Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Dubingių kunigaikštystė XVI a vid XVIII a gyvavusi Biržų Dubingių šakos kunigaikščių Radvilų privati valda didikų valsty
Dubingių kunigaikštystė
Dubingių kunigaikštystė – XVI a. vid.- XVIII a. gyvavusi Biržų-Dubingių šakos kunigaikščių Radvilų privati valda (didikų valstybė) Vilniaus vaivadijoje. Centras – Dubingių pilis, Dubingių dvaras, evangelikų reformatų bažnyčia.
Istorija
Dalį Dubingių valdų XV a. pab. iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio gavo Mikalojus Radvilaitis. Jas paveldėjo Jurgis Radvila. 1528–1530 m. valdai priklausė 195 dūmai, tarp jų 37 – miestiečių, 10 – keliuočių, 9 – bajorų ir 60 – priklausomų žmonių. Valda pradėta vadinti Dubingių kunigaikštyste, kai 1547 m. Mikalojus Radvila Rudasis gavo Šventosios Romos imperijos kunigaikščio titulą ir ėmė tituluotis Biržų ir Dubingių kunigaikščiu. Dubingiai buvo viena svarbiausių jo tėvoninių valdų, esančių netoli Vilniaus.
Asvejos ežero apsuptoje Radvilų pilyje Dubingiuose 1547 m. pabaigoje – 1548 m. pradžioje gyveno jų pusseserė ir (po slaptų vedybų) valdovo Žygimanto Augusto žmona Barbora Radvilaitė. Ne taip, kaip kitos Radvilų valdos (pvz., Biržų kunigaikštystė), Dubingių kunigaikštystė būdavo tvarkoma daugiausia samdomų administratorių, netgi įkeičiama už skolas. 1583 m. Mikalojaus Radvilos Rudojo sūnus Mikalojus Radvila už 1500 kapų išpirko įkeistas Dubingių kunigaikštystės žemes, apie 150 valakų. Po jo Dubingių kunigaikštystę valdė Kristupas Radvila Perkūnas, vėliau Jonušas Radvila ir kiti. 1661 m. Boguslavas Radvila Dubingių kunigaikštystę išnuomojo savo kreditoriui J. Jaspersui. Vėliau ją valdė nuomininkai Mykolas Tyzenhauzas, Leonardas Pociejus, K. Puzyna, , , V. Gecevičius.
Dubingių kunigaikštystė buvo nualinta per XVII a. vid. ir XVIII a. pr. karus su švedais ir rusais. Pagal 1643 m. inventorių, Dubingių kunigaikštystę sudarė 19 nedidelių kaimų, pagal 1652 m. inventorių – 6 palivarkai, pagal 1768 m. inventorių liko 3 palivarkai – Dubingiai, Gaveikiai ir Našiškiai. XVII a. viduryje joje gyveno 175 žmonės, po 1700–1721 m. Šiaurės karo liko 154 gyventojai.
Miškų zonoje esančioje Dubingių kunigaikštystėje buvo plėtojami miško verslai, todėl gyventojai atlikdavo palyginti daug prievolių, susijusių su miško ūkiu bei verslais. 1808 m. Dubingių kunigaikštystę nupirkus Mykolui Tiškevičiui, tapo Tiškevičių ordinacija. Dubingių kunigaikštystė pažymėta 1613 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje.
Dubingių kunigaikštystės didesni kaimai 1643 m.
- Bambėnai
- Burnėnai
- Dailidiškiai
- Dubingiai
- Kačiūniškiai
- Keruliai
- Maldžiūnai
- Miežonys
- Pivoriūnai
- Purviniškiai
- Sidabriai
Dubingių kunigaikštystės palivarkai 1652 m.
- Dubingiai
- Jurkiškis
- Mikoliškiai
- Našiškiai
- Našiūnai
Valsčiai
- Baranavos valsčius
- Dubingių valsčius ir kt.
