DidždvarisDidždvario parkasDidždvaris55 56 13 š pl 23 18 54 r ilg 55 937 š pl 23 315 r ilg 55 937 23 315 Didždvaris Apsk
Didždvaris

Didždvaris | ||
---|---|---|
Didždvaris | ||
55°56′13″š. pl. 23°18′54″r. ilg. / 55.937°š. pl. 23.315°r. ilg. | ||
Apskritis | Šiaulių apskritis | |
Savivaldybė | Šiaulių miesto savivaldybė | |
Vikiteka | Didždvaris |
Didždvaris (arba Didžiadvaris) – vienas iš Šiaulių miesto šiaurinės dalies rajonų. Ribojasi šiaurėje su Gubernija, rytuose ir pietuose su Senamiesčiu, vakaruose su Užkirkiu. Didždvaris garsus Zubovų rūmais, kuriuose įsikūręs ŠU Menų fakultetas.
Etimologija
XVIII a., kai sparčiai plėtėsi Zubovų rūmai, jų dvaras patapo gana didelis, todėl vietovė ir pavadinta Didždvariu.
Istorija
1736 m. Šiaulių ekonomijos dvaro rūmai Gubernijoje sudegė, 1738 m. ten pat buvo pradėta naujų mūrinių rūmų statyba, kuri, pritrūkus lėšų, kai dėl karaliaus karūnos kovojo Augustas III ir Stanislovas Leščinskis, nebuvo pabaigta.
1765 m. Šiaulių ekonomiją kartu su kitomis karališkomis ekonomijomis Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje pradėjo administruoti Antanas Tyzenhauzas. 1774 m. jis pradėjo visos ekonomijos valdymo ir ekonomikos reformas. A. Tyzenhauzas, siekdamas padidinti miesto prestižą, į Šiaulius iš Telšių atkėlė pavieto teismus. Į miestą buvo numatyta perkelti ir pagrindinę Šiaulių ekonomijos administracijos būstinę.
Kartu pradėtos ir Šiaulių bei Joniškio miestų rekonstrukcijos. 1781 m. Šiaulių centrinės dalies planą parengė architektas (Sacco) (1735 m. Veronoje, Italija – 1798 m. Vilniuje), jau dirbęs A. Tyzenhauzo valdomoje . Iki tol buvusį radialinį miesto planą, kai visi keliai vedė į centrinę miesto turgaus aikštę, jis pakeitė klasikiniu stačiakampiu, su tiesiomis gatvėmis.
Senoji trapecijos formos turgaus aikštė taip pat perplanuota į stačiakampę, 265 × 255 m aikštę. Buvo nugriauti visi aikštės vietoje stovėję mediniai namukai, panaikinta netgi visa Joniškio gatvė. Vietoje jų suplanuotos klasikiniam didmiesčiui tinkančios tiesios gatvės, kuriose liepta statyti ne žemesnius, kaip trijų aukštų mūrinius namus.
Aikštės šiauriniu pakraščiu nutiesta grįsta gatvė, kurios rytinėje dalyje šalia Šiaulių Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios pastatyti teismo rūmai (dabartinės Šiaulių miesto savivaldybės vietoje), kitame gale pastatyti puošnūs vartai su dviem šoninėmis arkomis pėstiesiems. Už įvažiavimo vartų buvo apskritas medžiais apsodintas ratas karietoms apvažiuoti. 1783 m. plane ši gatvė vadinama Skersine.
Šaltiniai
- Ingrida Semaškaitė. „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. – Vilnius, „Algimantas“, 2010. // psl. 104
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Didždvaris, Kas yra Didždvaris? Ką reiškia Didždvaris?
DidzdvarisDidzdvario parkasDidzdvaris55 56 13 s pl 23 18 54 r ilg 55 937 s pl 23 315 r ilg 55 937 23 315 Didzdvaris Apskritis Siauliu apskritisSavivaldybe Siauliu miesto savivaldybeVikiteka Didzdvaris Didzdvaris arba Didziadvaris vienas is Siauliu miesto siaurines dalies rajonu Ribojasi siaureje su Gubernija rytuose ir pietuose su Senamiesciu vakaruose su Uzkirkiu Didzdvaris garsus Zubovu rumais kuriuose įsikures SU Menu fakultetas EtimologijaXVIII a kai sparciai pletesi Zubovu rumai ju dvaras patapo gana didelis todel vietove ir pavadinta Didzdvariu Istorija1800 m Siauliu plane kaireje dalyje pazymeti Didzdvario pastatai 1736 m Siauliu ekonomijos dvaro rumai Gubernijoje sudege 1738 m ten pat buvo pradeta nauju muriniu rumu statyba kuri pritrukus lesu kai del karaliaus karunos kovojo Augustas III ir Stanislovas Lescinskis nebuvo pabaigta 1765 m Siauliu ekonomija kartu su kitomis karaliskomis ekonomijomis Lietuvos Didziojoje kunigaikstysteje pradejo administruoti Antanas Tyzenhauzas 1774 m jis pradejo visos ekonomijos valdymo ir ekonomikos reformas A Tyzenhauzas siekdamas padidinti miesto prestiza į Siaulius is Telsiu atkele pavieto teismus Į miesta buvo numatyta perkelti ir pagrindine Siauliu ekonomijos administracijos bustine Kartu pradetos ir Siauliu bei Joniskio miestu rekonstrukcijos 1781 m Siauliu centrines dalies plana parenge architektas Sacco 1735 m Veronoje Italija 1798 m Vilniuje jau dirbes A Tyzenhauzo valdomoje Iki tol buvusį radialinį miesto plana kai visi keliai vede į centrine miesto turgaus aikste jis pakeite klasikiniu staciakampiu su tiesiomis gatvemis Senoji trapecijos formos turgaus aikste taip pat perplanuota į staciakampe 265 255 m aikste Buvo nugriauti visi aikstes vietoje stoveje mediniai namukai panaikinta netgi visa Joniskio gatve Vietoje ju suplanuotos klasikiniam didmiesciui tinkancios tiesios gatves kuriose liepta statyti ne zemesnius kaip triju aukstu murinius namus Aikstes siauriniu pakrasciu nutiesta grįsta gatve kurios rytineje dalyje salia Siauliu Sv Petro ir Pauliaus baznycios pastatyti teismo rumai dabartines Siauliu miesto savivaldybes vietoje kitame gale pastatyti puosnus vartai su dviem soninemis arkomis pestiesiems Uz įvaziavimo vartu buvo apskritas medziais apsodintas ratas karietoms apvaziuoti 1783 m plane si gatve vadinama Skersine SaltiniaiIngrida Semaskaite Lietuvos dvarai Enciklopedinis zinynas Vilnius Algimantas 2010 psl 104