Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Apie kaimą Lazdijų rajone žr Druskininkėliai Lazdijai dd DruskininkėliaiDruskininkėlių kaimo jaunimo kryžius pastatytas
Druskininkėliai
- Apie kaimą Lazdijų rajone žr. Druskininkėliai (Lazdijai).
| Druskininkėliai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Druskininkėliai | ||||||||||||||||
| 54°05′49″š. pl. 23°50′20″r. ilg. / 54.097°š. pl. 23.839°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | Alytaus apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Druskininkų savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Leipalingio seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų | 16 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Druskieniki, rus. Друскеники | |||||||||||||||
Druskininkėliai – kaimas šiaurės vakariniame Druskininkų savivaldybės pakraštyje, 1 km į šiaurės vakarus nuo Leipalingio, prie kelio 134 Leipalingis–Lazdijai–Kalvarija , Seiros dešiniajame krante.
Pagal dabartinį administracinį-teritorinį suskirstymą pietinė kaimo dalis priklauso Lazdijų rajono savivaldybės Veisiejų seniūnijai, šiaurinė – Druskininkų savivaldybės Leipalingio seniūnijai. Rytiniu kaimo pakraščiu teka Seira (Baltosios Ančios intakas). Kaime stūkso Druskininkėlių piliakalnis.
Etimologija
Pasakojama, kad seniau vanduo kaimavietėje buvęs labai giliai, todėl jį gyventojai nešęsi iš Seiros upės, o atsargas laikę senose druskos statinėse. Esą, taip nuo šių statinių ir atsiradęs kaimo pavadinimas.
Pavadinimas Druskininkėliai – priesagos -ėliai vedinys iš miesto vardo Drùskininkai. XIX a. pab. lietuviškai minimas kaip Druskinikei.
Geografija
Pietinė kaimo riba nuo Seiros upės eina pietiniu Giraitės pušyno pakraščiu, ribojasi su buvusio Leipalingio dvaro laukais ir šiaurine Dubelio miško puse iki Vilkininkų kaimo laukų. Nuo ten tiesiai į šiaurę tęsiasi rytine Vilkininkų, Varnėnų kaimų riba iki Veisiejų – Leipalingio kelio, šiaurėje – tuo keliu iki atšakos į Kamorūnus, keliu iki Vilkės upelio ir upeliu iki Seiros. Druskininkėlių laukų šiaurės vakarų kampe yra įsiterpusios kelios Saltoniškių kaimo sodybos. Kaimo pakraštys prie Vilkės upelio vadinosi Pavilkė, o kelios sodybos prie Kapčiamiesčio – Veisiejų kelių sankryžos – Aukštakalnis.
Istorija
Gatvinis-valakinis kaimas buvo suformuotas XVI a. antroje pusėje, Valakų reformos metu.
Senasis gatvinis Druskininkėlių kaimas buvo įsikūręs prie kelio į Kamorūnus, netoli Seiros skardžio. Kelias į Veisiejus nuo Leipalingio dabar eina kita vieta. Gatvės nuo buvusios turgaus aikštės tęsinys kirto Merkinės – Kapčiamiesčio plentą, tiltą per Seirą, ties senuoju Leipalingio kapinynu suko į kairę ir kilo įkalnėn. Tarp kelių į Veisiejus ir Kapčiamiestį, kairiajame Seiros krante, tarpukariu dar stovėjo gyvenamasis namas, kuriame gyveno kelios moterys. Kaip ir visa gatvė, 1944 m. vasarą per kovas tarp vokiečių ir raudonosios armijos tas namas sudegė. Po karo neapsimokėjo taisyti du tiltus per Seirą – nutiesė kelią nuo plento į Kapčiamiestį Aukštakalnio pakalne iki senojo Veisiejų vieškelio.
Netoli Vilkės žiočių buvo vandens malūnas, kurio savininkas iki 1940 m. buvo vietinis žydas. Vėliau jį valdė P. Ruočka (išėjus į vienkiemius, Vilkės dešinysis krantas buvo jo sklypo riba). Neremontuojamas malūnas sugriuvo. Kaimas turėjo savo kalvį Maslauską. Nedidelį žemės sklypelį jis turėjo prie melioracijos griovio, nutįsusio nuo piliakalnio į pietryčius. O jo kalvė buvo nuo Leipalingio turgaus aikštės einančios gatvės kairėje pusėje, prie Merkinės – Kapčiamiesčio plento. Vėliau kalvę jis perkėlė į savo sodybą kitoje gatvės pusėje, per kelias sodybas arčiau miestelio centro.
