Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Didžioji gatvėDidžioji g ties rotuše ir jos aikšteGyvenvietė VilniusIlgis 0 6 kmPradžia Piatnicos cerkvėPabaigaMiesto da
Didžioji gatvė
| Didžioji gatvė | |
|---|---|
| Didžioji g. ties rotuše ir jos aikšte | |
| Gyvenvietė | Vilnius |
| Ilgis | 0,6 km |
| Pradžia | Piatnicos cerkvė |
| Pabaiga | |
| Miesto dalys | Vilniaus senamiestis |
Didžioji gatvė – viena seniausių Vilniaus senamiesčio gatvių, jungiančių Valdovų rūmus ir Vilniaus rotušę.
Prasideda nuo Jozefo Franko namo ir Piatnickajos cerkvės ir veda iki Vilniaus rotušės, susiliedama su Rotušės aikšte, užsibaigia už Rotušės stovinčia Šv. Kazimiero bažnyčia bei Abramavičių rūmais, kuriuose buvo Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija. Toliau Didžioji gatvė pereina į Aušros Vartų gatvę.
Didžiosios gatvės puošmena – Rotušė, kuri pagal padavimą iškilo toje vietoje, kur kunigaikščio Algirdo laikais buvo nukirsdinti septyni pranciškonų kankiniai.
Gatvėje stovi jėzuitų Šv. Kazimiero bažnyčia ir vienuolynas-profesų namai, 3 cerkvės – Piatnickajos, Šv. Nikolajaus Stebukladario palaikų Pernešimo cerkvė bei Prisikėlimo cerkvė, kurios pastatas su restauruotu gotikiniu fasadu perduotas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui.
1522 m. Didžiosios g. 19 name Pranciškus Skorina išspausdino pirmąją spausdintinę knygą LDK teritorijoje.
Nuo 1598 m. Didžioji gatvė kartu su Pilies gatve vadinta Didžiąja Pilies gatve. Sovietmečiu Didžioji su Pilies ir Aušros Vartų gatvėmis vadinta Maksimo Gorkio gatve.
Istorija
Pirmieji mediniai namai Didžiojoje gatvėje atsirado apie XIV a., o XVI a. aplink rotušę jau buvo statomi mūriniai.
Didžioji g. 1 namas, stovintis Didžiosios ir kampe, pavadintas jame gyvenusio, atvykusio iš Austrijos pasaulinio garso Vilniaus universiteto medicinos profesoriaus Jozefo Franko vardu. Namų valda XIV a. priklausė Goštautams, vėliau Žygimantui Augustui. Po 1610 m. gaisro Didžiosios g. 1 stovėjęs namų kompleksas atiteko Eustachijui Valavičiui, vėliau namą perėmė jėzuitai. 1804 m. šią valdą nupirko Vilniaus universitetas. Namą perprojektavo architektas Mykolas Angelas Šulcas, ir jame įsikūrė profesoriai, užėmę dešimt gyvenamųjų butų. Jozefo Franko bute 1805 m. susirinkę medikai įkūrė Vilniaus medicinos draugiją, vieną seniausių draugijų Lietuvoje. Jozefo Franko butas XIX a. pradžios Vilniuje buvo tapęs mokslininkų, menininkų, universiteto profesorių susirinkimo vieta. Šiame bute atvykęs į Vilnių buvo apsistojęs prancūzų rašytojas Stendalis. 1815 m. pastato pirmame aukšte atsidarė ir veikė F. Morico knygynas. 1825 m. pastate įrengtas Vilniaus universiteto profesoriaus Jono Sniadeckio butas. Šiame name gyveno ir jo brolis, profesorius Andrius Sniadeckis. Butus šiame name turėjo universiteto profesoriai Aloyzas Liudvikas Kapelis, Kazimieras Jelskis. Viename pastato valdos kiemo korpusų veikė universiteto profesoriaus grafikos studija.
