Kitos reikšmės Akademija reikšmės AkademijaLietuvos žemdirbystės institutasAkademija55 23 53 š pl 23 51 25 r ilg 55 398
Dotnuvos akademija

- Kitos reikšmės – Akademija (reikšmės).
Akademija | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Akademija | ||||||||||||||||
55°23′53″š. pl. 23°51′25″r. ilg. / 55.398°š. pl. 23.857°r. ilg. | ||||||||||||||||
Apskritis | Kauno apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė | Kėdainių rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija | Dotnuvos seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų | 587 | |||||||||||||||
Vikiteka | Akademija (Kėdainiai) | |||||||||||||||
|
Akademija – miestelis Kėdainių rajono savivaldybėje, Dotnuvėlės kairiajame krante, prie plento 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva . Akademijos seniūnaitija. Yra Lietuvos žemdirbystės institutas, žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Akademijos gimnazija, biblioteka, paštas (LT-58053), mokykla-darželis „Kaštonas“, koplyčia (priklauso Dotnuvos parapijai).
Akademijoje yra profesoriaus ir Lietuvos žemdirbystės istorijos muziejai. Stovi paminklai D. Rudzinskui, tremtiniams agronomams, dekoratyvinis „Žiedas“ (skulptorius Robertas Antinis jaunesnysis), pažymėti nugriautos Akademijos šv. Povilo bažnyčios pamatai. Vietos kultūros centre gyvuoja liaudiška kapela, folkloro ansamblis „Seklyčia“, tautinių ir šiuolaikinių šokių kolektyvai.
XIX a. įkurtas 14 ha parkas, saugomas valstybės. Dvaro parke yra grafo H. Kreico kapas ir paminklas. 1968 m. užtvenkus upės vagą susidarė Akademijos tvenkinys.
Etimologija
1924–1945 m. Dotnuvos dvare veikė Žemės ūkio akademija, todėl prie jos išaugusią gyvenvietę imta vadinti Akademija. Gyvenvietė taip vadinama iki šiol, nors 1945 m. žemės ūkio akademija buvo perkelta prie Kauno, kur vėliau įkurtas dar vienas Akademijos miestelis.
Istorija
Nuo XVI a. žinomas Dotnuvos dvaras, priklausęs . 1911 m. P. Stolypino dvare įsteigta vidurinė žemės ūkio mokykla, 1911–1914 m. pastatyti centriniai mokyklos rūmai, mokytojų ir studentų gyvenamieji namai. 1919 m. dvare atidaryta žemės ūkio ir miškų mokykla, 1922–1927 m. žemės ūkio technikumas. 1922 m. čia įkurta pirmoji Lietuvoje augalų selekcijos stotis (įkūrėjas ). 1924–1945 m. veikė Žemės ūkio akademija, prie jos išaugusią gyvenvietę imta vadinti Akademija. 1923 m. greta selekcijos stoties įkurta lauko bandymų, 1927–1939 m. augalų apsaugos stotis. 1938–1940 m. veikė sodininkystės ir daržininkystės stotis. 1944 m. vokiečiai susprogdino akademijos rūmus. 1946 m. akademija perkelta į Kauną, bet miestelio vardas išliko.
1925 m. tarp Akademijos ir dvaro rūmų per tvenkinio protaką nutiestas Dotnuvos dvaro tiltas (inžinerinio paveldo paminklas).
1923 m. 49 technikumo šaulių būrio nariai dalyvavo išvaduojant Klaipėdą. Šiam žygiui atminti 1928 m. parke pastatytas paminklas, išlikęs iki šiol. 1925 m. katalikams atiduota stačiatikių cerkvė, statyta Rusijos imperijos laikais. Sovietinės okupacijos metais (1963) Akademijos šv. Povilo bažnyčia nugriauta.
2020 m. prijungta Dotnuvos GS gyvenvietė.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
XIX a.–1950 m. | Dotnuvos valsčius | Kėdainių apskritis |
1950–1954 m. | Akademijos apylinkės centras | Dotnuvos rajonas |
1954–1959 m. | Dotnuvos apylinkė | |
1959–1995 m. | Kėdainių rajonas | |
1995– | Dotnuvos seniūnija | Kėdainių rajono savivaldybė |
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2021 m. | ||||||||||
1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1984 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
715 | 841 | 919 | 1 112 | 1 101 | 988 | 873 | 752 | 587 | ||
|
Žymūs žmonės
- Dotnuvoje 1922–1935 m. gyveno agronomas (1866–1954). Čia įkūrė selekcijos stotį ir išvedė žieminių rugių, avižų, linų veislių, dėstė genetiką ir selekciją. 1959 m. Akademijoje jam pastatytas paminklas (skulptorius , architektai Algimantas Nasvytis ir Vytautas Nasvytis).
- Stasys Nacevičius, profesorius, daržininkystės ir fenologijos mokslų pradininkas Lietuvoje. Pastatytas paminklas.
- Juozas Tonkūnas, profesorius, valstybės ir mokslo veikėjas. Akademijoje jam pastatytas paminklas.
- (1817–1891), vienas paskutinių Akademijos dvaro savininkų, jam pastatytas paminklas.
Šaltiniai
- Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- Petras Gaučas. Akademija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 212 psl.
- „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių pavadinimų pakeitimo, gyvenamųjų vietovių nustatymo ir pavadinimų joms suteikimo, gyvenamųjų vietovių panaikinimo ir teritorijų ribų nustatymo“. 2020 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1149. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuoroda tikrinta 2024-06-04.
- Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- Akademija. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 24 psl.
- Akademija. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 97 psl.
- Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- Akademija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 23
- Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
Bokštai – 3 km | ŠLAPABERŽĖ – 5 km | ||||||||||
VAINOTIŠKIAI – 1 km | | ||||||||||
DOTNUVA – 4 km KĖDAINIAI – 16 km |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dotnuvos akademija, Kas yra Dotnuvos akademija? Ką reiškia Dotnuvos akademija?
Kitos reiksmes Akademija reiksmes AkademijaLietuvos zemdirbystes institutasAkademija55 23 53 s pl 23 51 25 r ilg 55 398 s pl 23 857 r ilg 55 398 23 857 Akademija Apskritis Kauno apskritisSavivaldybe Kedainiu rajono savivaldybeSeniunija Dotnuvos seniunijaGyventoju 2021 587Vikiteka Akademija Kedainiai Vietovardzio kirciavimas 1 kirciuote Vardininkas AkademijaKilmininkas AkademijosNaudininkas AkademijaiGalininkas AkademijaĮnagininkas AkademijaVietininkas Akademijoje Akademija miestelis Kedainiu rajono savivaldybeje Dotnuveles kairiajame krante prie plento 144 Jonava Kedainiai Seduva Akademijos seniunaitija Yra Lietuvos zemdirbystes institutas zemes ukio konsultavimo tarnyba Akademijos gimnazija biblioteka pastas LT 58053 mokykla darzelis Kastonas koplycia priklauso Dotnuvos parapijai Akademijoje yra profesoriaus ir Lietuvos zemdirbystes istorijos muziejai Stovi paminklai D Rudzinskui tremtiniams agronomams dekoratyvinis Ziedas skulptorius Robertas Antinis jaunesnysis pazymeti nugriautos Akademijos sv Povilo baznycios pamatai Vietos kulturos centre gyvuoja liaudiska kapela folkloro ansamblis Seklycia tautiniu ir siuolaikiniu sokiu kolektyvai XIX a įkurtas 14 ha parkas saugomas valstybes Dvaro parke yra grafo H Kreico kapas ir paminklas 1968 m uztvenkus upes vaga susidare Akademijos tvenkinys Etimologija 1924 1945 m Dotnuvos dvare veike Zemes ukio akademija todel prie jos isaugusia gyvenviete imta vadinti Akademija Gyvenviete taip vadinama iki siol nors 1945 m zemes ukio akademija buvo perkelta prie Kauno kur veliau įkurtas dar vienas Akademijos miestelis IstorijaDotnuvos dvarasDvaro parkas Nuo XVI a zinomas Dotnuvos dvaras priklauses 1911 m P Stolypino dvare įsteigta vidurine zemes ukio mokykla 1911 1914 m pastatyti centriniai mokyklos rumai mokytoju ir studentu gyvenamieji namai 1919 m dvare atidaryta zemes ukio ir misku mokykla 1922 1927 m zemes ukio technikumas 1922 m cia įkurta pirmoji Lietuvoje augalu selekcijos stotis įkurejas 1924 1945 m veike Zemes ukio akademija prie jos isaugusia gyvenviete imta vadinti Akademija 1923 m greta selekcijos stoties įkurta lauko bandymu 1927 1939 m augalu apsaugos stotis 1938 1940 m veike sodininkystes ir darzininkystes stotis 1944 m vokieciai susprogdino akademijos rumus 1946 m akademija perkelta į Kauna bet miestelio vardas isliko 1925 m tarp Akademijos ir dvaro rumu per tvenkinio protaka nutiestas Dotnuvos dvaro tiltas inzinerinio paveldo paminklas 1923 m 49 technikumo sauliu burio nariai dalyvavo isvaduojant Klaipeda Siam zygiui atminti 1928 m parke pastatytas paminklas islikes iki siol 1925 m katalikams atiduota staciatikiu cerkve statyta Rusijos imperijos laikais Sovietines okupacijos metais 1963 Akademijos sv Povilo baznycia nugriauta 2020 m prijungta Dotnuvos GS gyvenviete Administracinis teritorinis pavaldumasXIX a 1950 m Dotnuvos valscius Kedainiu apskritis1950 1954 m Akademijos apylinkes centras Dotnuvos rajonas1954 1959 m Dotnuvos apylinke1959 1995 m Kedainiu rajonas1995 Dotnuvos seniunija Kedainiu rajono savivaldybeGyventojaiDemografine raida tarp 1923 m ir 2021 m 1923 m sur 1959 m sur 1970 m sur 1979 m sur 1984 m 1989 m sur 2001 m sur 2011 m sur 2021 m sur 715 841 919 1 112 1 101 988 873 752 587Demografines raidos histogramaZymus zmones Dotnuvoje 1922 1935 m gyveno agronomas 1866 1954 Cia įkure selekcijos stotį ir isvede zieminiu rugiu avizu linu veisliu deste genetika ir selekcija 1959 m Akademijoje jam pastatytas paminklas skulptorius architektai Algimantas Nasvytis ir Vytautas Nasvytis Stasys Nacevicius profesorius darzininkystes ir fenologijos mokslu pradininkas Lietuvoje Pastatytas paminklas Juozas Tonkunas profesorius valstybes ir mokslo veikejas Akademijoje jam pastatytas paminklas 1817 1891 vienas paskutiniu Akademijos dvaro savininku jam pastatytas paminklas SaltiniaiAldonas Pupkis Marija Razmukaite Rita Miliunaite Vietovardziu zodynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 ISBN 5 420 01497 1 internetinis leidimas sudarytojai Marija Razmukaite Aldonas Pupkis ISBN 978 9955 704 23 2 Petras Gaucas Akademija Visuotine lietuviu enciklopedija T I A Ar Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2001 212 psl Del Kedainiu rajono savivaldybes gyvenamuju vietoviu pavadinimu pakeitimo gyvenamuju vietoviu nustatymo ir pavadinimu joms suteikimo gyvenamuju vietoviu panaikinimo ir teritoriju ribu nustatymo 2020 m spalio 14 d nutarimas Nr 1149 Lietuvos Respublikos Vyriausybe Nuoroda tikrinta 2024 06 04 Lietuvos apgyventos vietos pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventoju 1923 m surasymo duomenys Kaunas Finansu ministerija Centralinis statistikos biuras 1925 Akademija Mazoji lietuviskoji tarybine enciklopedija T 1 A J Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1966 24 psl Akademija Lietuviskoji tarybine enciklopedija I t Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 1976 T I A Bangis 97 psl Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1979 metu Visasajunginio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos TSR Centrine statistikos valdyba 1982 Akademija Tarybu Lietuvos enciklopedija T 1 A Grudas Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1985 psl 23 Kaimo gyvenamosios vietoves 1989 metu Visuotinio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas 1993 Kauno apskrities gyvenamosios vietoves ir ju gyventojai Vilnius Statistikos departamentas 2002 Gyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos Respublikos 2011 metu gyventoju ir bustu surasymo rezultatai Vilnius Statistikos departamentas 2013 Suarchyvuota 2022 04 08 Aplinkines gyvenvietesBokstai 3 km SLAPABERZĖ 5 kmVAINOTISKIAI 1 kmDOTNUVA 4 km KĖDAINIAI 16 km