Kaimo laukai buvo suskirstyti rėžiais, kurie tęsėsi per visą kaimo laukų ilgį. Dzūkai juos vadino „šniūrais“. 1922 m. kaimas išskirstė į vienkiemius. Kiekvienas ūkininkas gavo kompaktišką, dažniausiai keturkampį sklypą. Rėžiuose turėta žemė buvo įvertinta balais pagal derlingumą. Skiriant sodybai žemę, vadinamą „kalioniją“, taip pat buvo atsižvelgiama į jos derlingumą. Buvo mažinamas žemės sklypas tiems ūkininkams, kurie pasiliko kaimovietėje – jiems nereikėjo perkelti pastatų. Todėl vienkiemių šeimininkai gavo nevienodo dydžio sklypus. Jei rėžių savininkai buvo du vedę sūnūs, kiekvienas gavo atskirą sklypą (pavyzdžiui, Albinas ir Boleslovas Zubrickai, Juozas ir Jonas Medonai, Teofilis ir Juozapas Rutkauskai).
Pavilkėje sklypus gavo Petras Ruočka, Pertauskienė, Albinas Zubrickas, Marė Medonienė, Aukštakalnyje – Vrubliauskienė, Gavinavičius, Pranas Taraskevičius, Kostas Balevičius, viduryje kaimo laukų – Boleslovas Zubrickas, Kostas Paulėkas, Rapolas Gegužis, Jonas ir Juozas Medonai, Juozas Bugnelis. Šalia plento Leipalingis-Kapčiamiestis ėmė kurtis Teofilis ir Juozapas Rutkauskai. Kaimo laukų pietiniame ir pietryčių pakraštyje kūrėsi kampininkai Kamorūnas, Kazė Balevičiūtė, Šilkauskas.
Rytiniame J. Bugnelio sklypo gale ir prie J. Rutkausko sklypo šiaurinės ribos buvo nemažas raistas, kurio savo sklypui imti niekas nenorėjo. Tas plotas, suskirstytas nedideliais sklypeliais, buvo skirtas kai kuriems ūkininkams kaip papildomas sklypas, paprastai tiems, kurie pasiliko kaimovietėje. Tuos sklypus vadino „nadaukomis“. Tai rusų kalbos žodis, lietuviška jo reikšmė – priedas.
1941 m. birželio 22 d. rytą plentu nuo Kapčiamiesčio pravažiavo keli sunkvežimiai, kelios gurguolės. Į praskrendančius vokiečių lėktuvus kareiviai ėmė šaudyti. Lėktuvai apsisuko kartą, kitą ir paleido kelias serijas į tas gurguoles. Kitą dieną paplentėje buvo rasti trys raudonarmiečių lavonai, trys užmušti arkliai, du vežimai.
1944 m. liepą kaimo laukus išraižė vokiečių ir raudonosios armijos apkasai. Fronto linija čia išsilaikė apie dvi savaites. J. Rutkausko sodyba buvo maždaug už 500 m nuo apkasų. Du vyriausi sūnūs su arkliais ir turto dalimi persikėlė pas gimines, toliau nuo plento, į Paliūnų kaimą (6 km į šiaurės rytus nuo Veisiejų). Tėviškėje likę šeimos nariai su gyvuliais buvo iškelti į pietus, Seiros upės slėnin. Po kelių dienų grįžę nerado nieko, ką valgomo buvo paslėpę žemėje.
1944 m. liepą nuo paklydėlės kulkos kitapus vokiečių apkasų linijos žuvo R. Gegužio sūnus, sudegė Jono Medono tvartas ir kluonas.
Po karo, prasidėjus masinei kolektyvizacijai, Druskininkėliai tapo „Malenkovo“ kolūkiu. Vėliau Druskininkėlių kartu su Saltoniškės, Vilkininkų, Varnėnų, Šadžūnų, Smarliūnų kaimų laukais tapo vienu „Dainavos“ kolūkiu. Jo kontora buvo Varnėnuose.
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1880 m. ir 2021 m. | |||||||
| 1880 m. | 1888 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 85 | 98 | 101 | 92 | 81 | 48 | ||
| 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | - | - | ||
| 46 | 31 | 18 | 16 | - | - | ||
| |||||||
Šaltiniai
- Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- Druskieniki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 167 psl. (lenk.)
- Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи, как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- Druskininkėliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 433 psl.
- Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Druskininkėliai, Kas yra Druskininkėliai? Ką reiškia Druskininkėliai?