Priešingoje pusėje Didžioji g. 4 stovi Chodkevičių rūmai, sudaryti iš 2-3 aukštų rūmų korpusų. Šiuose rūmuose Chodkevičiai slėpė Jonušo Radvilos sužadėtinę, Slucko kunigaikštytę Sofiją. 1803 m. Aleksandras Chodkevičius rūmus pardavė Vilniaus universitetui. Tuomet rūmai buvo perstatyti pagal klasicistinį stilių. XIX a. rūmai perimti carinės valdžios ir vėl universitetui grąžinti tik 1919 metais. Nuo minėtų metų juose gyveno universiteto profesoriai.
Didžioji g. 2 įsikūrusi Piatnickajos cerkvė su šalia stovinčia varpine, laikoma viena seniausių Vilniaus cerkvių, kurią, manoma, 1345 m. įsteigė kunigaikščio Algirdo žmona Marija, kilusi iš Vitebsko. Medinį sudegusį pastatą gana ankstyvais laikais (apie XIV a.) pakeitė mūrinis. Apie tai liudija išlikęs dailininko, Vilniaus piešimo mokyklos vadovo Ivano Trutnevo šios cerkvės piešinys. Cerkvė pavadinta „Šv. Paraskevijos“ garbei, kurią stačiatikiai senovėje garbino. XVIII a. cerkve mažai rūpintasi, buvo įgriuvę jos skliautai, kažkuriuo metu ji stovėjo be stogo. Prie šios cerkvės ilgus metus veikė žuvų turgus. 1864 m. cerkvė buvo perstatyta pagal bizantinio architektūrinio stiliaus bruožus. Cerkvės išorinėje sienoje buvo įmūrytos jos istoriją pasakojančios atminimo lentos. Tokia cerkvė išliko iki šių dienų. 1886 m. ji buvo aptverta metaline tvora, kuri taip pat išlikusi iki šių dienų.
Yra teiginių, jog mirusi Algirdo žmona kunigaikštienė Marija palaidota šioje cerkvėje.
Didžioji g. 7 ir 9 valdoje XVI a. stovėjo du namai. Vienas jų atiteko kanauninko Ambraziejaus Beinarto bursai. Antrasis namas priklausė Minsko vaivadai Alesandrui Sluškai. Abu namai sugriauti 1655 metais. Po dešimtmečio šioje vietoje namų valdą įsigijo LDK etmonas Mykolas Kazimieras Pacas, kuris apgriautus pastatus atstatė, sujungė korpusus į vieną. Vėliau rūmai atiteko Jiezno šakos atstovui Liudvikui Mykolui Pacui, kuris 1812 m. šiuose rūmuose buvo priėmęs Napoleoną. XIX ir XX a. patekę vis naujiems šeimininkams, rūmai buvo ne kartą restauruojami ir remontuojami.
Didžioji g. 10 namų valda priklausė Radviloms. 1558 m. šį namą įsigijo Mikalojus Radvila Juodasis, kuris jame įsteigė mokyklą. Šio namo kieme veikė kalvinų koplyčia. Po Mikalojaus Radvilos Juodojo mirties pastatą paveldėjo Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis. 1659 m. ši valda atiteko Mykolui Kazimierui Radvilai, kuris namą perleido broliui Dominykui Mikalojui. 1804 m. šį namą įsigijo Vilniaus universitetas. Po metų name buvo įsteigta terapinė klinika, kiuriai vadovavo profesorius Juzefas Frankas. 1808 m. čia įrengta Chirurgijos klinika. Namą perprojektavo architektas Mykolas Angelas Šulcas.
Didžioji g. 12 stovi Šv. Nikolajaus (Palaikų perkėlimo) cerkvė. 1340 m. medinę cerkvę pastatė antroji kunigaikščio Algirdo žmona Julijona. Medinė cerkvė sudegė. Mūrinę atstatė kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis, kuris po pergalės Oršos mūšyje prisižadėjo Vilniuje pastatyti dvi cerkves. Naujoji cerkvė buvo vienos navos, gotikinio stiliaus. XVIII a. cerkvė ne kartą degė, buvo remontuojama, įgijo baroko bruožų. Pagrindinis jos remontas įvyko 1845 m., ir ji gavo dabartinę bizantišką išvaizdą. Priekiniame fasade, iš kairės, 1865 m. pristatyta Šv. arkangelo Mykolo koplyčia. Cerkvės presbiterijoje išlikę krištoliniai skliautai panašūs į Bernardinų bažnyčios skliautus.
