| Didžiosios kapinės | |||
|---|---|---|---|
| Didžiosios kapinės | |||
| Koordinatės |
| ||
| Vieta | Ryga | ||
| Vieta | Latvija | ||
| Plotas | 22 ha | ||
| Naudotas | 1773–1957 m. | ||
Didžiosios kapinės (latv. Lielie kapi) – senosios kapinės, esančios Rygoje, Latvijoje. Buvusios pagrindinės miesto kapinės įkurtos 1773 m. Dabar tai sodų ir parko ansamblis su memorialiniais paminklais ir pastatais, įsikūręs Rygos Vidžemės priemiestyje, kurį kerta Senču gatvė. Parko teritorija užima 22 ha.
Kapinėse palaidota kelios dešimtys tūkstančių rygiečių, daugiausia baltvokiečių, tarp jų ir jaunalatvių sąjūdžio dalyvių. Tikslus palaidotųjų skaičius nežinomas, nes nėra išsaugotos visos palaidojimų knygos. Nepaisant sovietmečiu vykdyto kapinių naikinimo ir priežiūros stokos, iki šių dienų išliko daug meniškai vertingų antkapinių paminklų, atspindinčių būdingus to meto meninius stilius, pradedant XVIII a. antrosios pusės laikotarpiu. Komplekso teritorijoje taip pat yra Jėkabų kapai, įrengta atminimo vieta Vermachto karių buvusių palaidojimų vietoje. 2012 m. velioniai perlaidoti kapinėse Pinkiuose. Kapaviečių sąraše yra nemažai baltvokiečių ir latvių atskirų kapų bei šeimyninių kompleksų, įskaitant restauruotą 1777 m. statybos laidojimo koplyčią ir Krišjanio Barono bei Krišjanio Valdemaro kapus, kuriuos aplenkė pokario griovimai. Tačiau daugelis šių kapų likę apleisti arba nepakankamai prižiūrimi, chaotiškai išsidėstę plačioje teritorijoje.
Istorija
Rusijos imperatorės Jekaterinos II valdymo metais buvo uždrausta laidoti prie bažnyčių ir miestų ribose dėl epidemijų pavojaus užpildytose kapinėse. 1773 m. tuometinės Rygos užmiestyje buvo įkurtos Didžiosios kapinės. Jose daugiau nei 170 metų buvo laidojami beveik visi baltvokiečiai, mirę mieste nuo 1773 iki 1944 m. Be to, jose buvo palaidota ir daugelis turtingų, aukštos socialinės padėties latvių. Kapinės buvo suskirstytos į tris dalis: liuteronų, Romos katalikų ir stačiatikių. Vienas pirmųjų ten palaidotų buvo Rygos įkūrėjas Albertas fon Buchhevdenas, kurio palaikai buvo ekshumuoti vienoje iš pagrindinių miesto bažnyčių ir perkelti į kapines 1773 m.
Turtingiausi rygiečiai statėsi laidojimo koplyčias su rūsiais. Tiems, kurie neturėjo pakankamai išteklių ir nenorėjo būti palaidoti žemėje, buvo pastatyta medinė aštuonkampė „Žalioji koplyčia“, dengta žaliai dažytu skardiniu stogu. Joje buvo šarvojimo patalpa ir požeminės kriptos, skirtos laikyti karstams su palaikais. Pastatui sunykus, kai kurie ten buvę karstai buvo palaidoti po stela, pastatyta „Žaliosios koplyčios“ vietoje.
Laidojimų kapinėse smarkiai sumažėjo prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, ypač po to, kai baltvokiečius imta perkelti iš Latvijos į okupuotas vakarų Lenkijos teritorijas. Laidojimas kapinėse per karą buvo vykdomas daug mažesniu mastu iki 1944 m., daugiausia tarp tų vietos vokiečių, kurie nepakluso Hitlerio raginimui palikti regioną.
Per antrąją Baltijos šalių okupaciją sovietų valdžia pašalino arba sunaikino šimtus antkapinių paminklų ir kapaviečių. 1957 m. kapinės buvo visiškai uždarytos bet kokiems tolesniems laidojimams, pradėjo nykti. Vėliau Rygos valdžia nusprendė nugriauti didelę kapinių dalį, kad jas paverstų viešuoju memorialiniu parku. Rusų stačiatikių kapinių dalis, vėliau pavadinta Pokrovo kapinėmis, buvo vienintelė teritorija, neprijungta prie memorialinio parko teritorijos, todėl liko gerai išsaugota. Aštuntajame dešimtmetyje Didžiųjų kapinių parko architektūrinis ansamblis kartu su pastatais buvo įtrauktas į Latvijos SSR valstybės saugomų paminklų sąrašą.
Žymūs palaidojimai
- Kasparas Biezbardis (1806–1886) – publicistas, rašytojas
- Artūras Baumanis (1867–1904) – tapytojas, grafikas
- Fricis Bryvzemniekas (1846–1907) – poetas, folklorininkas
- Jekabas Duburas (1866–1916) – teatro aktorius, režisierius, dainininkas
- Krišjanis Baronas (1835–1923) – folklorininkas, rašytojas
- Vilhelmas Ostvaldas (1853–1932) – Nobelio chemijos premijos laureatas
Galerija
- Liuteronų bažnyčia
- A. Krogerio laidojimo koplyčia
- F. Bryvzemnieko kapas
- Laidojimo paminklai
- Šeimos kapo fragmentai
- Atskirai stovinti koplyčia
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Didžiosios kapinės, Kas yra Didžiosios kapinės? Ką reiškia Didžiosios kapinės?