Apie kaima Lazdiju rajone zr Druskininkeliai Lazdijai dd DruskininkeliaiDruskininkeliu kaimo jaunimo kryzius pastatytas 1942 m Druskininkeliai54 05 49 s pl 23 50 20 r ilg 54 097 s pl 23 839 r ilg 54 097 23 839 Druskininkeliai Apskritis Alytaus apskritisSavivaldybe Druskininku savivaldybeSeniunija Leipalingio seniunijaGyventoju 2021 16Vietovardzio kirciavimas 2 kirciuote Vardininkas Druskininke liaiKilmininkas Druskininke liuNaudininkas Druskininke liamsGalininkas DruskininkeliusĮnagininkas Druskininke liaisVietininkas Druskininke liuoseIstoriniai pavadinimai lenk Druskieniki rus Druskeniki Druskininkeliai kaimas siaures vakariniame Druskininku savivaldybes pakrastyje 1 km į siaures vakarus nuo Leipalingio prie kelio 134 Leipalingis Lazdijai Kalvarija Seiros desiniajame krante Pagal dabartinį administracinį teritorinį suskirstyma pietine kaimo dalis priklauso Lazdiju rajono savivaldybes Veisieju seniunijai siaurine Druskininku savivaldybes Leipalingio seniunijai Rytiniu kaimo pakrasciu teka Seira Baltosios Ancios intakas Kaime stukso Druskininkeliu piliakalnis EtimologijaPasakojama kad seniau vanduo kaimavieteje buves labai giliai todel jį gyventojai nesesi is Seiros upes o atsargas laike senose druskos statinese Esa taip nuo siu statiniu ir atsirades kaimo pavadinimas Pavadinimas Druskininkeliai priesagos eliai vedinys is miesto vardo Druskininkai XIX a pab lietuviskai minimas kaip Druskinikei GeografijaPietine kaimo riba nuo Seiros upes eina pietiniu Giraites pusyno pakrasciu ribojasi su buvusio Leipalingio dvaro laukais ir siaurine Dubelio misko puse iki Vilkininku kaimo lauku Nuo ten tiesiai į siaure tesiasi rytine Vilkininku Varnenu kaimu riba iki Veisieju Leipalingio kelio siaureje tuo keliu iki atsakos į Kamorunus keliu iki Vilkes upelio ir upeliu iki Seiros Druskininkeliu lauku siaures vakaru kampe yra įsiterpusios kelios Saltoniskiu kaimo sodybos Kaimo pakrastys prie Vilkes upelio vadinosi Pavilke o kelios sodybos prie Kapciamiescio Veisieju keliu sankryzos Aukstakalnis IstorijaGatvinis valakinis kaimas buvo suformuotas XVI a antroje puseje Valaku reformos metu Senasis gatvinis Druskininkeliu kaimas buvo įsikures prie kelio į Kamorunus netoli Seiros skardzio Kelias į Veisiejus nuo Leipalingio dabar eina kita vieta Gatves nuo buvusios turgaus aikstes tesinys kirto Merkines Kapciamiescio plenta tilta per Seira ties senuoju Leipalingio kapinynu suko į kaire ir kilo įkalnen Tarp keliu į Veisiejus ir Kapciamiestį kairiajame Seiros krante tarpukariu dar stovejo gyvenamasis namas kuriame gyveno kelios moterys Kaip ir visa gatve 1944 m vasara per kovas tarp vokieciu ir raudonosios armijos tas namas sudege Po karo neapsimokejo taisyti du tiltus per Seira nutiese kelia nuo plento į Kapciamiestį Aukstakalnio pakalne iki senojo Veisieju vieskelio Netoli Vilkes ziociu buvo vandens malunas kurio savininkas iki 1940 m buvo vietinis zydas Veliau jį valde P Ruocka isejus į vienkiemius Vilkes desinysis krantas buvo jo sklypo riba Neremontuojamas malunas sugriuvo Kaimas turejo savo kalvį Maslauska Nedidelį zemes sklypelį jis turejo prie melioracijos griovio nutįsusio nuo piliakalnio į pietrycius O jo kalve buvo nuo Leipalingio turgaus aikstes einancios gatves kaireje puseje prie Merkines Kapciamiescio plento Veliau kalve jis perkele į savo sodyba kitoje gatves puseje per kelias sodybas arciau miestelio centro Kaimo laukai buvo suskirstyti reziais kurie tesesi per visa kaimo lauku ilgį Dzukai juos vadino sniurais 1922 m kaimas isskirste į vienkiemius Kiekvienas ukininkas gavo kompaktiska dazniausiai keturkampį sklypa Reziuose tureta zeme buvo įvertinta balais pagal derlinguma Skiriant sodybai zeme vadinama kalionija taip pat buvo atsizvelgiama į jos derlinguma Buvo mazinamas zemes sklypas tiems ukininkams kurie pasiliko kaimovieteje jiems nereikejo perkelti pastatu Todel vienkiemiu seimininkai gavo nevienodo dydzio sklypus Jei reziu savininkai buvo du vede sunus kiekvienas gavo atskira sklypa pavyzdziui Albinas ir Boleslovas Zubrickai Juozas ir Jonas Medonai Teofilis ir Juozapas Rutkauskai