Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Domenikas SkarlatisDomeniko Skarlačio portretas 1738 m aut Domingo Antonio Velasco Gimė 1685 m spalio 26 d NeapolisMirė

Domenico Scarlatti

  • Pagrindinis puslapis
  • Domenico Scarlatti
Domenico Scarlatti
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Domenikas Skarlatis
Domeniko Skarlačio portretas (1738 m., aut. Domingo Antonio Velasco)
Gimė 1685 m. spalio 26 d.
Neapolis
Mirė 1757 m. liepos 23 d. (71 metai)
Madridas
Tautybė italas
Veikla XVIII a. baroko kompozitorius
Vikiteka Domenico Scarlatti

Domenikas Skarlatis (it. Domenico Scarlatti, 1685 m. spalio 26 − 1757 m. liepos 23 d.) – XVIII a. italų baroko kompozitorius. Vertinamas vienu iškiliausių XVIII a. muzikos klavyrui autoriumi.

Biografija

Domenikas Skarlatis gimė 1685 m. spalio 26 d. Neapolyje. Pirmasis jo vardas buvo Džiuzepė, tačiau Skarlatis niekuomet jo nenaudojo, tikriausiai, kad nebūtų painiojamas su to paties vardo pusbroliu. Jo tėvas buvo žymus kompozitorius Alesandras Skarlatis, motina – Antonija Anzaloni. Domenikas buvo šeštasis šeimos vaikas. Muzikos mokėsi pas tėvą, kuris buvo tuo metu karališkosios kapelos kapelmeisteriu. Prie jo mokslų galėjo prisidėti kiti šeimos muzikantai: dėdė Frančeskas ar vyresnis brolis Pjetras. Būdamas apie 15 m. amžiaus Domenikas jau buvo puikiu muzikantu. Tėvas įdarbino jį vargonininku karališkoje kapeloje. 1702 m. Alesandras vežėsi Domeniką į Florenciją, tikriausiai norėdamas atkreipti hercogo Ferdinando Medičio dėmesį tiek į save, tiek į sūnų. Ši kelionė nebuvo sėkminga ir Domenikas vienas grįžo į Neapolį, kur pratęsė darbą vargonininku iki 1704 m., kai išvyko pas tėvą į Romą. 1705 m. Alesandras išsiuntė sūnų mokytis į Veneciją, vėl rekomendavo laišku Ferdinandui Medičiui ir vėl nesėkmingai. Venecijoje Domenikas tikriausiai studijavo klavyrą pas . 1707 m, į Veneciją atvyko tėvas Alesandras, kuris joje sukūrė dvi nesėkmingas operas.

Grįžęs į Romą D. Skarlatis tapo tuo metu Romoje apsistojusios ištremtos Lenkijos karalienės Marijos Kazimieros kapelmeisteriu, kūrė operas ir serenatas. Tuo beveik pakartojo tėvo Alesandro ankstesnę karjerą pas Romoje viešėjusią Švedijos karalienę . Pasakojama, kad Domenikas puikiai išmoko groti klavikordu ir kartą buvo suorganizuotos jo grojimo varžytinės su bendraamžiu Hendeliu, kuris tuomet buvo Romoje. 1713 m. D. Skarlatis tapo Džulijos kapelos (Capella Giulia) Šv. Petro bazilikoje kapelmeisterio padėjėju. Kapelmeisteriui Tomasso Bai mirus 1714 m. gruodžio 14 d., D. Skarlatis perėmė jo postą. Tai buvo sėkmė Domenikui, nes karalienė Marija Kazimiera kaip tik išvyko į Prancūziją. Maždaug tuo metu prasidėjo kompozitoriaus ryšiai su Portugalijos karaliaus dvaru. Jis Portugalijos ambasadoriui markizui De Fontes sukūrė kūrinį tik ką gimusio Portugalijos karaliaus vaiko garbei. 1719 m. rugsėjo 3 d. D. Skarlatis paliko postą Džulijos kapeloje ir išvyko į Angliją, kur buvo jo dėdė Frančeskas. Detalesnės trumpos jo viešnagės Anglijoje aplinkybės nežinomos. Labai gali būti, kad jis net ir nebuvo ten nuvykęs, o iškart patraukė į Portugaliją. Buvo paskirtas Portugalijos karaliaus dvare kapelmeisteriu ir muzikos mokytoju. Jo mokiniu buvo princesė Marija Barbara, kuri vėliau rėmė D. Skarlatį visą likusį jo gyvenimą. D. Skarlatis buvo pažįstamas su būsimu portugalų kompozitoriumi , kurį įtakojo. Darbų Portugalijoje metu D. Skarlatis dažnai viešėjo Italijoje: 1720–1727 m. laikotarpiu 5 kartus. 1728 m. gegužės 15 d. D. Skarlatis vedė 16-metę Mariją Kataliną Džentili Romoje.