Šaltiniai
- . Dubingių kunigaikštystė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 168 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dubingių kunigaikštystė, Kas yra Dubingių kunigaikštystė? Ką reiškia Dubingių kunigaikštystė?
Dubingiu kunigaikstyste XVI a vid XVIII a gyvavusi Birzu Dubingiu sakos kunigaiksciu Radvilu privati valda didiku valstybe Vilniaus vaivadijoje Centras Dubingiu pilis Dubingiu dvaras evangeliku reformatu baznycia Herbas 1547 m Radviloms dovanotas Romos imperatoriausRadvilu herbas Ragai Traby Motiejus Stepanavicius rekonstrukcijaTiskeviciu herbas Lelija IstorijaDalį Dubingiu valdu XV a pab is Lietuvos didziojo kunigaikscio gavo Mikalojus Radvilaitis Jas paveldejo Jurgis Radvila 1528 1530 m valdai priklause 195 dumai tarp ju 37 miestieciu 10 keliuociu 9 bajoru ir 60 priklausomu zmoniu Valda pradeta vadinti Dubingiu kunigaikstyste kai 1547 m Mikalojus Radvila Rudasis gavo Sventosios Romos imperijos kunigaikscio titula ir eme tituluotis Birzu ir Dubingiu kunigaiksciu Dubingiai buvo viena svarbiausiu jo tevoniniu valdu esanciu netoli Vilniaus Asvejos ezero apsuptoje Radvilu pilyje Dubingiuose 1547 m pabaigoje 1548 m pradzioje gyveno ju pussesere ir po slaptu vedybu valdovo Zygimanto Augusto zmona Barbora Radvilaite Ne taip kaip kitos Radvilu valdos pvz Birzu kunigaikstyste Dubingiu kunigaikstyste budavo tvarkoma daugiausia samdomu administratoriu netgi įkeiciama uz skolas 1583 m Mikalojaus Radvilos Rudojo sunus Mikalojus Radvila uz 1500 kapu ispirko įkeistas Dubingiu kunigaikstystes zemes apie 150 valaku Po jo Dubingiu kunigaikstyste valde Kristupas Radvila Perkunas veliau Jonusas Radvila ir kiti 1661 m Boguslavas Radvila Dubingiu kunigaikstyste isnuomojo savo kreditoriui J Jaspersui Veliau ja valde nuomininkai Mykolas Tyzenhauzas Leonardas Pociejus K Puzyna V Gecevicius Dubingiu kunigaikstyste buvo nualinta per XVII a vid ir XVIII a pr karus su svedais ir rusais Pagal 1643 m inventoriu Dubingiu kunigaikstyste sudare 19 nedideliu kaimu pagal 1652 m inventoriu 6 palivarkai pagal 1768 m inventoriu liko 3 palivarkai Dubingiai Gaveikiai ir Nasiskiai XVII a viduryje joje gyveno 175 zmones po 1700 1721 m Siaures karo liko 154 gyventojai Misku zonoje esancioje Dubingiu kunigaikstysteje buvo pletojami misko verslai todel gyventojai atlikdavo palyginti daug prievoliu susijusiu su misko ukiu bei verslais 1808 m Dubingiu kunigaikstyste nupirkus Mykolui Tiskeviciui tapo Tiskeviciu ordinacija Dubingiu kunigaikstyste pazymeta 1613 m Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes zemelapyje InventoriaiDubingiu kunigaikstystes didesni kaimai 1643 m Bambenai Burnenai Dailidiskiai Dubingiai Kaciuniskiai Keruliai Maldziunai Miezonys Pivoriunai Purviniskiai Sidabriai Dubingiu kunigaikstystes palivarkai 1652 m Dubingiai Jurkiskis Mikoliskiai Nasiskiai NasiunaiValsciaiBaranavos valscius Dubingiu valscius ir kt Saltiniai Dubingiu kunigaikstyste Visuotine lietuviu enciklopedija T V Dis Fatva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 168 psl