Didžioji g. 13 ir 15 namuose, karaliui juos paskyrus Lietuvos Metrikos archyvui, buvo saugoma Lietuvos Metrika. 1636 m. privilegija šios valdos namai priskirti Lietuvos Metrikos reikmėms. Carinės imperijos laikais visos išlikusios 664 Lietuvos Metrikos knygos perkeltos į Maskvą.
Didžioji g. 17 adresu dar XV a. buvo pastatyta Kristaus prisikėlimo cerkvė. XVI a. ją supo kapinės.
Didžioji g. 19 XVI a. pradžioje veikė Pranciškaus Skorinos spaustuvė, kurioje jis išspausdino pirmąsias spausdintines knygeles. Namas priklausė tuometiniam Vilniaus burmistrui Jokūbui Babičiui. Spaustuvei sudegus, P. Skorina iš Vilniaus išvyko.
Didžioji g. 26 ir 28 priklausė Vilniuje veikusioms pirklių gildijoms.
Didžiojoje gatvėje stovinti Šv. Kazimiero bažnyčia pastatyta Švento Kazimiero, karaliaus Kazimiero Jogailaičio sūnaus garbei. Kertinis šios pirmosios jėzuitų bažnyčios Lietuvoje akmuo padėtas 1604 metais. Šalia bažnyčios buvo pastatyti ir profesų namai, kuriuose gyveno daug žymių jėzuitų, tarp jų Andriejus Bobola, kalbininkas Konstantinas Sirvydas, teologas Albertas Kojalavičius-Vijūkas. Šalia bažnyčios veikė vienuolynas.
Didžioji g. 38 namų valda XVIII a. priklausė Tiškevičiams, vėliau Bžostovskiams.
Rotušės aikštė, anksčiau vadinta Turgaus aikšte, iki XIX a. buvo pagrindinė miesto turgavietė. Joje stovėjo Rotušė, aplink kurią kūrėsi pirkliai, amatininkai, į ją vedė pagrindinės miesto gatvės. Reprezantacinė aikštės vieta buvo priešais Šv. Kazimiero bažnyčią. Joje vykdavo miesto šventės, taip pat buvo baudžiami nusikaltėliai. Rotušės aišktėje buvo sutinkami valdovai, vykdavo amatininkų eisenos. 1794 m. sukilimo metu šioje vietoje vyko susirėmimai tarp Vilniaus miestiečių ir rusų kariuomenės. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje aikštėje augo medžių kolonos, jie buvo iškirsti XX a.
Vilniaus rotušė
Rotušės pastatas įrengtas pagal Jogailos suteiktų Magdeburgo teisių reikalavimus.
Pirmasis pastatas buvo atgręžtas į dabartines Arklių ir į gatves. Jos viduje buvo įrengta posėdžių salė, teismo kambariai, miesto iždas, kalėjimas. Virš rotušės stovėjo įrengtas bokštas, po jos skliautais buvo du varpai ir laikrodis. Ant Rotušės kupolo buvo iškelta vėliava. Vienoje pastato pusėje stovėjo gėdos stulpas, kitoje – kartuvės. Rotušėje veikė miesto magistratas. Nuo XIV a. rotušėje kauptas miesto archyvas. Pastatas kelis kartus degė, buvo rekonstruojamas.1752 m. architektas Jonas Kristupas Glaubicas parengė rotušės rekonstrukcijos planą. Rotušės bokštas nugriuvo 1781 metais. Nuo rotušės link turgaus ėjo dvi krautuvių eilės, vadintos imbarais. Rotušę pagal Lauryno Gucevičiaus planą klasicistiniu stiliumi yra rekonstravęs italų architektas Pietro de Rossi. Priekyje jis pastatė portiką su šešiomis dorėnų stiliaus kolonomis. XIX a. rotušėje yra veikęs miesto teatras.
- Vilniaus rotušė. M.Januškevičiaus piešinys, 1835 m. (Lietuvos dailės muziejus). Teigiama, kad piešinys atitinka 1630 m. rotušės aprašymą.
- Vilniaus rotušė (Pietro de Rossi, 1785 m.)
- Vilniaus rotušė (J.Peška, 1797 m.)
- Vilniaus rotušė (J.Peška, 1808 m.), Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabinetas
- Jonas Damelis.Grįžtanti Napoleono armija Vilniaus rotušės aikštėje
Dabartis
Apie 600 m ilgio gatvei priklauso 42 namai, ji išsidėsčiusi netoli Vilnios. Ribojasi su Subačiaus, Bokšto, Aušros Vartų, Pilies, Arklių, Vokiečių, Rūdninkų, Stiklių, Savičiaus ir Švarco gatvėmis.
1993–1998 m. Jozefo Franko namas restauruotas ir 99 metams išnuomotas Prancūzijai. Jame yra Prancūzijos ambasada ir prancūzų kultūros centras.
Priešais esančiuose Chodkevičių rūmuose 1989 m. įsikūrė Lietuvos dailės muziejus ir Vilniaus paveikslų galerija
Didžiojoje gatvėje stovi Šv. Kazimiero bažnyčia (Didžioji g. 34), Vilniaus šv. Mikalojaus Stebukladario palaikų Pernešimo cerkvė (Didžioji g. 12), Vilniaus šv. kankinės Paraskevės cerkvė (Didžioji g. 2).
Dar yra Helios pramogų centras (Didžioji g. 28), turizmo informacijos centras (Didžioji g. 31), Kazio Varnelio namai-muziejus (Didžioji g. 26).
Gatvės centre stovi Vilniaus Rotušė (Didžioji g. 31), su restauruota aikšte prieš ją ir vasarą veikiančiu klasikinės aštuoniakampės formos, pakeltu ant balto granito laiptelių pakylos architekto Antano Gvildžio sukurtu fontanu.
Šaltiniai
- Adomas Honoris Kirkoras. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. Iš lenkų kalbos vertė Kazys Uscila. Vilnius: Mintis, 2012. ISBN 978-5-417-01035-4.
- Vladas Drėma. Dingęs Vilnius. Vilnius: Versus Aureus, 2013. ISBN 978-9955-34-401-8.
- Antanas Rimvydas Čaplinskas. Didžioji gatvė. Valdovų kelias. Vilniaus gatvių istorija. Vilnius: Charibdė, 2011. ISBN 978-9955-379-38-8.
- A.Juškevičius, J.Maceika. Vilnius ir jo apylinkės. (1937 m.), perleista Vilnius: Mintis, 1991. ISBN 5-417-00366-2.
- Prisikėlimo cerkvės, Didžioji g. 17, Vilniuje architektūros tyrimai. [1]
- Didžioji gatvė Vilniaus kataloge [2] Archyvuota kopija 2011-04-05 iš Wayback Machine projekto.
- Sudarytoja Birutė Rūta Vitkauskienė. Vilniaus miesto planai. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016. ISBN 978-609-8039-96-2.
- Morta Baužienė. Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus. Vilnius: Savastis, 2012. ISBN 978-9986-420-89-7.
- Josephas Frankas. Vilnius XIX amžiuje: atsiminimai, pirma knyga. Iš prancūzų kalbos vertė Genovaitė Dručkutė. Vilnius: Mintis, 2013. ISBN 978-5417-01062-0.
- Irena Vaišvilaitė. Pasivaikščiojimai po krikščioniškąjį Vilnių. Vilnius: Baltos lankos, p. 92. ISBN 978-9955-23-952-9.
- Juzefas Ignacas Kraševskis. Vilnius per amžius. Vilnius: Briedis, 2017., p.14-15. ISBN 978-9955-26-607-5.
- Chodkevičių rūmai Archyvuota kopija 2013-10-23 iš Wayback Machine projekto.
- Rasa Pangonytė. Po šimtmečio grįžta Vilniaus rotušės fonatas, skelbta „Delfi.lt", 2007.[3]
Taip pat skaityti
- Vilniaus rotušės aikštė
- Lietuvos dailės muziejus
- Vilniaus paveikslų galerija
- Chodkevičių rūmai
- Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčia
- Vilniaus Šv. kankinės Paraskevės cerkvė
- Vilniaus Šv. Mikalojaus Stebukladario palaikų Pernešimo cerkvė
- Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija
- Abramavičių rūmai
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Didžioji gatvė, Kas yra Didžioji gatvė? Ką reiškia Didžioji gatvė?
Didzioji gatveDidzioji g ties rotuse ir jos aiksteGyvenviete VilniusIlgis 0 6 kmPradzia Piatnicos cerkvePabaigaMiesto dalys Vilniaus senamiestis Didzioji gatve viena seniausiu Vilniaus senamiescio gatviu jungianciu Valdovu rumus ir Vilniaus rotuse Prasideda nuo Jozefo Franko namo ir Piatnickajos cerkves ir veda iki Vilniaus rotuses susiliedama su Rotuses aikste uzsibaigia uz Rotuses stovincia Sv Kazimiero baznycia bei Abramaviciu rumais kuriuose buvo Vilniaus Juozo Tallat Kelpsos konservatorija Toliau Didzioji gatve pereina į Ausros Vartu gatve Didziosios gatves puosmena Rotuse kuri pagal padavima iskilo toje vietoje kur kunigaikscio Algirdo laikais buvo nukirsdinti septyni pranciskonu kankiniai Gatveje stovi jezuitu Sv Kazimiero baznycia ir vienuolynas profesu namai 3 cerkves Piatnickajos Sv Nikolajaus Stebukladario palaiku Pernesimo cerkve bei Prisikelimo cerkve kurios pastatas su restauruotu gotikiniu fasadu perduotas Lietuvos gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimo centrui 1522 m Didziosios g 19 name Pranciskus Skorina isspausdino pirmaja spausdintine knyga LDK teritorijoje Nuo 1598 m Didzioji gatve kartu su Pilies gatve vadinta Didziaja Pilies gatve Sovietmeciu Didzioji su Pilies ir Ausros Vartu gatvemis vadinta Maksimo Gorkio gatve IstorijaF Hogenbergo ir G Brauno Civitates orbis terrarum 1581 m Vilniaus miesto plane matyti ir Vilniaus rotuse pazymeta 18 numeriu Didzioji gatve panoraminis vaizdas Pirmieji mediniai namai Didziojoje gatveje atsirado apie XIV a o XVI a aplink rotuse jau buvo statomi muriniai Didzioji g 1 namas stovintis Didziosios ir kampe pavadintas jame gyvenusio atvykusio is Austrijos pasaulinio garso Vilniaus universiteto medicinos profesoriaus Jozefo Franko vardu Namu valda XIV a priklause Gostautams veliau Zygimantui Augustui Po 1610 m gaisro Didziosios g 1 stovejes namu kompleksas atiteko Eustachijui Valaviciui veliau nama pereme jezuitai 1804 m sia valda nupirko Vilniaus universitetas Nama perprojektavo architektas Mykolas Angelas Sulcas ir jame įsikure profesoriai uzeme desimt gyvenamuju butu Jozefo Franko bute 1805 m susirinke medikai įkure Vilniaus medicinos draugija viena seniausiu draugiju Lietuvoje Jozefo Franko butas XIX a pradzios Vilniuje buvo tapes mokslininku menininku universiteto profesoriu susirinkimo vieta Siame bute atvykes į Vilniu buvo apsistojes prancuzu rasytojas Stendalis 1815 m pastato pirmame aukste atsidare ir veike F Morico knygynas 1825 m pastate įrengtas Vilniaus universiteto profesoriaus Jono Sniadeckio butas Siame name gyveno ir jo brolis profesorius Andrius Sniadeckis Butus siame name turejo universiteto profesoriai Aloyzas Liudvikas Kapelis Kazimieras Jelskis Viename pastato valdos kiemo korpusu veike universiteto profesoriaus grafikos studija Priesingoje puseje Didzioji g 4 stovi Chodkeviciu rumai sudaryti is 2 3 aukstu rumu korpusu Siuose rumuose Chodkeviciai slepe Jonuso Radvilos suzadetine Slucko kunigaikstyte Sofija 1803 m Aleksandras Chodkevicius rumus pardave Vilniaus universitetui Tuomet rumai buvo perstatyti pagal klasicistinį stiliu XIX a rumai perimti carines valdzios ir vel universitetui grazinti tik 1919 metais Nuo minetu metu juose gyveno universiteto profesoriai Piatnickajos cerkve Vilniuje Ivano Trutnevo paveikslas 1870 m Didzioji g 2 įsikurusi Piatnickajos cerkve su salia stovincia varpine laikoma viena seniausiu Vilniaus cerkviu kuria manoma 1345 m įsteige kunigaikscio Algirdo zmona Marija kilusi is Vitebsko Medinį sudegusį pastata gana ankstyvais laikais apie XIV a pakeite murinis Apie tai liudija islikes dailininko Vilniaus piesimo mokyklos vadovo Ivano Trutnevo sios cerkves piesinys Cerkve pavadinta Sv Paraskevijos garbei kuria staciatikiai senoveje garbino XVIII a cerkve mazai rupintasi buvo įgriuve jos skliautai kazkuriuo metu ji stovejo be stogo Prie sios cerkves ilgus metus veike zuvu turgus 1864 m cerkve buvo perstatyta pagal bizantinio architekturinio stiliaus bruozus Cerkves isorineje sienoje buvo įmurytos jos istorija pasakojancios atminimo lentos Tokia cerkve isliko iki siu dienu 1886 m ji buvo aptverta metaline tvora kuri taip pat islikusi iki siu dienu Yra teiginiu jog mirusi Algirdo zmona kunigaikstiene Marija palaidota sioje cerkveje Didzioji gatve Vilniuje Juzefas Cechavicius 1884 m Didzioji g 7 ir 9 valdoje XVI a stovejo du namai Vienas ju atiteko kanauninko Ambraziejaus Beinarto bursai Antrasis namas priklause Minsko vaivadai Alesandrui Sluskai Abu namai sugriauti 1655 metais Po desimtmecio sioje vietoje namu valda įsigijo LDK etmonas Mykolas Kazimieras Pacas kuris apgriautus pastatus atstate sujunge korpusus į viena Veliau rumai atiteko Jiezno sakos atstovui Liudvikui Mykolui Pacui kuris 1812 m siuose rumuose buvo priemes Napoleona XIX ir XX a pateke vis naujiems seimininkams rumai buvo ne karta restauruojami ir remontuojami Sv Nikolajaus cerkve Vilniuje nezinomo dailininko paveikslas saugomas Varsuvos nacionaliniame muziejuje 1864 Didzioji g 10 namu valda priklause Radviloms 1558 m sį nama įsigijo Mikalojus Radvila Juodasis kuris jame įsteige mokykla Sio namo kieme veike kalvinu koplycia Po Mikalojaus Radvilos Juodojo mirties pastata paveldejo Mikalojus Kristupas Radvila Naslaitelis 1659 m si valda atiteko Mykolui Kazimierui Radvilai kuris nama perleido broliui Dominykui Mikalojui 1804 m sį nama įsigijo Vilniaus universitetas Po metu name buvo įsteigta terapine klinika kiuriai vadovavo profesorius Juzefas Frankas 1808 m cia įrengta Chirurgijos klinika Nama perprojektavo architektas Mykolas Angelas Sulcas Didzioji g 12 stovi Sv Nikolajaus Palaiku perkelimo cerkve 1340 m medine cerkve pastate antroji kunigaikscio Algirdo zmona Julijona Medine cerkve sudege Murine atstate kunigaikstis Konstantinas Ostrogiskis kuris po pergales Orsos musyje prisizadejo