Pavilkeje sklypus gavo Petras Ruocka Pertauskiene Albinas Zubrickas Mare Medoniene Aukstakalnyje Vrubliauskiene Gavinavicius Pranas Taraskevicius Kostas Balevicius viduryje kaimo lauku Boleslovas Zubrickas Kostas Paulekas Rapolas Geguzis Jonas ir Juozas Medonai Juozas Bugnelis Salia plento Leipalingis Kapciamiestis eme kurtis Teofilis ir Juozapas Rutkauskai Kaimo lauku pietiniame ir pietryciu pakrastyje kuresi kampininkai Kamorunas Kaze Baleviciute Silkauskas Rytiniame J Bugnelio sklypo gale ir prie J Rutkausko sklypo siaurines ribos buvo nemazas raistas kurio savo sklypui imti niekas nenorejo Tas plotas suskirstytas nedideliais sklypeliais buvo skirtas kai kuriems ukininkams kaip papildomas sklypas paprastai tiems kurie pasiliko kaimovieteje Tuos sklypus vadino nadaukomis Tai rusu kalbos zodis lietuviska jo reiksme priedas 1941 m birzelio 22 d ryta plentu nuo Kapciamiescio pravaziavo keli sunkvezimiai kelios gurguoles Į praskrendancius vokieciu lektuvus kareiviai eme saudyti Lektuvai apsisuko karta kita ir paleido kelias serijas į tas gurguoles Kita diena paplenteje buvo rasti trys raudonarmieciu lavonai trys uzmusti arkliai du vezimai 1944 m liepa kaimo laukus israize vokieciu ir raudonosios armijos apkasai Fronto linija cia issilaike apie dvi savaites J Rutkausko sodyba buvo mazdaug uz 500 m nuo apkasu Du vyriausi sunus su arkliais ir turto dalimi persikele pas gimines toliau nuo plento į Paliunu kaima 6 km į siaures rytus nuo Veisieju Teviskeje like seimos nariai su gyvuliais buvo iskelti į pietus Seiros upes slenin Po keliu dienu grįze nerado nieko ka valgomo buvo paslepe zemeje 1944 m liepa nuo paklydeles kulkos kitapus vokieciu apkasu linijos zuvo R Geguzio sunus sudege Jono Medono tvartas ir kluonas Po karo prasidejus masinei kolektyvizacijai Druskininkeliai tapo Malenkovo kolukiu Veliau Druskininkeliu kartu su Saltoniskes Vilkininku Varnenu Sadzunu Smarliunu kaimu laukais tapo vienu Dainavos kolukiu Jo kontora buvo Varnenuose GyventojaiDemografine raida tarp 1880 m ir 2021 m 1880 m 1888 m 1923 m sur 1959 m sur 1970 m sur 1979 m sur 85 98 101 92 81 481989 m sur 2001 m sur 2011 m sur 2021 m sur 46 31 18 16 Demografines raidos histogramaSaltiniaiAldonas Pupkis Marija Razmukaite Rita Miliunaite Vietovardziu zodynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 ISBN 5 420 01497 1 internetinis leidimas sudarytojai Marija Razmukaite Aldonas Pupkis ISBN 978 9955 704 23 2 Lietuvos vietovardziu geoinformacine duomenu baze Prieiga internete https ekalba lt lietuvos vietovardziu geoinformacine duomenu baze Druskieniki Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich T II Derenek Gzack Warszawa 1881 167 psl lenk Spiski naselennyh mѣst Suvalkskoj gubernii kak material dlya istoriko etnograficheskoj geografii kraya Sobral E A Volter Sanktpeterburg 1901 Archive org nuoroda Lietuvos apgyventos vietos pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventoju 1923 m surasymo duomenys Kaunas Finansu ministerija Centralinis statistikos biuras 1925 Druskininkeliai Mazoji lietuviskoji tarybine enciklopedija T 1 A J Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1966 433 psl Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1959 ir 1970 metais Visasajunginiu gyventoju surasymu duomenys Vilnius Centrine statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministru tarybos 1974 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1979 metu Visasajunginio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos TSR Centrine statistikos valdyba 1982 Kaimo gyvenamosios vietoves 1989 metu Visuotinio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas 1993 Alytaus apskrities gyvenamosios vietoves ir ju gyventojai Vilnius Statistikos departamentas 2002 Gyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos Respublikos 2011 metu gyventoju ir bustu surasymo rezultatai Vilnius Statistikos departamentas 2013 Suarchyvuota 2022 04 08 Gyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos Respublikos 2021 metu gyventoju surasymo rezultatai Vilnius Statistikos departamentas 2022