Drohičino žemė lenk Ziemia drohicka XIV a 1795 Administracinis centras DrohičinasXIV a 1513 Trakų vaivadija1513 1793 Pal

Drohičino žemė
lenk. Ziemia drohicka

←

XIV a. – 1795

→

→

Administracinis centras

Drohičinas

XIV a.-1513

Trakų vaivadija

1513-1793

Palenkės vaivadija (ATR)

1793-1795

Palenkės vaivadija (1793)

Drohičino žemė (lenk. Ziemia drohicka) – LDK Trakų vaivadijos nuo XIV a. iki 1513 m. ir Palenkės vaivadijos 1513-1795 m. istorinis teritorinis vienetas egzistavęs dabartinės šiaurės rytų Lenkijoje. Žemės buvo išsidėstę dabartinės Palenkės ir Mazovijos vaivadijose Semiatičės, Vengruvo, Sokoluvo, Sedlcų apskrityse. Žemių centras buvo Drohičino miestas. Žemėse taip pat yra šios didesnės gyvenvietės: Medzna, Palenkės Sokoluvas ir Mokobodai. Šiaurėje žemės ribojosi su Bielsko žemėmis, vakaruose su , pietuose su , rytuose su Mielniko žemėmis. Žemė turėjo du atstovus Lenkijos Karalystės Seime.

Istorija

Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai, kurių žemės buvo vadinamos Jotva. Naujausių tyrimų duomenimis, šiose žemėse niekada nebuvo apgyvendintų jotvingių ar prūsų gyvenviečių, o slavai šiose vietovėse gyveno nuo VIII amžiaus. Iki XIV a. vidurio šios žemės priklausė Haličo-Volynės kunigaikštystei. XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai. 1569-1793 m. ATR, Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijai. Po Antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1793 m. žemės priskirtos naujai sudarytai Palenkės vaivadijai. Po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. šiaurinė žemių dalis atiteko Prūsijos karalystės, Naujosios Rytų Prūsijos, Balstogės departamentui, o pietinių žemių dalis atiteko Austrijos karalystės Vakarų Galicijai.

Drohičino seniūnai

Pretoras (Pretor) – 1414-1442
Piotras Paškovičius Strumilas (Piotr Paszkowicz Strumiłło) – 1463-1475
Mykolas Hlebavičius (Mikołaj Hlebowicz)
Janas Stečkovičius Dolubovskis (Jan Steczkowicz Dołubowski) – 1501-1506
Jonas Radvila I (Jan Radziwiłł)
Ivanas Bagdanovičius Sapiega (Iwan Sapieha)
Mikalojus Kiška (Mikołaj Kiszka) – 1556-1587
(Mikołaj Kiszka) – 1588-1620
Piotras Kiška (Piotr Kiszka) – iki 1621
Zbignevas Osolinskis (Zbigniew Ossoliński) – 1646-1679
Jokūbas Osolinskis
Marekas Antonijus Butleris (Marek Antoni Butler) – 1708 m.
Pranciškus Maksimilijanas Osolinskis (Franciszek Maksymilian Ossoliński) – 1710-1716
Aleksandras Motiejus Osolinskis 1742 m.
Janas Stanislavas Osolinskis (Jan Stanisław Ossoliński) – 1770
Aleksandras Butleris (Aleksander Butler) – 1757-1774
Janas Anupras Osolinskis (Jan Onufry Ossoliński) –

Šaltiniai

http://www.musicalia.lt/meli/index1.php?id=65 Archyvuota kopija 2012-04-23 iš Wayback Machine projekto.
http://pl.wikipedia.org/wiki/Plik:Poland_in_the_11th_century.JPG
Krasnodębski D., Olczak H., Suraż na tle osadnictwa pogranicza mazowiecko-rusko-litewskiego w okresie od XI do XVI w. [w:] Suraż – średniowieczny gród na pograniczu mazowiecko-rusko-litewskim, s. 481-483, 493, 498, 501, DOI: 10.23858/Wr/k/007.

[1] ttp://www.musicalia.lt/meli/index1.php?id=65 Archyvuota kopija 2012-04-23 iš Wayback Machine projekto.

[2] ttp://pl.wikipedia.org/wiki/Plik:Poland_in_the_11th_century.JPG

[3] Krasnodębski D., Olczak H., Suraż na tle osadnictwa pogranicza mazowiecko-rusko-litewskiego w okresie od XI do XVI w. [w:] Suraż – średniowieczny gród na pograniczu mazowiecko-rusko-litewskim, s. 481-483, 493, 498, 501, DOI: 10.23858/Wr/k/007.