Vilniuje pastatyti dvi cerkves Naujoji cerkve buvo vienos navos gotikinio stiliaus XVIII a cerkve ne karta dege buvo remontuojama įgijo baroko bruozu Pagrindinis jos remontas įvyko 1845 m ir ji gavo dabartine bizantiska isvaizda Priekiniame fasade is kaires 1865 m pristatyta Sv arkangelo Mykolo koplycia Cerkves presbiterijoje islike kristoliniai skliautai panasus į Bernardinu baznycios skliautus Didzioji g 13 ir 15 namuose karaliui juos paskyrus Lietuvos Metrikos archyvui buvo saugoma Lietuvos Metrika 1636 m privilegija sios valdos namai priskirti Lietuvos Metrikos reikmems Carines imperijos laikais visos islikusios 664 Lietuvos Metrikos knygos perkeltos į Maskva Didzioji g 17 adresu dar XV a buvo pastatyta Kristaus prisikelimo cerkve XVI a ja supo kapines Didzioji g 19 XVI a pradzioje veike Pranciskaus Skorinos spaustuve kurioje jis isspausdino pirmasias spausdintines knygeles Namas priklause tuometiniam Vilniaus burmistrui Jokubui Babiciui Spaustuvei sudegus P Skorina is Vilniaus isvyko Didzioji g 26 ir 28 priklause Vilniuje veikusioms pirkliu gildijoms Sv Kazimiero baznycia Juzefas Cechavicius 1872 75 m fotografija saugoma Varsuvos nacionaliniame muziejuje Didziojoje gatveje stovinti Sv Kazimiero baznycia pastatyta Svento Kazimiero karaliaus Kazimiero Jogailaicio sunaus garbei Kertinis sios pirmosios jezuitu baznycios Lietuvoje akmuo padetas 1604 metais Salia baznycios buvo pastatyti ir profesu namai kuriuose gyveno daug zymiu jezuitu tarp ju Andriejus Bobola kalbininkas Konstantinas Sirvydas teologas Albertas Kojalavicius Vijukas Salia baznycios veike vienuolynas Didzioji g 38 namu valda XVIII a priklause Tiskeviciams veliau Bzostovskiams Rotuses aikste anksciau vadinta Turgaus aikste iki XIX a buvo pagrindine miesto turgaviete Joje stovejo Rotuse aplink kuria kuresi pirkliai amatininkai į ja vede pagrindines miesto gatves Reprezantacine aikstes vieta buvo priesais Sv Kazimiero baznycia Joje vykdavo miesto sventes taip pat buvo baudziami nusikalteliai Rotuses aiskteje buvo sutinkami valdovai vykdavo amatininku eisenos 1794 m sukilimo metu sioje vietoje vyko susiremimai tarp Vilniaus miestieciu ir rusu kariuomenes XIX a pabaigoje XX a pradzioje aiksteje augo medziu kolonos jie buvo iskirsti XX a Vilniaus rotuse Pagrindinis straipsnis Vilniaus rotuse Rotuses pastatas įrengtas pagal Jogailos suteiktu Magdeburgo teisiu reikalavimus Pirmasis pastatas buvo atgreztas į dabartines Arkliu ir į gatves Jos viduje buvo įrengta posedziu sale teismo kambariai miesto izdas kalejimas Virs rotuses stovejo įrengtas bokstas po jos skliautais buvo du varpai ir laikrodis Ant Rotuses kupolo buvo iskelta veliava Vienoje pastato puseje stovejo gedos stulpas kitoje kartuves Rotuseje veike miesto magistratas Nuo XIV a rotuseje kauptas miesto archyvas Pastatas kelis kartus dege buvo rekonstruojamas 1752 m architektas Jonas Kristupas Glaubicas parenge rotuses rekonstrukcijos plana Rotuses bokstas nugriuvo 1781 metais Nuo rotuses link turgaus ejo dvi krautuviu eiles vadintos imbarais Rotuse pagal Lauryno Guceviciaus plana klasicistiniu stiliumi yra rekonstraves italu architektas Pietro de Rossi Priekyje jis pastate portika su sesiomis dorenu stiliaus kolonomis XIX a rotuseje yra veikes miesto teatras Vilniaus rotuse M Januskeviciaus piesinys 1835 m Lietuvos dailes muziejus Teigiama kad piesinys atitinka 1630 m rotuses aprasyma Vilniaus rotuse Pietro de Rossi 1785 m Vilniaus rotuse J Peska 1797 m Vilniaus rotuse J Peska 1808 m Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabinetas Jonas Damelis Grįztanti Napoleono armija Vilniaus rotuses aikstejeDabartisApie 600 m ilgio gatvei priklauso 42 namai ji issidesciusi netoli Vilnios Ribojasi su Subaciaus Boksto Ausros Vartu Pilies Arkliu Vokieciu Rudninku Stikliu Saviciaus ir Svarco gatvemis 1993 1998 m Jozefo Franko namas restauruotas ir 99 metams isnuomotas Prancuzijai Jame yra Prancuzijos ambasada ir prancuzu kulturos centras Priesais esanciuose Chodkeviciu rumuose 1989 m įsikure Lietuvos dailes muziejus ir Vilniaus paveikslu galerija Didziojoje gatveje stovi Sv Kazimiero baznycia Didzioji g 34 Vilniaus sv Mikalojaus Stebukladario palaiku Pernesimo cerkve Didzioji g 12 Vilniaus sv kankines Paraskeves cerkve Didzioji g 2 Dar yra Helios pramogu centras Didzioji g 28 turizmo informacijos centras Didzioji g 31 Kazio Varnelio namai muziejus Didzioji g 26 Gatves centre stovi Vilniaus Rotuse Didzioji g 31 su restauruota aikste pries ja ir vasara veikianciu klasikines astuoniakampes formos pakeltu ant balto granito laipteliu pakylos architekto Antano Gvildzio sukurtu fontanu SaltiniaiVikiteka Didzioji gatve vaizdine ir garsine medziagaAdomas Honoris Kirkoras Pasivaiksciojimai po Vilniu ir jo apylinkes Is lenku kalbos verte Kazys Uscila Vilnius Mintis 2012 ISBN 978 5 417 01035 4 Vladas Drema Dinges Vilnius Vilnius Versus Aureus 2013 ISBN 978 9955 34 401 8 Antanas Rimvydas Caplinskas Didzioji gatve Valdovu kelias Vilniaus gatviu istorija Vilnius Charibde 2011 ISBN 978 9955 379 38 8 A Juskevicius J Maceika Vilnius ir jo apylinkes 1937 m perleista Vilnius Mintis 1991 ISBN 5 417 00366 2 Prisikelimo cerkves Didzioji g 17 Vilniuje architekturos tyrimai 1 Didzioji gatve Vilniaus kataloge 2 Archyvuota kopija 2011 04 05 is Wayback Machine projekto Sudarytoja Birute Ruta Vitkauskiene Vilniaus miesto planai Vilnius Lietuvos nacionalinis muziejus 2016 ISBN 978 609 8039 96 2 Morta Bauziene Pasizvalgymas po senojo Vilniaus murus Vilnius Savastis 2012 ISBN 978 9986 420 89 7 Josephas Frankas Vilnius XIX amziuje atsiminimai pirma knyga Is prancuzu kalbos verte Genovaite Druckute Vilnius Mintis 2013 ISBN 978 5417 01062 0 Irena Vaisvilaite Pasivaiksciojimai po krikscioniskajį Vilniu Vilnius Baltos lankos p 92 ISBN 978 9955 23 952 9 Juzefas Ignacas Krasevskis Vilnius per amzius Vilnius Briedis 2017 p 14 15 ISBN 978 9955 26 607 5 Chodkeviciu rumai Archyvuota kopija 2013 10 23 is Wayback Machine projekto Rasa Pangonyte Po simtmecio grįzta Vilniaus rotuses fonatas skelbta Delfi lt 2007 3 Taip pat skaitytiVilniaus rotuses aikste Lietuvos dailes muziejus Vilniaus paveikslu galerija Chodkeviciu rumai Vilniaus Sv Kazimiero baznycia Vilniaus Sv kankines Paraskeves cerkve Vilniaus Sv Mikalojaus Stebukladario palaiku Pernesimo cerkve Vilniaus Juozo Tallat Kelpsos konservatorija Abramaviciu rumai Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu