Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

48 52 19 š pl 20 17 41 r ilg 48 87194 š pl 20 29472 r ilg 48 87194 20 29472 Dobšino ledo urvasPrie įėjimo Dobšino ledo u

Dobšino ledo urvas

  • Pagrindinis puslapis
  • Dobšino ledo urvas
Dobšino ledo urvas
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

48°52′19″ š. pl. 20°17′41″ r. ilg. / 48.87194°š. pl. 20.29472°r. ilg. / 48.87194; 20.29472

Dobšino ledo urvas (svk. Dobšinská ľadová jaskyňa) – vienas didžiausių ledo urvų pasaulyje, kalnų karstinis darinys rytų Slovakijoje, valstybiniame Slovakijos Rojaus nacionaliniame parke, UNESCO pasaulio paveldo objektas. Užima 56,651 ha plotą, buferinės zonos plotas – 86,797 ha.

Istorija

Urvas oficialiai atrastas 1871 m., kada į žemutinę urvo dalį pirmą kartą nusileido kalnų inžinierius Eugene Ruffini. 1871 m. urvas buvo atidarytas turistų lankymui. Čia 1887 m. buvo įrengtas pirmasis pasaulyje požemių elektrinis apšvietimas, kurio pagalba ne tik apžiūrimas objektas, bet ir sukuriami įspūdingi šviesos efektai. Nuo 1995 m. urvas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą (pagal kriterijų VIII) .

Aprašymas

Urvas susidarė dėl požeminio vandens veiklos, kuris klinčių kloduose ištirpino didžiules tuštumas. Ledo masė kasmet pasipildo dėl natūralaus patalpos atšalimo žiemą, kada šaltas oras patenka pro aukščiau esantį įėjimą ir atšaldo žemiau esančias sienas. Urvuose net vasarą stūkso nenutirpę dideli ledų masyvai, užšalę stalaktitai, stalagmitai, vandens kriokliai.

Urvas yra apie 130 m aukštyje virš Hnileco upės lygio. Įėjimas į jį yra šiauriniame Dučos kalno šlaite, 970 m virš jūros lygio. Nuo šios vietos urvas staigiai leidžiasi žemyn. Ledo storis urve siekia iki 25 m, o jo tūris yra apie 125 000 m³, 1 388 m ilgio. 475 m ilgio urvo atkarpa atvira lankytojams. Didžiausia ola yra 120 m ilgio, skliautų aukštis 12 m, grindis dengia 26,5 m storio ledo sluoksnis. Ledinės urvo grindys daugelyje vietų visiškai lygios kaip čiuožykloje. Viduje laikosi pastovi nuo 0 °C iki -1 °C temperatūra, kokia bebūtų oro temperatūra olos išorėje: vasarą šiltas oras negali leistis žemyn į urvą, o žiemą šaltas šiaurės vėjas sulaiko aukštyn iš olos besiveržiantį šiltesnį orą.

Nuorodos

Vikiteka: Dobšino ledo urvas – vaizdinė ir garsinė medžiaga
  • Fotogalerija
  • Apie Dobšinos ledo urvą slovakia.travel svetainėje Archyvuota kopija 2007-10-06 iš Wayback Machine projekto.
  • Kelionė po Dobšinos ledo urvą[neveikianti nuoroda]
UNESCO pasaulio paveldas
Objekto nr. 725
(anglų k.) • (prancūzų k.)

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 19 Lie, 2025 / 18:15

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dobšino ledo urvas, Kas yra Dobšino ledo urvas? Ką reiškia Dobšino ledo urvas?

48 52 19 s pl 20 17 41 r ilg 48 87194 s pl 20 29472 r ilg 48 87194 20 29472 Dobsino ledo urvasPrie įejimo Dobsino ledo urvas svk Dobsinska ľadova jaskyna vienas didziausiu ledo urvu pasaulyje kalnu karstinis darinys rytu Slovakijoje valstybiniame Slovakijos Rojaus nacionaliniame parke UNESCO pasaulio paveldo objektas Uzima 56 651 ha plota buferines zonos plotas 86 797 ha IstorijaLedo urvas Urvas oficialiai atrastas 1871 m kada į zemutine urvo dalį pirma karta nusileido kalnu inzinierius Eugene Ruffini 1871 m urvas buvo atidarytas turistu lankymui Cia 1887 m buvo įrengtas pirmasis pasaulyje pozemiu elektrinis apsvietimas kurio pagalba ne tik apziurimas objektas bet ir sukuriami įspudingi sviesos efektai Nuo 1995 m urvas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo objektu sarasa pagal kriteriju VIII AprasymasUrvas susidare del pozeminio vandens veiklos kuris klinciu kloduose istirpino didziules tustumas Ledo mase kasmet pasipildo del naturalaus patalpos atsalimo ziema kada saltas oras patenka pro auksciau esantį įejima ir atsaldo zemiau esancias sienas Urvuose net vasara stukso nenutirpe dideli ledu masyvai uzsale stalaktitai stalagmitai vandens kriokliai Urvas yra apie 130 m aukstyje virs Hnileco upes lygio Įejimas į jį yra siauriniame Ducos kalno slaite 970 m virs juros lygio Nuo sios vietos urvas staigiai leidziasi zemyn Ledo storis urve siekia iki 25 m o jo turis yra apie 125 000 m 1 388 m ilgio 475 m ilgio urvo atkarpa atvira lankytojams Didziausia ola yra 120 m ilgio skliautu aukstis 12 m grindis dengia 26 5 m storio ledo sluoksnis Ledines urvo grindys daugelyje vietu visiskai lygios kaip ciuozykloje Viduje laikosi pastovi nuo 0 C iki 1 C temperatura kokia bebutu oro temperatura olos isoreje vasara siltas oras negali leistis zemyn į urva o ziema saltas siaures vejas sulaiko aukstyn is olos besiverziantį siltesnį ora NuorodosVikiteka Dobsino ledo urvas vaizdine ir garsine medziagaFotogalerija Apie Dobsinos ledo urva slovakia travel svetaineje Archyvuota kopija 2007 10 06 is Wayback Machine projekto Kelione po Dobsinos ledo urva neveikianti nuoroda UNESCO pasaulio paveldas Objekto nr 725 anglu k prancuzu k

Naujausi straipsniai
  • Liepa 21, 2025

    Turkijos futbolas 2001–2002 m.

  • Liepa 21, 2025

    Turkijos futbolas 1966–1967 m.

  • Liepa 21, 2025

    Turkijos futbolas 1965–1966 m.

  • Liepa 21, 2025

    Turkijos futbolas 1964–1965 m.

  • Liepa 21, 2025

    Turkijos futbolas 1967–1968 m.

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje