| Šį straipsnį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos redakcinius standartus. Kviečiame prisidėti prie Vikipedijos. Peržiūrėkite straipsnio struktūrą, formatavimą, išnašų naudojimą, enciklopedinį stilių ir t. t. |
Šeduvos žydų istorijos muziejus „Dingęs štetlas“- tai privačiomis lėšomisŠeduvoje, Radviliškio rajone, statomas žydų istorijos muziejus, kuris pasakoja apie Šeduvoje gyvenusią žydų bendruomenę, jų kasdienybę, visuomeninį ir religinį gyvenimą, prekybinius ir kultūrinius ryšius bei tragišką šios ir kitų žydų bendruomenių sunaikinimą Holokausto metu.
Muziejaus misija
„Štetlas“ - jidiš kalbos žodis, reiškiantis „miestelį“, kuriame gyvena gausi žydų bendruomenė. Štetlų Lietuvos didžiosios kunigaikštystės teritorijoje buvo keli tūkstančiai - ten šimtmečiais žydų bendruomenė gyveno šalia kaimynų lietuvių, latvių, lenkų, baltarusių, ukrainiečių. Nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje štetlais buvo galima vadinti apie 200 lietuviškų miestelių: Jonavą, Radviliškį, Švenčionis, Eržvilką, Rozalimą, Žaslius, Žiežmarius, Šeduvą, Telšius ir dešimtis kitų, kuriuose žydai sudarė 20-70 proc. gyventojų.
Muziejaus „Dingęs štetlas“ pastatas – tarsi mažas štetlas, kurį sudaro atskiri žydų architektūrai būdingų formų namukai, tarp kurių dominuoja sinagogą primenantis pastatas (architektas Raineris Mahlamäki ir Lahdelma & Mahlamäki Architects). Muziejaus teritoriją sudaro muziejaus pastatas (ekspozicija ir lankytojų centras), taip pat prie muziejaus įkurtas parkas ir šalia esančios senosios Šeduvos žydų kapinės.
Kolekcija
Muziejaus kolekcija sudaryta iš Lietuvos ir užsienio archyvuose, bibliotekose ir muziejuose surinktos istorinės medžiagos. Didelę dalį muziejaus rinkinių sudaro iš Šeduvos žydų palikuonių, gyvenančių Lietuvoje ir užsienyje, gautos istorinės fotografijos, kiti jų dovanoti daiktai ir pasakojimai. Muziejaus fonduose taip pat saugoma filmuota interviu medžiaga iš muziejaus kuratorių ekspedicijų į Izraelį ir Pietų Afrikos Respubliką – į šias šalis emigravusi dalis Šeduvos žydų bendruomenės narių išsigelbėjo nuo Holokausto. „Dingęs štetlas” kaupia eksponatus ne tik iš Šeduvos, bet ir iš kitų Lietuvos štetlų – muziejuje eksponuojami artefaktai iš Sedos sinagogos, taip pat atkurtos Ašmenos ir Valkininkų sinagogų detalės.
Dizainas ir architektūra
Muziejaus „Dingęs štetlas“ pastato plotas – daugiau nei 3,4 tūkst. kv. metrų. Ekspozicijos interjerą rengia JAV dizaino įmonė „Ralph Appelbaum Associates”, o pastatą suprojektavo Suomijos kompanija „Lahdelma & Mahlamäki Architects”. Projektui vadovauja architektas Raineris Mahlamäki, anksčiau suprojektavęs Lenkijos žydų istorijos muziejų POLIN. Architektų partneris Lietuvoje – „Studija 2A”.
Memorialinis kompleksas
Muziejaus pastatai sudaro bendrą memorialinį kompleksą su restauruotomis senosiomis Šeduvos žydų kapinėmis, trimis memorialiniais paminklais netoli Šeduvos esančiose žydų žudynių vietose (Šeduvos žydų I Holokausto vieta, Šeduvos žydų II Holokausto vieta, Pakutenių miškas) ir Šeduvos miestelio centre pastatyta „Mergaitės“ skulptūra Šeduvos žydų atminimui. Visų šių paminklų skulptorius yra Romualdas Kvintas . Dabartinėje miestelio turgaus aikštėje taip pat pastatytas paminklas čia stovėjusiom sinagogoms atminti, jį sukūrė skulptorius Marijonas Šlektavičius. Trys memorialiniai paminklai žymi vietas Pakutenių ir Liaudiškų miškuose, kur 1941 m. rugpjūčio 25-26 d. buvo nužudyti Šeduvos žydai. Liaudiškių miške nužudyti 664 šeduviai – 230 vyrų, 275 moterys ir 159 vaikai – jų palaikai ilsisi dviejose duobėse. Prie Pakutenių kaimo šiek tiek anksčiau nei Liaudiškyje nužudyta apie 20 žydų, tarp jų paskutinis Šeduvos rabinas Mordechajus Henkinas. Teritorija prie masinių žudynių vietų sutvarkyta, įrengti kelio ženklai, todėl rasti žudynių vietas ir privažiuoti prie jų bet kuriuo metų laiku nėra sudėtinga.
Muziejaus istorija
Šeduvos žydų muziejus „Dingęs štetlas“, VšĮ, nuo 2015 m. vykdo modernaus muziejaus kompleksą sudarančių pastatų Šeduvoje statybas, koordinuoja ekspozicijos kūrimo ir įrengimo darbus bei mokslinius tyrimus. Kertinis muziejaus komplekso akmuo Šeduvoje padėtas 2018 m. pavasarį, o muziejaus atidarymas planuojamas 2025 m. rugpjūtį.
Muziejaus iniciatorius – rašytojas Sergejus Kanovičius. 2013-2015 metais fondas vykdė Šeduvos žydų kapinių restauraciją. Jai besibaigiant, Sergejus Kanovičius pasiūlė greta kapinių įkurti muziejų.
Pagrindinis organizacijos dalininkas ir muziejaus mecenatas YouthAid Foundation 2017 metais iš VšĮ „Šeduvos žydų memorialinis fondas“ steigėjo Sergejaus Kanovičiaus už simbolinę 1 euro kainą išpirko dalininko teises. Jis sukūrė pagrindinę koncepciją, vadovavo kuratorių komandai ir iki 2025 metų ėjo vykdomojo direktoriaus pareigas. 2018 metais Sergejus Kanovičius buvo apdovanotas LR Prezidento medaliu „Už nuopelnus Lietuvai“ už darbą saugant žydų paveldą. 2022 metais, siekiant geriau atspindėti vykdomą veiklą ir institucijos misiją Sergejaus Kanovičiaus siūlymu organizacijos pavadinimas buvo pakeistas į „Dingusio štetlo muziejus“.
Parodos koncepciją sukūrė ir įgyvendino „Dingusio štetlo“ komanda, vadovaujama Sergejaus Kanovičiaus ir buvusios parodos vyriausiosios kuratorės Mildos Jakulytės-Vasil kartu su nepriklausomais konsultantais iš JAV, Izraelio, Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Dingęs štetlas, Kas yra Dingęs štetlas? Ką reiškia Dingęs štetlas?