dalį užima Bandavos kalvynas, jo aukštis valsčiaus rytiniame kampe siekia beveik 70 m virš jūros lygio. Valsčiaus vakarine riba eina platus Durbės–Vartajos slėnis, kuriame telkšo Durbės ežeras (670,5 ha; valsčiui priklauso tik jo dalis). Kiti vandens telkiniai, daugiausia tvenkiniai, žymiai mažesni: Pelkės (Purva dīķis), Bulių, Muorkių, Sievalko, Šuklajų, Vidaus, Kūlių ir kiti. Į Durbės ežerą įteka Trumpė ir Laniupė, valsčiaus pietine dalimi teka Vartaja, centrine – jos intakas Paduonė. Į Paduonę teka Plūgiupytės, Kalėjupytės upeliai ir Vecvagarų griovys. Durbės–Vartajos slėnyje telkšo Durbės žemapelkė, Laniupės slėnyje – Abramų žemapelkės pietinė dalis. Miškų nedaug, didžiausias – Lygutų miškas valsčiaus šiaurės rytiniame paribyje. Durbės ežero šiaurės rytinėje dalyje ir Laniupės slėnyje įkurtas Durbės ežero pievų gamtos draustinis.
Valsčių kerta Jelgavos–Liepojos geležinkelis ir Rygos–Liepojos plentas (A9).
Gyventojai
1935 m. valsčiuje gyveno 1325 žmonės, iš jų 95,8 % latvių, 1,2 % lenkų, 0,5 % vokiečių, 0,5 % rusų. 1941 m. sovietų valdžia į tremtį išsiuntė 19, 1949 m. – 159 gyventojus.
Didžiausios gyvenvietės – Lygutai, Krupmuiža, Paduonės mokykla. Tikinčiųjų dauguma – evangelikai liuteronai, priklauso Durbės liuteronų parapijai.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Durbės valsčius, Kas yra Durbės valsčius? Ką reiškia Durbės valsčius?