Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Dovydas Sasunietis arm Սասունցի Դավիթ Sasuniečiai arba Sasuno narsuoliai arm Սասնա ծռեր Sasna tsřer armėnų viduramžių he
Dovydas Sasunietis
Dovydas Sasunietis (arm. Սասունցի Դավիթ), Sasuniečiai, arba Sasuno narsuoliai (arm. Սասնա ծռեր, Sasna tsřer) – armėnų viduramžių herojinio epo pavadinimas, vienas svarbiausių armėnų tautosakos kūrinių, sukurtas liaudies pasakotojų apie narsuolius karžygius iš senovės armėnų regiono . Epas buvo itin paplitęs (dabar – Turkijos teritorija). XIX–XX a. pradžioje buvo užrašyta 160 kūrinio variantų, iš jų paskelbta 70.
Pirmą kartą epas išspausdintas 1874 m. Konstantinopolyje. Pilniausia publikacija pavadinimu „Dovydas Sasunietis“ išleista 1939 m. Armėnijos sostinėje Jerevane. Epo pagrindu sukurta įvairių kitų literatūros kūrinių (poemų, apysakų ir kt.).
Siužetas
Herojinį epą sudaro 4 šakos: Sanasaras ir Bahdasaras, Mheras Vyresnysis, Dovydas Sasunietis (populiarausia šaka) ir Mheras Jaunesnysis. Kūrinyje perteikiamos VII–X a. armėnų kovos su arabais, paminėti ir ankstesni – V a. istoriniai įvykiai. Siužete yra mitologinių motyvų, akcentuojama krikščioniška ideologija. Epo herojais pristatomi vienos šeimos keturių kartų stiprūs ir narsūs atstovai. Kartu parodomi ir jų elgesio trūkumai, klaidos, nukrypimai nuo dorovės normų. Už tai jie griežtai baudžiami. Kovojančiam už teisingą reikalą herojui ant peties nusileidžia Kovos kryžius (kovos šūkis: „Duona ir vynas, ir Kryžius ant mano peties!“), bet jam pažeidus moralės principus, Kryžius dingsta, o su juo – ir sėkmė. Populiariausios šakos „Dovydas Sasunietis“ herojus Dovydas yra naivokas, geraširdis ir nedorėlių lengvai apgaunamas. Jam gaila ne tik savųjų, bet ir priešo karių, todėl jų vadui vietoj mūšio siūlo dvikovą.
Epo skaitymai
| Armėnų epo „Sasuno narsuoliai“ arba „Dovydas Sasunietis“ vaidyba | |
|---|---|
| Nematerialusis pasaulio paveldas | |
| Vieta | Armėnija |
| Regionas** | ENA |
| Įrašas | 2012 |
| Nuorodos | |
| Nuoroda | |
| Vikiteka: | Dovydas SasunietisVikiteka |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
2012 m. epo „Sasuno narsuoliai“ arba „Dovydas Sasunietis“ vaidybos tradicija buvo įtraukta į UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo sąrašą. Epas pasakojamas lyrišku balsu su tam tikru ritmu, o atskiros jo dalys giedamos. Šie skaitymai vyksta kasmet pirmąjį spalio šeštadienį (Epo dienos šventė kai kuriuose kaimuose), per vestuves, gimtadienius, krikštynas ir svarbiausius nacionalinius kultūros renginius. Paprastai epo pasakotojas sėdi dėvėdamas tautinį kostiumą, jam pritaria duduko, medinio pučiamojo instrumento, melodija. Epo pasakotojais gali būti bet kas, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus ar turimos profesijos. Tai perduodama iš kartos į kartą šeimose, labiausiai kaimo bendruomenėse, glaudžiai susijusiose su liaudies kultūra. Šie spektakliai trunka iki dviejų valandų, epas pasakojamas dalimis.
- Sieninis Dovydo Sasuniečio reljefas
- Pašto ženklas (1959)
- Pašto ženklas (1990)
- Moneta (1991)
- Moneta (1994)
Bibliografija
- Nairi Zarianas. Dovydas Sasunietis: apysaka armėnų epo motyvais; iš rusų k. vertė J. Žemaitis; iliustr. M. Sosojanas. Vilnius: Vaga, 1972, 239 p.