Domeniko Skarlačio sonatų ištraukos

K9, D minoras, Allegretto


K87, B minoras


K159, C mažoras


K380, E minoras


K466, F minoras


Po vedybų D. Skarlatis persikraustė į Ispaniją paskui princesę Mariją Barbarą, kuri anksčiau, 1728 m. sausio 11 d., ištekėjo už Ispanijos įpėdinio . Kompozitorius dar gaudavo užmokestį kaip Portugalijos dvaro kapelmeisteris. Ispanijoje jis buvo muzikantas, atsakingas už Marijos Barbaros ir jos vyro Ferdinando muzikinių renginių organizavimą. 1729–1733 m. D. Skarlatis gyveno Sevilijoje, vėliau – Madride. Madride jis dirbo kartu su legendiniu dainininku, kastratu Farineliu, kurį į Ispaniją priviliojo Karaliaus Pilypo V žmona Elizabeta Farnezė. Keletas D. Skarlačio kantatų tikriausiai parašytos Farinelio atlikimui. Ispanijoje D. Skarlačio muzika buvo praturtinta ispanų folkloro, maurų, o vėliau ir čigonų, muzikos motyvais.

1738 m. išleista D. Skarlačio pratimų klavyrui knyga „Essercizi“ su 30 sonatų. Ši knyga išpopuliarino D. Skarlačio vardą Europoje. Portugalijos karalius suteikė jam Santjago ordino kavalieriaus titulą (pakėlė į riterius). 1739 m. gegužės 6 d. mirė žmona Marija Katalina, pagimdžiusi kompozitoriui 6 vaikus. D. Skarlatis tais pačiais metais vedė antrą kartą, Anastasiją Chimenes iš Kadiso, su kuria susilaukė dar 4 vaikų. Paskutinius 5 metus D. Skarlatis praleido užrašinėdamas savo klavyro muziką rinkiniais po 30 sonatų. Karalienė Marija tikėjosi su jo ir Farinelio pagalba puoselėti Madride operą, tačiau D. Skarlatis operų nerašė. Domenikas Skarlatis mirė 1757 m. liepos 23 d. Madride. Buvo palaidotas šiuo metu nebeegzistuojančiame San Norberto vienuolyne ir kapo vieta nebežinoma. Jo vokaliniai kūriniai greitai buvo visiškai užmiršti ir istorijoje jis žinomas dėl 555 sonatų klavikordui. Anot legendos, D. Skarlatis buvo įsitraukęs į lošimus ir paprašė karalienės Marijos Barbaros apmokėti jo skolas. Karalienė apmokėjo, bet už tai kompozitorius turėjo jai paruošti improvizuotų kūrinių klavikordui rinkinį. D. Skarlatis paliko 14 operų, kūrė mišias, kantatas, 12 koncertų, 17 simfonijų, vargonų fugas. Be sonatų, garsiausiais D. Skarlačio kūriniais minimi sakralinės muzikos „Stabat Mater“ (10 balsų, priskiriama ankstyvajai kūrybai apie 1710 m.) ir „Salve Regina“ (sukurta apie 1754 m. Madride). D. Skarlačio įtaka apsiribojo tik keletu to meto ispanų ir portugalų kompozitorių.

