Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Didžioji Moravija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Didžioji Moravija – imperija, buvusi Centrinėje Europoje nuo 833 m. iki X a. pradžios. Ji laikoma viena pirmųjų Vakarų Slavų valstybių ir buvo valdoma dabartinių moravų ir slovakų protėvių. Jos centras buvo abipus Moravos upės krantų dabartinėje Slovakijoje ir Čekijoje, bet imperija buvo išplitus į Vengrijos, Rumunijos, Lenkijos, Austrijos, Vokietijos, Serbijos, Slovėnijos, Kroatijos ir Ukrainos teritorijas.
| lot. Moravia Magna Didžioji Moravija | ||||
| nebėra | ||||
| ||||
| Moravija valdant Svatoplukui I (871-894 m. | ||||
| Sostinė | Nenurodyta | |||
| Kalbos | slavų | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Įsteigimas | 833 m., 833 | |||
| - Nusiaubia madjarai | 902 m. | |||
Didžioji Moravija buvo įkurta, kai jėga prijungė Nitros kunigaikštystę prie Moravijos kunigaikštystės 833 m. Atsirado beprecedentis kultūrinis vystymasis po Švento Kyrilo ir Metodijaus misijos, valdant princui 863 m. Imperija labiausiai išsiplėtė, kai valdė karalius (871–894 m.). Susilpninta vidinių kovų ir dažnų karų su Karolingų imperija, Didžioji Moravija buvo užgrobta vengrų X a. pradžioje, o jos gyventojus vėliau pasidalino Lenkija, Vengrija, Bohemija ir Šventoji Romos imperija.
Didžioji Moravija paliko ilgai trunkantį palikimą Vidurio ir Rytų Europoje. Dauguma pilių ir miestų išgyveno imperijos žlugimą. O pati imperija turėjo įtakos XVIII a. nacionaliniam čekų ir slovakų atgimimui.
Valdovai
| Čekijos istorija |
| Germanija (bojai) |
| Markomanai, |
| Samo valstybė > Didžioji Moravija |
| Bohemijos kunigaikštystė () |
| Bohemijos karalystė, Moravija |
| Husitų karai |
| Liuksemburgai > Jogailaičiai |
| Habsburgai |
| Austrijos imperija > Austrija-Vengrija |
| Čekoslovakija: |
| , , Trečioji, |
| Čekija |
| Istoriniai regionai |
| Bohemija, Moravija, Silezija |
- 830–846
- 846–869
- 871–894
- 894–?906
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Didžioji Moravija, Kas yra Didžioji Moravija? Ką reiškia Didžioji Moravija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Didzioji Moravija imperija buvusi Centrineje Europoje nuo 833 m iki X a pradzios Ji laikoma viena pirmuju Vakaru Slavu valstybiu ir buvo valdoma dabartiniu moravu ir slovaku proteviu Jos centras buvo abipus Moravos upes krantu dabartineje Slovakijoje ir Cekijoje bet imperija buvo isplitus į Vengrijos Rumunijos Lenkijos Austrijos Vokietijos Serbijos Slovenijos Kroatijos ir Ukrainos teritorijas lot Moravia Magna Didzioji Moravijanebera 833 902 Location of Didzioji MoravijaMoravija valdant Svatoplukui I 871 894 m Sostine NenurodytaKalbos slavuValdymo forma monarchijaEra Viduramziai Įsteigimas 833 m 833 Nusiaubia madjarai 902 m Didzioji Moravija buvo įkurta kai jega prijunge Nitros kunigaikstyste prie Moravijos kunigaikstystes 833 m Atsirado beprecedentis kulturinis vystymasis po Svento Kyrilo ir Metodijaus misijos valdant princui 863 m Imperija labiausiai issiplete kai valde karalius 871 894 m Susilpninta vidiniu kovu ir daznu karu su Karolingu imperija Didzioji Moravija buvo uzgrobta vengru X a pradzioje o jos gyventojus veliau pasidalino Lenkija Vengrija Bohemija ir Sventoji Romos imperija Didzioji Moravija paliko ilgai trunkantį palikima Vidurio ir Rytu Europoje Dauguma piliu ir miestu isgyveno imperijos zlugima O pati imperija turejo įtakos XVIII a nacionaliniam ceku ir slovaku atgimimui ValdovaiCekijos istorijaGermanija bojai Markomanai Samo valstybe gt Didzioji MoravijaBohemijos kunigaikstyste Bohemijos karalyste MoravijaHusitu karaiLiuksemburgai gt JogailaiciaiHabsburgaiAustrijos imperija gt Austrija VengrijaCekoslovakija Trecioji CekijaIstoriniai regionaiBohemija Moravija SilezijaDidziosios Moravijos sudetines dalys830 846 846 869 871 894 894 906Vikiteka Didzioji Moravija vaizdine ir garsine medziaga