Šaltiniai
- Sasuniečiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
- Performance of the Armenian epic of 'Daredevils of Sassoun' or 'David of Sassoun'. UNESCO
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dovydas Sasunietis, Kas yra Dovydas Sasunietis? Ką reiškia Dovydas Sasunietis?
Dovydas Sasunietis arm Սասունցի Դավիթ Sasunieciai arba Sasuno narsuoliai arm Սասնա ծռեր Sasna tsrer armenu viduramziu herojinio epo pavadinimas vienas svarbiausiu armenu tautosakos kuriniu sukurtas liaudies pasakotoju apie narsuolius karzygius is senoves armenu regiono Epas buvo itin paplites dabar Turkijos teritorija XIX XX a pradzioje buvo uzrasyta 160 kurinio variantu is ju paskelbta 70 Paminklas Dovydui Sasunieciui Jerevane aiksteje prie gelezinkelio stoties Pirma karta epas isspausdintas 1874 m Konstantinopolyje Pilniausia publikacija pavadinimu Dovydas Sasunietis isleista 1939 m Armenijos sostineje Jerevane Epo pagrindu sukurta įvairiu kitu literaturos kuriniu poemu apysaku ir kt SiuzetasHerojinį epa sudaro 4 sakos Sanasaras ir Bahdasaras Mheras Vyresnysis Dovydas Sasunietis populiarausia saka ir Mheras Jaunesnysis Kurinyje perteikiamos VII X a armenu kovos su arabais pamineti ir ankstesni V a istoriniai įvykiai Siuzete yra mitologiniu motyvu akcentuojama krikscioniska ideologija Epo herojais pristatomi vienos seimos keturiu kartu stiprus ir narsus atstovai Kartu parodomi ir ju elgesio trukumai klaidos nukrypimai nuo doroves normu Uz tai jie grieztai baudziami Kovojanciam uz teisinga reikala herojui ant peties nusileidzia Kovos kryzius kovos sukis Duona ir vynas ir Kryzius ant mano peties bet jam pazeidus morales principus Kryzius dingsta o su juo ir sekme Populiariausios sakos Dovydas Sasunietis herojus Dovydas yra naivokas gerasirdis ir nedoreliu lengvai apgaunamas Jam gaila ne tik savuju bet ir prieso kariu todel ju vadui vietoj musio siulo dvikova Epo skaitymaiArmenu epo Sasuno narsuoliai arba Dovydas Sasunietis vaidybaNematerialusis pasaulio paveldasVieta ArmenijaRegionas ENAĮrasas 2012NuorodosNuorodaVikiteka Dovydas SasunietisVikiteka Pavadinimas koks nurodytas UNESCO sarase Regionas pagal UNESCO skirstyma 2012 m epo Sasuno narsuoliai arba Dovydas Sasunietis vaidybos tradicija buvo įtraukta į UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo sarasa Epas pasakojamas lyrisku balsu su tam tikru ritmu o atskiros jo dalys giedamos Sie skaitymai vyksta kasmet pirmajį spalio sestadienį Epo dienos svente kai kuriuose kaimuose per vestuves gimtadienius krikstynas ir svarbiausius nacionalinius kulturos renginius Paprastai epo pasakotojas sedi devedamas tautinį kostiuma jam pritaria duduko medinio puciamojo instrumento melodija Epo pasakotojais gali buti bet kas nepriklausomai nuo lyties amziaus ar turimos profesijos Tai perduodama is kartos į karta seimose labiausiai kaimo bendruomenese glaudziai susijusiose su liaudies kultura Sie spektakliai trunka iki dvieju valandu epas pasakojamas dalimis Sieninis Dovydo Sasuniecio reljefas Pasto zenklas 1959 Pasto zenklas 1990 Moneta 1991 Moneta 1994 BibliografijaNairi Zarianas Dovydas Sasunietis apysaka armenu epo motyvais is rusu k verte J Zemaitis iliustr M Sosojanas Vilnius Vaga 1972 239 p SaltiniaiSasunieciai Visuotine lietuviu enciklopedija T XXI Sam Skl Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2012 Performance of the Armenian epic of Daredevils of Sassoun or David of Sassoun UNESCO