Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

51 03 9 9 š pl 13 44 12 9 r ilg 51 05000 š pl 13 73333 r ilg 51 05000 13 73333 Pilies vakarinės dalies vaizdas žvelgiant

Dresdeno rezidencinė pilis

  • Pagrindinis puslapis
  • Dresdeno rezidencinė pilis
Dresdeno rezidencinė pilis
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

51°03′9,9″ š. pl. 13°44′12,9″ r. ilg. / 51.05000°š. pl. 13.73333°r. ilg. / 51.05000; 13.73333

Dresdeno rezidencinė pilis – buvusi Saksonijos hercogų (nuo 1547 m. kurfiurstai), o 1806–1918 m. – rezidencija rytinės Vokietijos Dresdene. Išsistačiusi prie strateginio tilto per Elbės upę ir yra vienas iš seniausių miesto pastatų, jos architektūroje pėdsakus paliko įvairūs stiliai – nuo romanikos iki eklektikos.

Šiuo metu pilyje veikia keli garsūs muziejai: juvelyrikos rinkiniai Naujieji ir Istoriniai „Žalieji skliautai“ (vok. Grünes Gewölbe), Numizmatikos kabinetas (vok. Münzkabinett), Raižinių kabinetas (vok. Kupferstich-Kabinett), Ginklinė su įžymiąja „Turkiška sale“ (vok. Rüstkammer mit Türckischer Cammer). Be to, istoriniame komplekse yra įsikūrusios Meno biblioteka ir Dresdeno valstybinių meno rinkinių generalinė direkcija (vok. Generaldirektion der Staatlichen Kunstsammlungen Dresden). Veikia įvairios ilgalaikės parodos, demonstruojama Saksonijos–Lenkijos–Lietuvos valdovo Augusto Stipriojo karūnavimo mantija.

Istorija

Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose pilis paminėta 1289 m., bet, daugelio istorikų nuomone, ji galėjo stovėti jau anksčiau: pvz., 1206 m. Meiseno markgrafo Dresdene sušauktas Saksonijos bajorų suvažiavimas galėjo vykti šioje tvirtovėje. Ji buvo išsistačiusi dabartinio Sargybos bokšto (vok. Hausmannsturm) teritorijoje, jos vidinio kiemo išmatavimai siekė apie 35 x 40 m.

XV a. viduryje Sargybos bokštas buvo „paaugintas“: ant keturkampės apatinės dalies iškilo šešiakampis antstatas su beveik plokščiu stogu. Pati pilis tapo triaukštė, išsidėsčiusi apie vidinį kiemą – tokio tipo gynybiniai statiniai buvo itin būdingi vėlyvųjų viduramžių vokiečių žemėms.

Pilis iš esmės buvo perstatyta 1520–1558 m. valdant hercogui ir jo sūnėnui Saksonijos kurfiurstui . Hercogo Jurgio paliepimu, miesto gynybinės sienos dalyje, esančioje prie pat tilto per Elbę, išmūryti didingi Jurgio vartai. Kurfiurstas Moricas architektams Hansui fon Dehn–Rothfelsenui bei Hansui ir Bastijanui Krameriams užsakė perstatyti pilį renesanso stiliumi. Buvo nugriautas vakarinis sparnas ir 1558 m. jis buvo iš naujo išmūrytas kiek vakariau (vad. Morico statyba (vok. Moritzbau)). Netrukus šis sparnas buvo sujungtas su pietine ir šiaurine dalimi, po šios rekonstrukcijos pilies viduje susiformavo didelis uždaras kiemas. Naujojo vakarinio sparno pirmajame aukšte įrengta brangenybių saugykla, vėliau įgavusi „Žaliųjų skliautų“ vardą. Kiemą papuošė paveikslai.

Vidinis kiemas padidėjo dvigubai ir jame, pagal Morico planus, turėdavo vykti riterių turnyrai. Prancūzų Šamboro pilies pavyzdžiu išmūryti trys kampiniai bokšteliai. Sargybos bokštas atsidūrė šiaurinio sparno viduryje, jam iš rytų liko neperstatyta seniausia dalis (vok. Altes Haus=liet. Senasis namas), o vakarinėje kaimynystėje įrengta koplyčia.

Architektūros fragmentai

  • Koplyčios renesansinis portalas
  • Sargybos bokštas
  • Jurgio vartų neorenesansinis fasadas
  • Morico statybos fragmentas (tamsesnės detalės išliko per bombardavimą)
  • Angliška laiptinė
  • Pilies Didžioji menė (dabar Ginklinės muziejus)

1590–1594 m. į pietus nuo pilies buvo pastatyti nauji rūmai, juos sujungus su pilimi susiformavo dar vienas kiemas, vadinamas Mažuoju. Po nepilno šimtmečio piliavietėje vėl prasidėjo statybos: 1674–1676 m. Sargybos bokštas paaugintas iki 101 m ir iki pat 1945 m. buvo pats aukščiausias statinys mieste, jo viršūnę puošė barokinis stogas su aukšta smaile. 1693 m. Sargybos bokšte iškirsti nauji įvažiavimo vartai, pavadinti „Žaliaisiais“ (iki tol į pilį buvo patenkama tik per pietinį įvažiavimą).

Saksonijos–Lenkijos–Lietuvos valdovo Augusto Stipriojo laikais kilo didelis gaisras: 1701 m. sudegė rytinis sparnas ir Jurgio vartai. Jie buvo atstatyti senuoju stiliumi.

Besiruošiant švęsti dinastijos valdymo Saksonijoje 800 metų jubiliejų, pilis buvo vėl rekonstruojama ir remontuojama. Po daugiau kaip dešimtmečio užtrukusių darbų architektai Gustavas Dungeris (vok. Gustav Dunger) ir Gustavas Friolichas (vok. Gustav Fröhlich) visuomenei pristatė atnaujintą statinį. Didesni perstatymai tąkart palietė pietinę pusę, kur iškilo dar vienas pastatas, su pilimi sujungtas dengta galerija (jam prigijo Tašenbergo rūmų (vok. Taschenbergpalais) vardas). Į Elbę žvelgianti šiaurinė pusė tokia pat galerija buvo sujungta su Švč. Trejybės katedra. Per dar vieną naują Ilgąją galeriją (vok. Lange Gang) patenkama į Johanneum rūmus (dabar Transporto muziejus).

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje miestas . Dresdeno rezidencinė pilis 1945 m. vasario 13 d. buvo sugriauta, bet vertingi vidaus meno kūriniai beveik nenukentėjo – prieš tai jie buvo paslėpti kalnuose. Pokaryje pilies griuvėsiai buvo pridengti laikina pastoge ir taip išstovėjo iki 1960 m. Tada prasidėjo atstatymo darbai, užsitęsę iki pat 2013 m. Vidaus restauravimo darbai užtruko dar ilgiau, tik 2019 m. pagaliau pavyko atkurti karališkąsias Paradines patalpas. Restauravimas vykdomas pagal išlikusią ikonografinę medžiagą, galutinai jį numatoma baigti 2021 m. (išskyrus koplyčią). Bendra atstatymo suma siekia 380 mil. eurų.

Šaltiniai

  • The State Apartments in Dresden’s Residenzschloss (archyvuota 2019 m. birželio 29 d.) Archyvuota kopija 2019-06-29 iš Wayback Machine projekto.
  • Dresdner Geschichtsverein (Hrsg.). Das Dresdner Schloß. Geschichte und Wiederaufbau. /Dresdner Hefte, 12. Jahrgang, Nr. 38/ – Dresden: Verlag Dresdner Geschichtsverein, 1994; ISBN 3-910055-23-0
  • Residenzschloss // Dresden und Sachsen

Nuorodos

  • Rezidencinė pilis ir jos muziejai // Staatliche Kunstsammlungen Dresden
Vikiteka: Dresdeno rezidencinė pilis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 16 Lie, 2025 / 08:27

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dresdeno rezidencinė pilis, Kas yra Dresdeno rezidencinė pilis? Ką reiškia Dresdeno rezidencinė pilis?

51 03 9 9 s pl 13 44 12 9 r ilg 51 05000 s pl 13 73333 r ilg 51 05000 13 73333 Pilies vakarines dalies vaizdas zvelgiant nuo Cvingerio rumu Dresdeno rezidencine pilis buvusi Saksonijos hercogu nuo 1547 m kurfiurstai o 1806 1918 m rezidencija rytines Vokietijos Dresdene Issistaciusi prie strateginio tilto per Elbes upe ir yra vienas is seniausiu miesto pastatu jos architekturoje pedsakus paliko įvairus stiliai nuo romanikos iki eklektikos Siuo metu pilyje veikia keli garsus muziejai juvelyrikos rinkiniai Naujieji ir Istoriniai Zalieji skliautai vok Grunes Gewolbe Numizmatikos kabinetas vok Munzkabinett Raiziniu kabinetas vok Kupferstich Kabinett Ginkline su įzymiaja Turkiska sale vok Rustkammer mit Turckischer Cammer Be to istoriniame komplekse yra įsikurusios Meno biblioteka ir Dresdeno valstybiniu meno rinkiniu generaline direkcija vok Generaldirektion der Staatlichen Kunstsammlungen Dresden Veikia įvairios ilgalaikes parodos demonstruojama Saksonijos Lenkijos Lietuvos valdovo Augusto Stipriojo karunavimo mantija IstorijaDresdeno pilis XIV a Desiniajame virsutiniame kampe Sargybos bokstas Pirma karta istoriniuose saltiniuose pilis pamineta 1289 m bet daugelio istoriku nuomone ji galejo stoveti jau anksciau pvz 1206 m Meiseno markgrafo Dresdene susauktas Saksonijos bajoru suvaziavimas galejo vykti sioje tvirtoveje Ji buvo issistaciusi dabartinio Sargybos boksto vok Hausmannsturm teritorijoje jos vidinio kiemo ismatavimai sieke apie 35 x 40 m XV a viduryje Sargybos bokstas buvo paaugintas ant keturkampes apatines dalies iskilo sesiakampis antstatas su beveik ploksciu stogu Pati pilis tapo triaukste issidesciusi apie vidinį kiema tokio tipo gynybiniai statiniai buvo itin budingi velyvuju viduramziu vokieciu zemems Pilis is esmes buvo perstatyta 1520 1558 m valdant hercogui ir jo sunenui Saksonijos kurfiurstui Hercogo Jurgio paliepimu miesto gynybines sienos dalyje esancioje prie pat tilto per Elbe ismuryti didingi Jurgio vartai Kurfiurstas Moricas architektams Hansui fon Dehn Rothfelsenui bei Hansui ir Bastijanui Krameriams uzsake perstatyti pilį renesanso stiliumi Buvo nugriautas vakarinis sparnas ir 1558 m jis buvo is naujo ismurytas kiek vakariau vad Morico statyba vok Moritzbau Netrukus sis sparnas buvo sujungtas su pietine ir siaurine dalimi po sios rekonstrukcijos pilies viduje susiformavo didelis uzdaras kiemas Naujojo vakarinio sparno pirmajame aukste įrengta brangenybiu saugykla veliau įgavusi Zaliuju skliautu varda Kiema papuose paveikslai Vidinis kiemas padidejo dvigubai ir jame pagal Morico planus turedavo vykti riteriu turnyrai Prancuzu Samboro pilies pavyzdziu ismuryti trys kampiniai boksteliai Sargybos bokstas atsidure siaurinio sparno viduryje jam is rytu liko neperstatyta seniausia dalis vok Altes Haus liet Senasis namas o vakarineje kaimynysteje įrengta koplycia Architekturos fragmentaiKoplycios renesansinis portalas Sargybos bokstas Jurgio vartu neorenesansinis fasadas Morico statybos fragmentas tamsesnes detales