Išnašos

  1. Oxford Music Online
  2. Oxford Music Online
  3. Oxford Music Online
  4. Oxford Reference

Nuorodos

Vikiteka: Domenico Scarlatti – vaizdinė ir garsinė medžiaga
  • Domenico Scarlatti Encyclopaedia Britannica tinklalapyje
  • Allmusic apie Domenico Scarlatti: biografija, reviu, kūriniai
  • Domenico Scarlatti kūrinių natos, ištraukos Petrucci Music Library svetainėje
  • treccani.it
  • thefamouspeople.com
  • baroquemusic.org Archyvuota kopija 2013-12-18 iš Wayback Machine projekto.
  • Domenico Scarlatti diskografija discogs.com svetainėje
  • Domenico Scarlatti diskografija naxos.com svetainėje
  • Domenico Scarlatti svetainėje Last.fm

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 18 Lie, 2025 / 18:01

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Domenico Scarlatti, Kas yra Domenico Scarlatti? Ką reiškia Domenico Scarlatti?

Domenikas SkarlatisDomeniko Skarlacio portretas 1738 m aut Domingo Antonio Velasco Gime 1685 m spalio 26 d NeapolisMire 1757 m liepos 23 d 71 metai MadridasTautybe italasVeikla XVIII a baroko kompozitoriusVikiteka Domenico Scarlatti Domenikas Skarlatis it Domenico Scarlatti 1685 m spalio 26 1757 m liepos 23 d XVIII a italu baroko kompozitorius Vertinamas vienu iskiliausiu XVIII a muzikos klavyrui autoriumi BiografijaDomenikas Skarlatis gime 1685 m spalio 26 d Neapolyje Pirmasis jo vardas buvo Dziuzepe taciau Skarlatis niekuomet jo nenaudojo tikriausiai kad nebutu painiojamas su to paties vardo pusbroliu Jo tevas buvo zymus kompozitorius Alesandras Skarlatis motina Antonija Anzaloni Domenikas buvo sestasis seimos vaikas Muzikos mokesi pas teva kuris buvo tuo metu karaliskosios kapelos kapelmeisteriu Prie jo mokslu galejo prisideti kiti seimos muzikantai dede Franceskas ar vyresnis brolis Pjetras Budamas apie 15 m amziaus Domenikas jau buvo puikiu muzikantu Tevas įdarbino jį vargonininku karaliskoje kapeloje 1702 m Alesandras vezesi Domenika į Florencija tikriausiai noredamas atkreipti hercogo Ferdinando Medicio demesį tiek į save tiek į sunu Si kelione nebuvo sekminga ir Domenikas vienas grįzo į Neapolį kur pratese darba vargonininku iki 1704 m kai isvyko pas teva į Roma 1705 m Alesandras issiunte sunu mokytis į Venecija vel rekomendavo laisku Ferdinandui Mediciui ir vel nesekmingai Venecijoje Domenikas tikriausiai studijavo klavyra pas 1707 m į Venecija atvyko tevas Alesandras kuris joje sukure dvi nesekmingas operas Grįzes į Roma D Skarlatis tapo tuo metu Romoje apsistojusios istremtos Lenkijos karalienes Marijos Kazimieros kapelmeisteriu kure operas ir serenatas Tuo beveik pakartojo tevo Alesandro ankstesne karjera pas Romoje viesejusia Svedijos karaliene Pasakojama kad Domenikas puikiai ismoko groti klavikordu ir karta buvo suorganizuotos jo grojimo varzytines su bendraamziu Hendeliu kuris tuomet buvo Romoje 1713 m D Skarlatis tapo Dzulijos kapelos Capella Giulia Sv Petro bazilikoje kapelmeisterio padejeju Kapelmeisteriui Tomasso Bai mirus 1714 m gruodzio 14 d D Skarlatis pereme jo posta Tai buvo sekme Domenikui nes karaliene Marija Kazimiera kaip tik isvyko į Prancuzija Mazdaug tuo metu prasidejo kompozitoriaus rysiai su Portugalijos karaliaus dvaru Jis Portugalijos ambasadoriui markizui De Fontes sukure kurinį tik ka gimusio Portugalijos karaliaus vaiko garbei 1719 m rugsejo 3 d D Skarlatis paliko posta Dzulijos kapeloje ir isvyko į Anglija kur buvo jo dede Franceskas Detalesnes trumpos jo viesnages Anglijoje aplinkybes nezinomos Labai gali buti kad jis net ir nebuvo ten nuvykes o iskart patrauke į Portugalija Buvo paskirtas Portugalijos karaliaus dvare kapelmeisteriu ir muzikos mokytoju Jo mokiniu buvo princese Marija Barbara kuri veliau reme D Skarlatį visa likusį jo gyvenima D Skarlatis buvo pazįstamas su busimu portugalu kompozitoriumi kurį įtakojo Darbu Portugalijoje metu D Skarlatis daznai viesejo Italijoje 1720 1727 m laikotarpiu 5 kartus 1728 m geguzes 15 d D Skarlatis vede 16 mete Marija Katalina Dzentili Romoje Domeniko Skarlacio sonatu istraukos K9 D minoras Allegretto source source K87 B minoras source source K159 C mazoras source source K380 E minoras source source K466 F minoras source source Po vedybu D Skarlatis persikrauste į Ispanija paskui princese Marija Barbara kuri anksciau 1728 m sausio 11 d istekejo uz Ispanijos įpedinio Kompozitorius dar gaudavo uzmokestį kaip Portugalijos dvaro kapelmeisteris Ispanijoje jis buvo muzikantas atsakingas uz Marijos Barbaros ir jos vyro Ferdinando muzikiniu renginiu organizavima 1729 1733 m D Skarlatis gyveno Sevilijoje veliau Madride Madride jis dirbo kartu su legendiniu dainininku kastratu Farineliu kurį į Ispanija priviliojo Karaliaus Pilypo V zmona Elizabeta Farneze Keletas D Skarlacio kantatu tikriausiai parasytos Farinelio atlikimui Ispanijoje D Skarlacio muzika buvo praturtinta ispanu folkloro mauru o veliau ir cigonu muzikos motyvais 1738 m isleista D Skarlacio pratimu klavyrui knyga Essercizi su 30 sonatu Si knyga ispopuliarino D Skarlacio varda Europoje Portugalijos karalius suteike jam Santjago ordino kavalieriaus titula pakele į riterius 1739 m geguzes 6 d mire zmona Marija Katalina pagimdziusi kompozitoriui 6 vaikus D Skarlatis tais paciais metais vede antra karta Anastasija Chimenes is Kadiso su kuria susilauke dar 4 vaiku Paskutinius 5 metus D Skarlatis praleido uzrasinedamas savo klavyro muzika rinkiniais po 30 sonatu Karaliene Marija tikejosi su jo ir Farinelio pagalba puoseleti Madride opera taciau D Skarlatis operu nerase Domenikas Skarlatis mire 1757 m liepos 23 d Madride Buvo palaidotas siuo metu nebeegzistuojanciame San Norberto vienuolyne ir kapo vieta nebezinoma Jo vokaliniai kuriniai greitai buvo visiskai uzmirsti ir istorijoje jis zinomas del 555 sonatu klavikordui Anot legendos D Skarlatis buvo įsitraukes į losimus ir paprase karalienes Marijos Barbaros apmoketi jo skolas Karaliene apmokejo bet uz tai kompozitorius turejo jai paruosti improvizuotu kuriniu klavikordui rinkinį D Skarlatis paliko 14 operu kure misias kantatas 12 koncertu 17 simfoniju vargonu fugas Be sonatu garsiausiais D Skarlacio kuriniais minimi sakralines muzikos Stabat Mater 10 balsu priskiriama ankstyvajai kurybai apie 1710 m ir Salve Regina sukurta apie 1754 m Madride D Skarlacio įtaka apsiribojo tik keletu to meto ispanu ir portugalu kompozitoriu IsnasosOxford Music Online Oxford Music Online Oxford Music Online Oxford ReferenceNuorodosVikiteka Domenico Scarlatti vaizdine ir garsine medziagaDomenico Scarlatti Encyclopaedia Britannica tinklalapyje Allmusic apie Domenico Scarlatti biografija reviu kuriniai Domenico Scarlatti kuriniu natos istraukos Petrucci Music Library svetaineje treccani it thefamouspeople com baroquemusic org Archyvuota kopija 2013 12 18 is Wayback Machine projekto Domenico Scarlatti diskografija discogs com svetaineje Domenico Scarlatti diskografija naxos com svetaineje Domenico Scarlatti svetaineje Last fm

Naujausi straipsniai
  • Liepa 20, 2025

    Cueva de las Manos

  • Liepa 20, 2025

    Croatia Zagreb

  • Liepa 20, 2025

    Cradle of Filth

  • Liepa 20, 2025

    Crystal Palace London

  • Liepa 20, 2025

    Crusaders FC

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje