Didžiausio tikėtinumo metodas – statistikoje naudojamas taškinių įverčių skaičiavimo metodas.
Šiuo metodu rasti parametrų įverčiai yra suderintieji ir efektyvieji, tačiau kartais jie gali būti paslinktieji.[1]
Manoma, kad didžiausiąjį tikėtinumo metodą 1912 m. sukūrė R. A. Fišeris.[2]
Principai
redaguoti- Stebimas atsitiktinis dydis , jo tankio funkcija yra žinoma
- Sudaroma tikėtinumo funkcija
- Tada ieškoma tokia , kuri maksimizuotų funkciją . Dažniausiai tai daroma taip[3]:
- Randamas tikėtinumo funkcijos natūrinis logaritmas
- Ieškoma šio logaritmo išvestinė atžvilgiu
- Išvestinė prilyginama nuliui
- Gautas rezultatas yra taškinis įvertis
Taip pat skaitykite
redaguoti- Momentų metodas
- Algimantas Aksomaitis. Tikimybių teorija ir statistika. Vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams. Kaunas: "Technologija, 2002, 284 p. ISBN 9986-13-893-0.
- didžiausiojo tikėtinumo metodas(parengė Vilijandas Bagdonavičius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-02-05).
- http://rucike08.wordpress.com/2009/11/07/didziausio-tiketinumo-metodas [žiūrėta 2013 m. lapkričio 26 d.]
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Didžiausio tikėtinumo metodas, Kas yra Didžiausio tikėtinumo metodas? Ką reiškia Didžiausio tikėtinumo metodas?