isliko per bombardavima Angliska laiptine Pilies Didzioji mene dabar Ginklines muziejus 1590 1594 m į pietus nuo pilies buvo pastatyti nauji rumai juos sujungus su pilimi susiformavo dar vienas kiemas vadinamas Mazuoju Po nepilno simtmecio piliavieteje vel prasidejo statybos 1674 1676 m Sargybos bokstas paaugintas iki 101 m ir iki pat 1945 m buvo pats auksciausias statinys mieste jo virsune puose barokinis stogas su auksta smaile 1693 m Sargybos bokste iskirsti nauji įvaziavimo vartai pavadinti Zaliaisiais iki tol į pilį buvo patenkama tik per pietinį įvaziavima Sosto meneje esantis Augusto Stipriojo herbas su Saksonijos Lenkijos Lietuvos heraldiniais zenklais Saksonijos Lenkijos Lietuvos valdovo Augusto Stipriojo laikais kilo didelis gaisras 1701 m sudege rytinis sparnas ir Jurgio vartai Jie buvo atstatyti senuoju stiliumi Besiruosiant svesti dinastijos valdymo Saksonijoje 800 metu jubilieju pilis buvo vel rekonstruojama ir remontuojama Po daugiau kaip desimtmecio uztrukusiu darbu architektai Gustavas Dungeris vok Gustav Dunger ir Gustavas Friolichas vok Gustav Frohlich visuomenei pristate atnaujinta statinį Didesni perstatymai takart paliete pietine puse kur iskilo dar vienas pastatas su pilimi sujungtas dengta galerija jam prigijo Tasenbergo rumu vok Taschenbergpalais vardas Į Elbe zvelgianti siaurine puse tokia pat galerija buvo sujungta su Svc Trejybes katedra Per dar viena nauja Ilgaja galerija vok Lange Gang patenkama į Johanneum rumus dabar Transporto muziejus Prabangus miegamasis su lubu paveikslu Aurora zadina pasaulį dail Louis de Silvestre 1715 m Antrojo pasaulinio karo pabaigoje miestas Dresdeno rezidencine pilis 1945 m vasario 13 d buvo sugriauta bet vertingi vidaus meno kuriniai beveik nenukentejo pries tai jie buvo paslepti kalnuose Pokaryje pilies griuvesiai buvo pridengti laikina pastoge ir taip isstovejo iki 1960 m Tada prasidejo atstatymo darbai uzsitese iki pat 2013 m Vidaus restauravimo darbai uztruko dar ilgiau tik 2019 m pagaliau pavyko atkurti karaliskasias Paradines patalpas Restauravimas vykdomas pagal islikusia ikonografine medziaga galutinai jį numatoma baigti 2021 m isskyrus koplycia Bendra atstatymo suma siekia 380 mil euru SaltiniaiThe State Apartments in Dresden s Residenzschloss archyvuota 2019 m birzelio 29 d Archyvuota kopija 2019 06 29 is Wayback Machine projekto Dresdner Geschichtsverein Hrsg Das Dresdner Schloss Geschichte und Wiederaufbau Dresdner Hefte 12 Jahrgang Nr 38 Dresden Verlag Dresdner Geschichtsverein 1994 ISBN 3 910055 23 0 Residenzschloss Dresden und SachsenNuorodosRezidencine pilis ir jos muziejai Staatliche Kunstsammlungen DresdenVikiteka Dresdeno rezidencine pilis vaizdine ir garsine medziaga

Naujausi straipsniai
  • Liepa 16, 2025

    Kūlupėnų seniūnija

  • Liepa 16, 2025

    Kūlupėnų apylinkė

  • Liepa 16, 2025

    Kęstas Komskis

  • Liepa 16, 2025

    Kęstutis Čerkeliūnas

  • Liepa 16, 2025

    Kęstutis Grybauskas

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje